Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad valstybė turėtų iki kitų metų liepos užfiksuoti dabartinį 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams. Anot jos, šalies finansų tam užtektų.

„Prezidentas siūlo užšaldyti elektros kainą iki kitų metų liepos 1 d., būtent per subsidijų už elektrą mechanizmą, dabartiniame 24 ct/kWh lygyje“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.

„Kol kas kalbame būtent apie visus, todėl, kad matome, jog valstybė yra pajėgi tą padaryti“, – pažymėjo ji.

Pasak patarėjos, Prezidentūra atliko skaičiavimus, pagal kuriuos toks modelis Lietuvoje galėtų būti taikomas, jais pasidalino ir su Vyriausybe.

„Horizontali, visiems gyventojams užšaldyta kaina galėtų būti kaip sprendimas didesniam stabilumui ir aiškesnei perspektyvai mūsų žmonėms“ – pabrėžė ji.

Anot I. Segalovičienės, jei tokios priemonės nebus imtasi, elektros kaina kitąmet buitiniams vartotojams kils 80 proc.

„Kainų augimas gyventojams 2023 metais būtų net 80 proc. Laikomės pozicijos, kad jei neužšaldytume, brangintume 40 proc. nuo sausio, tada 40 proc. – nuo liepos. Taip sukonstruoti mūsų įstatymai“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėja.

Iki 2022 m. pabaigos visiems buitiniams vartotojams valstybė kompensuoja iki 9 ct/kWh elektros kainos. Minimalus tarifas po kompensacijos siekia būtent 24 ct/kWh (9 centais mažiau nei dabartinė visuomeninio tiekimo kaina). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šiuo metu skaičiuoja visuomeninio tiekimo kainą nuo sausio, kuri, neabejojama bus gerokai didesnė.

NPD turėtų būti didinamas ne mažiau, kaip šimtu eurų, universali vaiko išmoka – bent 10 eurų

I. Segalovičienė tvirtina, kad vienas neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) augimas yra vienas svarbiausių dalykų prezidento darbotvarkėje. Pasak jos, prezidentas siūlo NPD didinti ne mažiau, kaip šimtu eurų.

„Prezidentas, įgyvendindamas gerovės valstybės principus savo vykdomoje politikoje, tikrai siekia mažinti pajamų nelygybę. Būtent per apmokestinimo bazę ir dydį mažiausiai uždirbantiems. Prezidentas siūlo, kad nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis turėtų būti didinamas ne mažiau, kaip šimtu eurų ir būti ne mažesnis, už 640 eurų“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Ji aiškino, kad lygiagrečiai reikia kalbėti ir apie minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą. Anot I. Segalovičienės, prezidentas mano, kad reikia laikytis Trišalėje taryboje sutartos formulės dėl MMA didinimo.

„Mes turėtume, prezidento nuomone, laikytis tos sutartos formulės, pagal kurią Lietuvos bankas paskaičiuoja ir pasiūlo dydį, šiandien matome, kad tai būtų maždaug 19 proc. augimas. Be jokios abejonės, suprasdami neapibrėžtą situaciją, kaip kompromisas galėtų būti MMA didinimas per du kartus kitų metų eigoje, tačiau labai svarbu laikytis susitarimų ir maksimaliai depolitizuoti MMA formulę“, – sakė prezidento patarėja.

I. Segalovičienė tikina, kad tokiu atveju, jeigu MMA didinimas vyktų du kartus kitų metų eigoje, pinigų augimas turėtų būti paskirstomas tolygiai.

„Šiuo atveju, be jokios abejonės, turėtų ekspertai pasakyti ir paskaičiuoti, tačiau tas didėjimas turėtų būti daromas pakankamai tolygiai. Pats principas yra svarbu, kad MMA turi augti, nes noriu priminti, kad net 8 proc. dirbančių Lietuvoje patiria skurdo riziką ir tai tikrai ypatingai svarbu regionuose, ir kaip žinoma, MMA svarbi ir kitoms įvairiausioms gyvenimo situacijoms“, – aiškino ji.

Prezidentūra taip pat laikosi pozicijos, kad bent 10 eurų turėtų didėti išmoka už kiekvieną vaiką, bei bent 5 eurais didėtų papildomai skiriama išmoka.

„Prezidentas siūlo, kad universali vaiko išmoka, kurią gauna visi, ji turėtų būti ne mažesnė, negu 90 eurų kitais metais. Dabar yra 80 eurų. Papildomas priedas už vaiką pažeidžiamoms šeimoms, nepasiturinčioms, daugiavaikėms ir vaikus su negalia auginančioms turėtų sudaryti ne mažiau nei 52 eurai“, – mano ji.

Tuo metu pensininkai, anot prezidento patarėjos, gali jaustis ramūs dėl pajamų didėjimo kitais metais.

„Pensininkai gali būti pakankamai ramūs, nes jų pensijos bus automatiškai indeksuojamos. Jau du metus yra įsigaliojęs prezidento įstatymas, pagal kurį pensijos papildomai indeksuojamos ir tai bus daroma tol, kol vidutinė pensija pasieks penkiasdešimt procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio“, – tikino I. Segalovičienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, iki 800 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200–ais eurų, iki 740 eurų.

Tokį siūlymą palaiko Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija tvirtina, kad MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.