Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant projektą dėl naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio buvo nuspręsta, kad mokestis būtų skaičiuojamas tik viršijant vieną savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianą. Anot jos toks pokeitimas padėtų labiausiai nepasiturintiems ir pažeidžiamiems visuomenės nariams.

„Sulaukus įvairių institucijų pasiūlymų, vienas iš aspektų buvo tai, kad projektas turėtų labiau atitikti pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius. Šių asmenų būsto vertės taip pat yra santykinai nedidelės. Ir tokiu būdų tiesiog siūloma, kad tiesiog žmonėms, kurie turi nedidelės vertės būstą nereikėtų už jį mokėti“, – ketvirtadienį Finansų ministerijoje tvirtino G.Skaistė.

Ministrė pažymi, kad nors pakeitimai teikiamam projektui nėra galutiniai, didesnių nesutarimų dėl projekto esmės ateityje neturėtų būti.

„Preliminarūs vertinimai apie šį projektą yra pozityvūs. Galbūt kažkokių nesutarimų dėl techninių detalių gali atsirasti. Bet manau, kad galime palaukti sutarimo ir kuomet pasieks Seimą, turbūt toks sutarimas bus jau surastas“, – tikino ji.

Pagal Finansų ministerijos siūlymą, nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijantį nekilnojamą turtą mokestis nebūtų mokamas. nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc. tarifas, o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. tarifas. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Finansų ministrė G. Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.