Apie recesijos riziką įspėjantys ekonomistai minimalios algos dydį ragina nustatyti vėliau: kitaip gali sumažėti darbo vietų

Apie recesijos riziką įspėjantys ekonomistai minimalios algos dydį ragina nustatyti vėliau: kitaip gali sumažėti darbo vietų


Lietuvos bankui Trišalėje taryboje pateikus skaičiavimus, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje turėtų būti didinama nuo 730 iki 867,67 eurų, ekonomistai ragina siūlomą sumą dar kartą perskaičiuoti artėjant rudeniui, kai galbūt bus daugiau žinių apie potencialios recesijos mastą.


Tačiau profesinių sąjungų atstovė atkerta – tai tik vienas iš pastaraisiais metais girdėtų pasiteisinimų, kodėl minimalios algos nereikėtų didinti.


Idėją, kad dėl kitų metų MMA dydžio reikėtų apsispręsti šiek tiek vėliau, išsakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas. Nors finansų analitikas akcentuoja palaikąs mintį, kad mažiausios galimos algos šalyje turėtų būti didinamos, tačiau kartu jis ragina palaukti rudens, taip siekiant išvengti situacijos, kai kritiniu ekonomikos sulėtėjimo laikotarpiu galimai būtų „perlenkta lazda“.


„Galbūt reikėtų palaukti rugsėjo mėnesio, pasižiūrėti, kokia yra ekonominė aplinka. Pagal formules minimalus atlyginimas turėtų didėti, jo dydis yra lengvai apskaičiuojamas. Tiesiog reikia pasižiūrėti, ar neturėsime ekonominio saulėlydžio“, – sakė M. Dubnikovas.

REKLAMA


Ekonomisto vertinimu, realu, kad metų sandūroje Lietuva taip pat patirs visą pasaulį paveiksiančią recesiją. Todėl, jo požiūriu, verta iškelti klausimą, kiek sprendimai dėl minimalios algos didinimo bus pagrįsti, jiems pritaikant tik praeities rodiklius įvertinančią formulę.


„Problema ta, kad minimalios algos augimas vertinamas pagal praeities duomenis, o jie gali šiek tiek klaidinti dėl to, kad ateityje mes matome visiškai kitą situaciją. Kokia ta situacija bus? Praktiškai nėra žmogaus, kuris galėtų pasakyti. Tai reiškia, kad turime nusipirkti šiek tiek laiko svarstymams ir nukelti sprendimą šiek tiek vėliau“, – aiškino jis.


Todėl Verslo konfederacijos viceprezidentas ragina palaukti vasaros pabaigos ir būtent tuomet įvertinti, kokią mažiausią atlyginimo ribą būtų galima nustatyti, taip užtikrinant, kad smulkios įmonės nebus „pasmaugtos“.


„Tokioje aplinkoje sparčiau didinant minimalų atlyginimą, galime susidurti su problema, kad tai pasunkintų mūsų situaciją. Galimas darbo vietų mažėjimas, jeigu verslas negalėtų išmokėti net minimalaus atlyginimo“, – tikino M. Dubnikovas.

REKLAMA


A. Izgorodinas: dabar minimalios algos išvis nekelčiau


Panašios pozicijos laikosi ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, sutinkantis, kad Lietuva veikiausiai patirs ekonomikos lėtėjimą. Tačiau jis apskritai ragina minimalios algos didinimo klausimą nukelti į laikotarpį, kai jau bus akivaizdu, kokio dydžio krizė atėjo į šalį ir jau bus stebimi pirmieji ekonomikos atsigavimo po jos ženklai.


„Minimalios mėnesinės algos dabar nekelčiau. Palaukčiau detalesnės informacijos, kokia bus kita krizė. Ar ji bus gili, kaip krizę atlaikys Lietuvos ekonomika? Kai jau bus aišku, kokio dydžio bus ta krizė, kada prasidės ekonomikos atsigavimas, tada galima grįžti prie minimalios mėnesinės algos didinimo klausimo“, – sakė A. Izgorodinas.


Vis tik ekspertas pažymi, kad ūkio augimo sulėtėjimas anksčiau ar vėliau ateis, todėl ankstyvas sprendimas padidinti minimalią algą paprasčiausiai apsunkintų jau ir taip keblią verslo situaciją.


