Įvykdžius šalies maisto kainų analizę buvo atrasta, kad didžiausią įtaką kainų augimui turėjo 2022 metais įvykę energijos kainų šuoliai.  

LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis aiškina, kad energijos kainos augimas yra veiksnys, kuris veikia kiekvieną prekių grandinės lygį, per tai keldamas tiek žaliavų, tiek perdirbimo ir galiausiai galutinio produkto, kainas. Tad, anot jo, natūralu, kad prekybininkai kėlė kainas norėdami išlaikyti savo įmones.

„Nes energijos kainos persismelkia visur. Pirma paliečia gamintojus, po to perdirbėjus ir galiausiai prekybininkus. Ir kadangi tos kainos energijos pakilo kelis kartus, tai natūralu, kad prekybininkai ieškojo savo išeičių ir kėlė tas kainas. Ir ne tam, kad daugiau uždirbtų, o norėdami išlaikyti įmones“, – aiškino jis.

Ekonomistas pridėjo, kad Europos Sąjungoje (ES) šis energetikos kainų augimas ir jo poveikis ekonomikai galėjo būti sustabdytas. Pasak jo, Ispanijos įsikišimas į energetikos rinką ir sugebėjimas infliaciją sustabdyti ties 6 proc. yra pavyzdys, kaip buvo galima stabdyti kainų kilimą likusioje ES.

„Panašu, kad Europa pasimokė, bet per vėlai. Nes per tą laiką, kai dėjosi tokie dalykai ir infliacija Europoje buvo matoma bendrai siekianti 10 proc., Baltijos šalyje – 20 proc., jie nereagavo pakankamai greitai. Bet aš labai akcentavautą Ispanijos pavyzdį, kur buvo labai pragmatiška politika, laiku įsikišant į visą šią situaciją. Ir tai lėmė, kad infliacija Ispanijoje buvo tik 6 procentai, todėl kad jie sustabdė kaštų kilimą per energijos kainas“, – pirmadienį žurnalistams aiškino R. Kuodis.

Galiausiai R. Kuodis paminėjo, kad tikisi, jog ateityje į panašius energetikos svyravimus ir jų galimą poveikį ekonomikai bus iš ES pusės sureaguota greičiau ir efektyviau.

„Tikėkimės, kad Europa išmoks tas pamokas ir ateityje greičiau užbėgs už akių tokiems dalykams, nes dar nebuvo Putino karo, kai buvo pirmas energetikos šokas 2021 metų rugsėjo mėnesį. Jau tada buvo galima kažką daryti, bet Europos biurokratai veikė pernelyg lėtai“, – teigė R. Kuodis.

Lietuvos banko atlikto maisto kainų tyrimo duomenimis, maisto produktų kainoms didžiausią įtaką turėjo energijos kainų šokas. LB skaičiavimais, didžiausią maisto gamintojų sąnaudų dalį – apie 60 proc. – sudaro energijos ištekliai ir žaliavos, kurie brango labiausiai.

LB konstatavo, kad energijos išteklių brangimas Lietuvoje turėjo didesnę įtaką maisto kainoms nei vidutiniškai euro zonoje.

Banko tyrimo rezultatai parodė, jog sausį išaugusias kainas prekybininkai perkėlė į galutines produkcijos kainas. Anot LB, maisto pramonės gamybos sąnaudos taip pat didėjo maždaug tokiu pat tempu, kaip parduotos produkcijos kainos.