Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad nors „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vairuotojų gruodžio 5 d. pradėtas neterminuotas streikas tęsiasi, derybos juda pirmyn. Anot jo, iki galutinio susitarimo trūksta tik kompromiso dėl keleto punktų, tokių kaip stažo apmokėjimas, kolektyvinės sutarties galiojimo laikas, bei darbo ir poilsio režimas.

„Vilniaus viešojo transporto darbuotojai streikuoja jau savaitę. Per šią savaitę derybos vyksta kasdien, įskaitant ir vadovų konsultacijas savaitgalį. Ieškant kompromiso į priekį pasistūmėta jau neblogai, tačiau dar liko keletas punktų, dėl kurių nesutarta“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Šimašius

Meras tikina, kad jeigu VVT vadovybė ir VVT profsąjunga abi toliau sieks rezultato ir galutinio sprendimo, kompromisas būtų pasiektas šią savaitę. Tai reikštų ir streiko pabaigą.

„Esu tikras, kad abiem pusėms norint, kompromisas gali būti pasiektas jau šią savaitę“, – tvirtino jis.

Pirmadienį prasidėjo neterminuotas „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikas. Skaičiuojama, kad streike dalyvauja apie 35 proc. VVT vairuotojų.

VVT profsąjungos teigimu, gruodžio 12 dieną streike dalyvavo 582 vairuotojai.

Pagal teismo nutartį VVT ir profesinės sąjungos atstovai, atsakingi už streiko organizavimą, turi užtikrinti ne mažiau kaip 50 proc. minimalių paslaugų teikimą miestiečiams. Kilus grėsmei dėl šios nutarties neįvykdymo, profesinė sąjunga įsipareigojo bendrovei nedelsdama reaguoti į susidariusią situaciją ir garantuoti reikiamą skaičių darbuotojų, kad būtų susisiekimas mieste keleiviams būtų užtikrintas. 

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Nuo ketvirtadienio užtikrintas 50 proc. autobusų ir daugiau nei 50 proc. troleibusų kursavimas.

Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.

VVT: derybos tarp VVT vadovybės ir profsąjungos užtrunka dėl „banguojančių“ profsąjungos pozicijų

Po savaitės intensyvių derybų tarp „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) vadovybės ir profsąjungos, kolektyvinė sutartis dar nėra pasirašyta. Bendrovės vadovas sako, kad esminis streiko reikalavimas – pakelti darbo užmokestį 10 proc. jau įgyvendintas, rastas sutarimas dėl daugelio punktų, tačiau užbaigti sėkmingai proceso nepavyksta dėl „banguojančių“ profsąjungos pozicijų ir nepagrįstų reikalavimų, pavyzdžiui, įteisinti papildomas garantijas tik DPS nariams ar išvengti finansinės atskaitomybės už suteiktą paramą.

Anot VVT vadovybės, visą savaitgalį trukusios derybos dar kartą parodė profsąjungos nenuoseklumą, kai savaitės eigoje sutariama dėl bendrų pozicijų, o kitą dieną persigalvojama. Derybose bendrovei pateikta ir papildoma streiko nutraukimo sąlyga – streikuojantiems darbuotojams išmokėti darbo užmokestį, kuris už šią savaitę siekia beveik 350 tūkst. eurų.

Dar prieš streiką visų darbuotojų sąskaitas pasiekė didesni atlyginimai. Vairuotojams jie kilo daugiau – vidutiniškai 20 proc. ir siekia 2015 eurų prieš mokesčius. Lyginant su kitais viešojo transporto vežėjais Vilniuje ir Kaune, šiuo metu VVT atlyginimai yra didžiausi. 

Pasak VVT generalinio direktoriaus Dariaus Aleknavičiaus, profesinė sąjunga reikalauja įtvirtinti darbo užmokesčio augimą siejant jį su keleivių vežimo įkainio indeksavimu. Bendrovė atlyginimų peržiūrą numato ne rečiau kaip 1 kartą metuose Atlygio politikoje, todėl toks reikalavimas niekuo nepagrįstas.

„Šiais metais atlyginimus kėlėme jau 2 kartus ir tam skyrėme virš 6 mln. eurų. Abejoju, ar patys profesinės sąjungos nariai supranta, kad įkainis gali būti taikomas ir į neigiamą pusę, tai yra mažėti. Visgi, siekdami sutarimo teikiame pasiūlymą kolektyvinėje sutartyje užfiksuoti, kad atlyginimai darbuotojams bus ne mažesni nei Vilniaus vidutinis darbo užmokestis“, – sako bendrovės vadovas.