„Visi draugiškai galime sutikti, kad į pasaulio ekonomiką ateina recesija. Mes tiesiog nežinome, kada tiksliai ji ateis, kurį mėnesį ir kokio dydžio ji bus. Bet faktas, kad recesija ateina ir tam reikia ruoštis. Atitinkamai tai reiškia, kad dabar būtų labai netinkamas laikas didinti minimalią algą tuo metu, kai į pasaulį ateina recesija, įmonių biudžetai yra labai įtempti, nes labai stipriai išaugo energetikos išteklių kainos“, – įsitikinęs jis.



Atsižvelgiant į perspektyvas, ekonomisto požiūriu reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas. Tai, A. Izgorodino manymu, galima padaryti dar bent dviem skirtingais būdais.


„Galima keliems mėnesiams tiesiog visiškai dirbtinai užšaldyti energetikos išteklių kainą ir vartotojams, ir įmonėms. Tam, kad įmonės nekeltų kainų dėl brangstančios energetikos, o žmonės atlaikytų šildymo ir elektros kainų augimą“, – pirmąjį pasiūlymą pateikė jis.


„Arba galima laikinai susimažinti gyventojų pajamų mokesčius. Tam, kad žmonės gautų daugiau pinigų į rankas po visų mokesčių atskaitymo. Toks sprendimas gerokai greičiau ir efektyviau paveiktų gyventojų perkamąją galią, negu minimalios mėnesinės algos didinimas“, – tęsė A. Izgorodinas.


I. Ruginienė: kiekvienais metais girdime tuos pačius argumentus


Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės ekonomistų įspėjimai apie galimą recesijos riziką neįtikina. Anot jos, panašūs teiginiai yra išsakomi kas kartą, kai svarstomas minimalios algos didinimo klausimas.


„Kiekvienais metais girdime tą patį. Nuolat tas pats per tą patį, kad dar per anksti, reikia vėliau, reikia atidėti arba per didelis skaičius. Gal išvis nereikia didinti. Tai girdėjome praėjusiais metais, užpraėjusiais. Aš jau matau tokią tendenciją, kad nepriklausomai, kokie metai, ar geri, ar kriziniai, bet kalbos ir argumentai yra tie patys. Net labai keista klausyti“, – stebėjosi I. Ruginienė.


Pasak profsąjungų atstovės, apskaičiuojant būsimą minimalios algos dydį reikėtų remtis būtent jau įvykusiu šalies atlyginimų augimo faktu, o ne ateities spėlionėmis.

REKLAMA


„Imant pastaruosius kelerius metus, kai darbo rinkoje turėjome gana gilią krizę, remiantis Lietuvos banko duomenimis, kiekvieną kartą nustatyta minimali alga atsilikdavo nuo realybės. Praktiškai niekada nesiekdavo net skurdo rizikos ribos“, – pabrėžė ji.


Tuo tarpu ekonomistų įspėjimus dėl galimos recesijos Profsąjungų konfederacijos vadovė vadina „prognozėmis iš kavos tirščių“. Apskritai, jos požiūriu, kalbos apie galimą ūkio raidos sulėtėjimą gali virsti realybe ir dėl to, kad siekiant apsaugoti verslą bus nedidinami atlyginimai, o būtent tai prislopins ir ekonomikos augimą.


„Darbo užmokestis turi kilti. Antraip atsitiks juodas scenarijus ne verslui, bet kiekvienam darbuotojui, kai jis net natūraliai negalės nusipirkti pagrindinių dalykų, kurie reikalingi jam išgyventi. Tada įsisuks kita spiralė, kai verslai staiga neteks klientų, negalės parduoti produkcijos ir tas juodas scenarijus ateis iš kitos pusės“, – mano I. Ruginienė.


Lietuvos bankas MMA siūlo didinti 18,9 proc.


Prieš penketą metų iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba apsisprendė, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis bus nustatomas 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).


Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.


Būtent remiantis šiais skaičiavimais, šią savaitę vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti 137,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.


Pristatant skaičiavimus, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Kotryna Tamoševičienė tvirtino, kad šiuo metu nėra reikšmingų argumentų, dėl kurių reikėtų atsisakyti taikomos formulės tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad šiuo metu ekonomikos neapibrėžtumas yra didelis ir ekonomikos augimo rizikų balansas yra neigiamas.











Daugiau >>