G. Šimkus: Lenkijos patirtis rodo, kad kainų ribojimo priemonės yra neveiksmingos valdant infliaciją

G. Šimkus: Lenkijos patirtis rodo, kad kainų ribojimo priemonės yra neveiksmingos valdant infliaciją


Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad Lenkijos taikytos kainų ribojimo priemonės nebuvo veiksmingos valdant infliaciją. Pasak jo, tai įrodo patirtis ir aukštas infliacijos lygis tiek Lenkijoje, tiek panašias priemones taikiusioje Vengrijoje.


„Dažnai rodome į Lenkiją kaip tam tikrą pavyzdį, ir kitas šalis, kur buvo pritaikytos kainų ribojimo priemonės. Deja, tų šalių patirtis parodė, kad tos priemonės yra neveiksmingos valdant infliaciją, nes Lenkijoje infliacija dabar viršija kas yra Lietuvoje, itin aukšta infliacija buvo ir Vengrijoje, ir pan.“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje teigė G. Šimkus.


Tuo tarpu kalbėdamas apie tai, kodėl Lietuvoje infliacija yra aukštesnė negu euro zonos vidurkis, jis pažymėjo tai, kad Lietuva yra „konverguojanti ekonomika“, o vienas iš esminių dalykų yra situacija darbo rinkoje. Tačiau, G. Šimkus akcentavo ir tai, kad per pastaruosius penkis mėnesius šalyje infliacija sumažėjo 8-iais procentiniais punktais, kai euro zonoje mažėjimas yra per du procentinius punktus.

REKLAMA


„Lietuvoje yra aukštesnė infliacija dėl keleto dalykų. Pirmas dalykas struktūrinis konjunktūrinis – Lietuva yra konverguojanti ekonomika ir tai ką mes matėme, kad šiek tiek, bet visada infliacija Lietuvoje buvo didesnė negu euro zonoje. Jeigu euro zona svyravo apie 1 proc. ir panašiai, žvelgiant per pastarąjį dešimtmetį, tai Lietuvoje buvo ir kalafiorų, ir kiti epizodai, ir buvo virš 2 proc. Bet šis dalykas ne svarbiausias šiame kontekste“, – aiškino LB valdybos pirmininkas.


„Labai svarbu dalykas dėl infliacijos Lietuvoje yra situacija darbo rinkoje. Ji, nepaisant kovidinių aplinkybių, liko pakankamai įkaitusi, darbo užmokestis augo labai sparčiai, papildomai įlietos lėšos skatino ekonomiką (...), visas kainų augimas ir savikainos didėjimas galėjo būti perkeltas į galutines prekių ir vartotojų kainas. Vidaus veiksniai labai svarbūs ir manau, kad čia nebuvo kažkokia klaida, tai mūsų ekonomikos ypatybė“, – tikino jis.

REKLAMA


Galiausiai, LB valdybos pirmininkas pabrėžė ir tai, kad Lietuvoje energetinių kainų šokas buvo patirtas didesne apimtimi, negu kitose valstybėse, nes mūsų šalies rinka priklauso nuo einamųjų kainų.


„Kainodaros fiksavimas iš karto pas mus atsispindėjo, ir praeitų metų rudenį energijos kainos buvo 75 proc. didesnės negu prieš metus. Dar yra tam tikri techniniai momentai, kainos arba vartotojų krepšelio skirtumai procentinėmis dalimis, kur irgi prideda vieną kitą procentą“, – sakė G. Šimkus.


„Yra struktūrinės, techninės ir ciklinės priežastys, kodėl Lietuvoje, Baltijos valstybėse ir kai kur kitur yra didesnė infliacija“, – tvirtino jis.


Išankstinis metinės (2023 m. kovą, palyginti su 2022 m. kovu) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 15,2 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.


Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.


Išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, kovą sudaro 19,5 proc.


Išankstinis mėnesinis (2023 m. kovą, palyginti su vasariu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,6 proc.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)