Anot vadovo, kitas atviras klausimas derybose – darbo ir poilsio rėžimo užtikrinimas. Bendrovė siūlo taikyti DK nuostatas, taip pat papildomai derinti reikalingus grafikų pakeitimus. 

Reikalavimai dėl stažo – vėl didina atotrūkį tarp darbuotojų

Pasak generalinio direktoriaus, įvertinus bendrovės finansines galimybes, pateiktas siūlymas stažo priemokai skirti 450 tūkst. eurų per metus. Profesinė sąjunga iš pradžių sutikusi, po dienos grįžo su 700 tūkst. eurų reikalavimu be jokio pagrindimo.

„Nauja darbo apmokėjimo sistema turi būti orientuota į teisinga apmokėjimą visiems. Jeigu dar labiau didinsime stažo svorį vėl grįšime prie buvusios problemos – atlyginimų atotrūkio tarp tą patį darbą dirbančių darbuotojų. Sistema turi būti tvari, tai reiškia ne tik skatinti ilgamečius darbuotojus, bet ir pritraukti naujus, kurių šiandien mums trūksta virš 200“, - teigia bendrovės vadovas. 

VVT išlaiko ne tik stažą ilgamečiams darbuotojams, bet ir garantijas, kurios galiojo 2018 m. kolektyvinėje sutartyje – tai jubiliejinės išmokos, papildomos atostogų dienos, premijos už ilgametį darbą ir kita.

Bendrovė sutinka darbo apmokėjimo sistemą įtraukti į kolektyvinę sutartį, o jeigu darbuotojų darbo užmokestis ar sąlygos kistų neigiamai – pakeitimus derinti su profsąjunga. Kitais atvejais, VVT nori išlaikyti lankstumą ir esant poreikiui greitai reaguoti į pasikeitimus darbo rinkoje bei kelti darbo užmokestį pati.

Nori privilegijų, nenori atsakomybės

Vien per šiuos metus bendrovės duomenimis profsąjungai buvo sumokėta 100 tūkst. eurų metinį mokestį, kurį ji naudoja savo nuožiūra. Vienas iš streiko reikalavimų – ne tik išlaikyti mokestį profsąjungai, bet ir papildomai skirti jos narių švenčių finansavimui.

„Mano žiniomis, daugelyje įmonių tokios paramos iš darbdavio pusės nėra. Kadangi profsąjungai svarbu tai išlaikyti – sutinkame, tik norime sutarti dėl finansinės atskaitomybės. Vis dėlto, šios lėšos yra iš bendro miestiečių biudžeto, tai mokesčių mokėtojų pinigai ir negali nutikti taip, kad jos naudojamos darbuotojų poreikiams, o ne veiklai nukreiptai prieš įmonę ar galimai asmeniniais tikslais“, – sako D. Aleknavičius. 

Kitas reikalavimas – įteisinti toleranciją alkoholiui iki 0,2 promilių. Anot vadovo, bendrovėje jau ilgus metus taikoma nulinė alkoholio politika, tad tai prasilenkia ne tik su bendrovės vertybėmis, bet ir kelia grėsmę keleivių saugumui bei kitiems eismo dalyviams. 

Profsąjunga kolektyvinėje sutartyje taip pat nori įtvirtinti papildomas garantijas tik savo nariams: apsaugą nuo atleidimo iš darbo, didesnį nei kitų darbuotojų pirmų ligos dienų apmokėjimą ir kt. 

„Manome, kad svarbu darbuotojams sudaryti vienodas sąlygas, neišskiriant atskirų grupių. Kviestume profesinę sąjungą derybose didžiausią dėmesį skirti tiems dalykams, kurie tikrai rodytų norą sąžiningai ginti visus bendrovės darbuotojus, o ne tik suinteresuotų asmenų interesus“, – teigė bendrovės direktorius.   

Išskirtinių teisių reikalavimas valdyme

Kolektyvinės sutarties derybose bendrovė nori susitarti dėl aiškaus profsąjungos dalyvavimo jos veikloje. DPS siekia, kad bendrovės veiklai svarbūs ir vadovų kompetencijai bei atsakomybei priskiriami sprendimai būtų derinami su ja. 

