Tarp svarbiausių pastarųjų metų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiekimų – pritraukta beveik milijardas eurų tiesioginių užsienio investicijų, eksporto auginimas ir prekybos santykių su partneriais užsienyje stiprinimas bei atlikta inovacijų reforma, dėl kurios Lietuva tvirtai įžengė į naują ekonomikos raidos etapą. 

„Vienas svarbiausių mūsų uždavinių buvo padėti Lietuvos įmonėms atlaikyti ekonomikai tekusius iššūkius ir išgyventi įvairias krizes. Dėl sėkmingo bendradarbiavimo, valstybės pagalbos ir Lietuvos verslininkų lankstumo įveikėme pandemiją, prekybos karus. Tikiu, kad ir iš krizės, kuri prasidėjo dėl Rusijos sukelto karo, išeisime dar stipresni“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuva įžengė į naują ekonomikos raidos etapą, kuris paremtas kur kas didesniu aukštos vertės produktų eksportu, inovacijų ir startuolių plėtra, aktyvesniu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, darbo našumo augimu, verslo skaitmeninimu. Šių metų pavasarį darbą pradėjo Inovacijų agentūra – ji sukurta sujungus tris atskirai verslui pagalbą teikusias valstybės agentūras.

„Lietuva jau seniai nėra pigios darbo jėgos šalis. Mūsų eksportas auga labai sparčiai, tačiau norime sukurti naują, dar didesnį impulsą ekonomikos augimui. Inovacijos – tai lyg nauji, geresni vitaminai mūsų verslams. Turime tikslą per kelerius ateinančius metus padvigubinti lazerių, biotechnologijų ir kitų aukštos vertės produktų eksportą, sukurti naujus sėkmingus verslus“, – teigė ministrė.

Lietuvos eksportas 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo daugiau nei 20 proc., o per 2022 m. sausio–rugsėjo mėnesius išaugo net 33 proc. Tam įtakos turėjo įsitvirtinimas naujose Azijos rinkose, aktyvesni santykiai su JAV, pradėta aktyvi ministerijos komercijos atašė tinklo plėtra ir verslo misijos į prioritetines šalis.

Kita sritis, kurioje pasiekta puikių rezultatų, – aktyvios tiesioginių užsienio investicijų paieškos. Per 2021 m. ir tris 2022 m. ketvirčius į Lietuvą pritraukti 94 užsienio investicijų projektai, kurie sukurs apie 10 tūkst. darbo vietų, o bendros investicijos sieks per 800 mln. eurų. Pritraukiant investicijas, ženkliai prisidėjo prieš dvejus metus startavusi žaliojo koridoriaus iniciatyva, sudaranti palankesnes sąlygas stambiems investuotojams įsikurti mūsų šalyje. Be to, pernai patvirtintas darbuotojų relokacijos įstatymų paketas, kuriuo palengvintos galimybės į Lietuvą perkelti verslus iš trečiųjų šalių. Tai padėjo įsisteigti Lietuvoje per 60 įmonių, sukurti kelis tūkstančius darbo vietų.

Galima didžiuotis ir mūsų šalies startuolių pasiekimais: nuo 2021 m. Lietuvos startuoliai pritraukė daugiau nei 420 mln. eurų investicijų, o bendra inovatyvių verslų vertė pasiekė daugiau nei 7 mlrd. eurų.

„Šiemet dar vienas Lietuvos startuolis tapo vienaragiu. Norime toliau auginti aktyvią Lietuvos startuolių bendruomenę. Jų verslų plėtrą paskatins neseniai Seime pakeisti bendrovių veiklą reguliuojantys įstatymai“, – teigė A. Armonaitė.   

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 metų pabaigos į Lietuvos ekonomiką investuos 1 mlrd. Eur. Iki 2023 m. pabaigos bus paskelbta kvietimų už 365 mln. eurų verslo inovacijoms ir investicijoms, už 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmeninimui, už 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai. Jau šiandien galime pasidžiaugti pirmaisiais konkrečiais rugsėjį paskelbto plano rezultatais – vos per kelis šių metų mėnesius pavyko paskelbti kvietimų investicijoms, kurių bendra vertė siekia beveik 150 mln. eurų.

Kaip pastarųjų metų Lietuvos sėkmę ministrė mini drąsų sprendimą Lietuvai vienai pirmųjų Europoje įsivesti Galimybių pasą, kuris leido neuždaryti verslų ir tapo viena pagrindinių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Be to, nuo pandemijos nukentėjusiems verslams buvo suteikta pagalbos už daugiau kaip 450 mln. eurų.

Per dvejus metus taip pat pasiektas ryškus proveržis prioritetinėje skaitmeninimo srityje. Tai parodo ir visuomenei bei verslui atvertų duomenų ir įvairių registrų kiekis, kuris, palyginti su visais ankstesniais metais, nuo 2021 metų išaugo beveik tris kartus. Lietuvai svarbių registrų saugumą sustiprino Skaitmeninės ambasados įkūrimas – svarbiausia valstybės duomenys buvo perkelti į saugią valstybę Vakarų Europoje. Lietuva ketina užsienyje laikyti ir nuolat atnaujinti visų svarbiausių savo registrų kopijas.

Šiais metais daug dėmesio buvo skirta siekiant padėti Ukrainai. Ministerijos iniciatyva pabėgėliams sudarytos sąlygos greitai įsidarbinti Lietuvoje, gauti pagalbą kuriant savo verslus. Ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, kad iš viešųjų pirkimų konkursų Lietuvoje būtų galima šalinti Rusijos ir Baltarusijos įmones. Ministerija Ukrainai teikė ir materialinę pagalbą, o vasarą pradėjo koordinuoti Lietuvos veiksmus atstatant šią šalį. 

Ateinančiais metais tarp prioritetinių Ekonomikos ir inovacijos ministerijos darbų išliks veržlios inovacijų ekosistemos kūrimas, investicijų pritraukimas, Lietuvos ekonominių interesų stiprinimas pasaulyje, verslo aplinkos gerinimas ir valstybės paslaugų skaitmeninimas.