Ekspertai sako, kad kritikos iš konservatorių lyderių bei opozicijos sulaukęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas turėtų pripažinti, kad padarė klaidą, kai viešai palaikė sprendimą, jog Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų.

Jų teigimu, ministro užimta pozicija galėjo pakenkti Lietuvai tolesnėse derybose su Vokietija, be to, svarsto jie, šis kilęs ginčas gali tapti papildomu įtampos židiniu Ingridos Šimonytės vadovaujamame ministrų kabinete.

Nors politologai nemano, kad ministrui gresia Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų netekusio Žygimanto Pavilionio likimas, visgi, leidžia suprasti jie, galimybė, kad A. Anušausko pozicijos partijoje susvyruos – tikėtina.

Praėjusią savaitę A. Anušauskas po susitikimo su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusia Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht pažymėjo, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Po šio pareiškimo tiek konservatorių lyderiai, tiek opozicija iškėlė klausimą, jei iki šiol Lietuva užėmė aiškią poziciją ir siekė, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos, kodėl ministras negynė ankstesnės šalies pozicijos.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius neabejoja, kad ministras padarė komunikacinę klaidą, kuri, svarsto jis, gali turėti įtakos tolesnėms Lietuvos ir Vokietijos deryboms.

„Tiesiog reikėjo pakartoti Lietuvos poziciją, kad sutarta, jog brigada bus dislokuota Lietuvoje, reikėjo pažymėti, kad dešimt dienų geriausiu atveju yra tik laikinas sprendimas. Tokios pozicijos per Vokietijos gynybos ministrės vizitą nebuvo girdėti, (...) todėl vokiečių pusė gali pradėti galvoti, kad lietuviams tai nėra taip svarbu“, – teigė V. Valentinavičius kartu atkreipdamas dėmesį, kad tolesnėms deryboms įtakos gali turėti ir šalies vadovo Gitano Nausėdos pareiškimai.

„Reikia pažymėti, kad tą pačią klaidą padarė ir prezidentas Gitanas Nausėda apskritai girdamas Vokietiją kaip sąjungininkę. Lietuvos pozicija nebuvo pakartota ir nebuvo patvirtinta“, – kalbėjo MRU docentas.

Kiek kritiškiau ministro komunikaciją vertina MRU politologė Rima Urbonaitė. Dėstytoja atkreipia dėmesį, kad ministro padarytą klaidą išduoda ir jo mėginimai teisintis, todėl R. Urbonaitė taip pat kelia klausimą, ar toks ministro pareiškimas negali būti parankus vokiečiams. 

„Galima suprasti ministrą, kuris sako, kad jis kalbėjo apie šiandieninę situaciją ir kad nuo tų pagrindinių tikslų nėra atsitraukiama. (...) Bet žinutė išėjo tokia, kokia išėjo, ir tada jau sekė daug teisinimųsi, net socialiniuose tinkluose teikti tekstai aiškinant antraštes. Sprendžiant iš viešų pasisakymų, panašu, jog iš esmės buvo iškomunikuota visiškai ne tai, ko tikėjosi ir ta pati užsienio reikalų ministerija bei jos vadovas G. Landsbergis. Bet faktas, jog tiek teko ministrui teisintis, teikti papildomus paaiškinimus, rodo, kad klaida buvo padaryta“, – teigė R. Urbonaitė.

„Komunikaciškai ministro pasisakymą galima interpretuoti gana įvairiai ir vokiečiai gali pasiimti tą interpretaciją, kuri jiems yra parankesnė“, – svarstė ekspertė.

Ekspertai neatmeta, kad konservatorių lyderių kritika ministrui rodo nepasitenkinimą jo darbu

Užimtą krašto apsaugos ministro poziciją sukritikavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pažymėdamas, kad A. Anušauskui kartais reikėtų mažiau komunikuoti, o daugiau dirbti įtikinant vokiečius dėl Lietuvos saugumui egzistenciškai svarbių sprendimų.

Tuo tarpu Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis neatmetė galimybės, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prašys ministrą paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir atsakyti į klausimus dėl derybų. V. Valentinavičiaus vertinimu, jei A. Anušauskas nepripažins padarytos klaidos, bus galima pradėti kalbėti apie dar vieną krizę Vyriausybėje.