„Tokių išskirtinių teisių neturi kitos Lietuvos profesinės sąjungos. Tai nėra būdinga šiuolaikinė praktika įmonėse, o bendrai darbuotojų teises ir įtraukimo procesus reglamentuoja Darbo kodeksas. Pateikėme siūlymą aiškiai nustatyti tvarką, kokius aktus deriname ir kada įsijungia suderinimo procesas, visais kitais atvejais – bendrovė turi turėti laisvę pati priimti sprendimus, reaguoti į situaciją rinkoje”, – sako generalinis direktorius.

VVT ieško sutarimo ir dėl kolektyvinės sutarties galiojimo. PS nenori numatyti galiojimo termino, nors bendrovė siūlo įtvirtinti 36 mėnesių. Bendrovei svarbu turėti aiškų terminą, nes pastarųjų metų situacija parodė, kad priešingu atveju ateityje vėl gali kilti keblumų dėl naujos sutarties.

1 streiko diena – 150 000 eurų

Bendrovė skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 000 eurų negautų pajamų. Viena savaitė streiko miestui ir bendrovei jau kainavo 280 000 eurų. Be to, streikas daro tiesioginę žalą VVT kaip darbdaviui – fiksuojamas ženkliai sumažėjęs norinčiųjų ateiti dirbti skaičius. Dėl vykstančio streiko per savaitę atsisakė darbo 8 vairuotojai.

Šiuo sudėtingu periodu bendrovė papildomai skiria iki 30 proc. priemoką vairuotojams ir darbuotojams, kurie nestreikuoja ir turi padidėjusį darbo krūvį. Tai papildomai per dieną atsieina apie 17 000 eurų. Tuo tarpu, streikuojantis darbuotojas kasdien netenka apie 95 eurų savo darbo užmokesčio.

A.Markevičius neigia VVT vadovybės pasisakymus: ne iš profsąjungos pusės keliami nauji reikalavimai

„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius tvirtina, kad VVT vadovybės teiginys, jog profsąjunga laikosi „banguojančios“ pozicijos ir siekia kolektyvinės sutarties nepasirašymo, yra melaginga. Anot jo, būtent VVT vadovybė nutraukė ankstesnę kolektyvinę sutartį ir savo veiksmais užtikrina, kad nauja sutartis negalėtų būti pasirašyta.

„Profesinė sąjunga naujų reikalavimų nekelia. Darbdaviui, tie reikalavimai yra jau žinomi. Jie buvo įteikti praeitais metais. Ir profesinė sąjunga negalėjo vykdyti streiko dėl tam tikrų priežasčių, nes vyko teisminiai procesai ir buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Bet mes matome vietoje to, kad bendrovė laikytųsi įsipareigojimų, jie ateina su nauja darbo apmokėjimo sistema, kas visiškai prieštarauja ankstesniems sutarties punktams“, – žurnalistams teigė A. Markevičius.

„Bet būtent jie ateina atmesdami visus mūsų pasiūlymus bei keldami naujus ir teigia, kad mes esame nekonstruktyvūs“, – pridėjo jis.

Profsąjungos vadovas taip pat tikino, kad VVT vadovybės teiginys, jog būtent ji siekia kolektyvinės sutarties pasirašymo, turėtų būti kvestionuojamas, nes ši sutartis buvo nutraukta iš vadovybės pusės dar 2020 metais.  

„Priminsiu, bendrovė 2020 metais, gegužės 11 dieną, vienašališkai nutraukė kolektyvinę sutartį. Profesinė sąjunga, gindama kolektyvinės sutarties taikymą, kreipėsi į teismą. Teismo procesas vyko metus ir nutartyje buvo nurodyta, kad bendrovė turi laikytis 2018 metų kolektyvinės sutarties. Ir ta bendrovė, kuri teigia, kad siekia kolektyvinės sutarties, vėl ją nutraukė, vėl vienašališkai“, – tvirtino profsąjungos vadovas.

A.Markevičius pridėjo, kad VVT vadovybės siūlymas turėti ketvirtą, neutralią šalį derybose yra ypač keistas, kadangi tokia galimybė jau egzistavusi, bet būtent vadovybė to atsisakė.

„Kai yra sakoma, kad bendrovė lygtais norėtų pasikviesti ketvirtą šalį. Tai mes gi turėjome tokią unikalią, puikią galimybę mediacijai, kur mediatorius buvo aukščiausiojo teismo teisėjas. Tai buvo nepriklausomas mediatorius, ko šalys atrodo ir siekia. Bet bendrovė vienašališkai pasitraukė iš tokio formato derybų“, – tvirtino jis.