Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad nors šiuo metu matomas 19 proc. infliacijos lygis vis dar yra aukštas, ateityje galima tikėtis jo sumažėjimo. Pasak jo, energetikai aktualių žaliavų ir maisto kainų augimas sukėlė infliacijos kylimą, tad šių produktų kainų stabilizavimasis turėtų užtikrinti infliacijos lygių leidimąsi žemyn.

„Nors infliacija sumažėjo iš tikrųjų, ji yra gerokai per aukšta. Ir ši aukšta infliacija išliks su mumis kurį laiką. Turbūt nėra didžiulio skirtumo vertinant infliacijos lygius siekiančius 21 proc. ar 19 proc. Tai dar per aukšti skaičiai“, – antradienį Finansų ministerijos spaudos konferencijoje teigė G. Šimkus.

„Kitais metas matysime, kad mėnesinė infliacija po truputį leisis žemyn, kadangi energetikos žaliavų ir maisto kainų pikai jau yra įvykę ir tikėkimės jie nepasikartos“, – pridėjo jis.

LB valdybos pirmininkas taip pat paminėjo, kad tokiu laikotarpiu norint siekti tolimesnio infliacijos mažėjimo, reikalingas „kryptingas“ valstybės įsikišimas. 

„Šioje vietoje laba svarbu fiskalinė politika, biudžetas ir jo vykdymas. Reikalinga atsakinga fiskalinė politika, kuri neįpila papildomo žibalo į infliacijos ugnį“, – įspėjo jis.

G.Skaistė: prognozuojamas vidutinis infliacijos lygis žemiau nei 10 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pritaria G. Šimkaus teiginiui, kad kainų ir infliacijos pikai buvo pasiekti ir dabartinės kainos stabilizuojasi, o tai reiškia, jog matysime infliacijos lygio mažėjimą.

„Šiuo metu įvairios institucijos prognozuoja vidutinį infliacijos lygį jau žemiau 10 proc. Tikėtina, kad infliacijos pikas jau buvo pasiektas ir dabar ką matysime, tai iš esmės bendras infliacijos lygio mažėjimas. Tai paskatino vartojimo susitraukimas ir energijos prekių kainų stabilizavimosi“, – spaudos konferencijos metu tvirtino ji.

Bet ministrė prideda, kad egzistuoja labai daug faktorių ir galimų tarptautinės politikos pokyčių, kurie gali paveikti dabartinę infliacijos lygio trajektoriją.

„Bet viskas priklausys nuo kitų rodiklių, galimai nuo karo Ukrainoje trukmės, nuo karo intensyvumo, nuo įvairių bandymų manipuliuoti rinka ir galimai nuo Kinijos manipuliacijos. Tai tų dedamųjų, galinčių paveikti infliacijos lygi yra tikrai daug“, – teigė G.Skaistė.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šį lapkritį metinė infliacija (lyginant su 2021 m. lapkričiu) sudaro 21,4 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuotam įverčiui didžiausią įtaką turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija (dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis), apskaičiuota pagal SVKI, lapkritį siekė 18,1 proc.

Palyginimui spalį metinė infliacija siekė 22,1 proc., vidutinė metinė – 17,1 proc. Rugsėjį kainų augimas atitinkamai sudarė 22,5 ir 15,9 proc.