„Kol kas mes negalime būti tikri, kad tai yra konfliktas ir skilimas, palaukime, kol paaiškės, ar Anušauskas keičia savo poziciją, ar ne. Bet jei nekeis, galėsime kalbėti apie rimtą krizę Vyriausybėje ir vieno ministro netinkamumo pareigoms klausimą. Tai būtų bene pirmas kartas, kai klausimas būtų keliamas rimtai tarp valdančiųjų“, – situaciją komentavo apžvalgininkas.

R. Urbonaitė taip pat pabrėžia, kad šiuo metu vienintelis kelias išspręsti kilusius konfliktus tarp krašto apsaugos ministro ir konservatorių lyderių – pripažinti ministrui padarius klaidą. Vis tik, jos teigimu, ministras, turėdamas aukščiausius reitingus tarp ministrų, nėra linkęs to daryti.

„Iš reitingų aukštumų sunku pamatyti, kas kartais vyksta žemėje. Priklausomybė patiktukams kankina beveik visus politikus. O jei jie virsta reitingais, tai tuo labiau. Vis dėlto reikėtų kiek nusileisti iš reitingų ir socialinių tinklų aukštybių. Nes panašu, kad apskritai krašto apsaugos ministras labai jautriai reaguoja į kritiką ir nėra linkęs jos priimti.

Ir tai nėra naujiena, tik tiek, kad šį kartą kritika ateina ne iš opozicijos, ne iš išorės, bet iš vidaus. Tik tie aukšti reitingai sukuria, mano požiūriu, bent jau menamą pranašumą. Jie kaip greitai pakyla, taip greitai gali ir nusileisti“, – kalbėjo ji.

Savo ruožtu MRU docento nuomone, jei ministras klaidos nepripažins dėl to, kad bijos prarasti gerus reitingus, tai, akcentavo V. Valentinavičius, bus tiesiog nedovanotina.

„Bet būtų liūdna, jei užsispyrimo priežastis būtų reitingai. Tai reikštų, kad ministras tiesiog neatitinka keliamų darbo vietos reikalavimų, nes tokio pobūdžio samprotavimai, kai pradedama galvoti apie reitingus krašto apsaugos ministro pozicijoje, šiuo metu, kai bombarduojamas Kyjivas, tai jau būtų nedovanotina“, – apibendrino apžvalgininkas.

Be to, R. Urbonaitė įžvelgia, kad tai ne pirmas kartas, kai iš konservatorių pusės kyla nepasitenkinimas krašto apsaugos ministro komunikacija. O tai, anot jos, gali išaugti į dar vieną konfliktą.

„Nepasitenkinimas kyla ir, manau, kad ir partijos kuluaruose ne visai patinka daliai žmonių ministro komunikacija ir ypač ta komunikacija, kuri nėra tiesiogiai susijusi su jo darbu. O ir tie opozicijos pasisakymai, kad reikėtų mažiau mados žurnaluose rodytis, irgi nėra tokie visai neturintys pagrindo. Ir to nepasitenkinimo bei kritikos užkulisiuose daugėja. Todėl įtampos ir nepasitenkinimo galime tikėtis vis daugiau, ypač jei dar bus ir daromos tokios klaidos, kaip kad šįkart“, – svarstė politologė. 

„Kitas dalykas, kad mes matome kartais nenorą susikalbėti. Sunku aišku pasakyti, kuri pusė labiau kalta dėl nesusikalbėjimo, bet įtampų tikrai kyla. O paprasčiausias būdas būtų tiesiog susėsti ir pasikalbėti. Nes man atrodo, visada yra blogai, kai tos pačios partijos ministrai pradeda santykius aiškintis viešojoje erdvėje. Dabar tai kelia dar didesnes įtampas, o kai jų netrūksta išorėje, viduje kylančios įtampos jau tampa problema“, – pridūrė R. Urbonaitė.

Nors politologė abejoja, kad dėl kylančių įtampų galėtų susiklostyti kaip kad buvo su iš pareigų pašalintu buvusiu užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu, kita vertus, anot jos, ministro reitingai yra papildomas saugiklis.

„Kol kas niekas iš tų kritikų pasigirti reitingais, kokius turi Anušauskas, negali. Todėl abejočiau, ar mes galime matyti pasikartojančią Pavilionio istoriją. (...) Bet ministro pakeitimą galėtume matyti nebent jei mūsų matomos įtampos lygis yra gerokai didesnis, tik jis yra dar viešumoje neatsiskleidęs. Jei jis yra didesnis, tada, aišku, situacija yra kiek kitokia ir ministras galėtų būti aukojamas nepaisant jo aukštų reitingų“, – nurodė R. Urbonaitė.