Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatmeta, kad, dėl karo Ukrainoje užsidarius Rusijos keliams į Vakarus, Maskva gali sulaukti ekonominės Kinijos paramos. Anot ministro, jau dabar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas intensyviai šalį veda į Kinijos glėbį.

„Žinoma, kad Rusijai Kinija svarbi. Juo labiau, kad Rusija iš rytinės karinės apygardos praktiškai visas sausumos pajėgas išvedė į karą prieš Ukrainą ir tebeveda. Taip, kad Rusija grėsmės iš Kinijos nemato ir anksčiau ar vėliau su Putinu ji taps absoliučiu Kinijos satelitu dėl technologijų priklausomybės ir panašiai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Anušauskas.

Ministro teigimu, Rusijai pritaikius sankcijas, Maskva gali tapti technologiškai priklausoma nuo Kinijos.

„Užsidarius durims į Vakarus, į Vakarų technologijas, į Tolimųjų Rytų šalių technologijas, galimybė lieka būti su Kinija, tai aš manau, kad šitoje vietoje Putinas veda savo šalį į Kinijos glėbį labai intensyviai“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Vakarus nuo visiško rusiškų dujų atsisakymo stabdo žiema

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad didžiausią įtaką tam, jog Vakarai vis dar nenutraukia rusiškų dujų tiekimo, daro šaltas metų laikas. Pasak jo, nutraukti dujų importą iš Rusijos galima, tačiau reikia surasti alternatyvius kuro tiekimo šaltinius.

„Vokietija jau paskelbė, kad statys dujų terminalus. Manau, kad ir kitos Europos valstybės lygiai taip pat, kurios turėjo bent kokią priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos, daro ir darys tą patį. Lietuva šiuo atveju buvo to pradininkė šiame regione. Manau, tik laiko klausimas, kuomet bus atsisakyta rusiškų dujų, juo labiau kad „Nord Stream 2“ dujotiekis jau patyrė bankrotą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Anušauskas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį paskelbė, jog jo šalyje bus pastatyti du nauji suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalai.

Taip reaguojama į konfliktą Ukrainoje ir atsižvelgiama į Vokietijos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.

Trečiadienį ES iš pasaulinio SWIFT tinklo pašalino septynis Rusijos bankus: antrą pagal dydį Rusijos skolintoją VTB Bank, taip pat Bank Otkritie, Novikombank, Promsviazbank, Rossija Bank, Sovcombank ir VEB (Vnešekonombank), teigiama oficialiame ES leidinyje.

Tačiau sąraše neįvardyti du pagrindiniai Rusijos bankai – „Sberbank“ ir „Gazprombank“, kurie buvo palikti prijungti prie SWIFT, kad ES šalys galėtų atsiskaityti už Rusijos tiekiamas dujas ir naftą.

Naujienų agentūra „Interfax“ cituoja valstybinę dujų tiekimo įmonę „Gazprom“, kuri teigė, kad pirmadienį Europai bus patiekta 105,8 mln. kubinių metrų dujų.

Diskutuojama apie poreikį sukurti 100 mlrd. vertės Ukrainos atstatymo fondą

A. Anušauskas teigia, kad Vakarų valstybės kalbasi apie poreikį steigti Ukrainos atstatymo fondą, kuris, pasak politiko, galėtų siekti 100 mlrd. eurų.

„Taip, tas klausimas yra keliamas, kad Ukrainos atstatymo fondas – apie 100 mlrd. eurų – turėtų būti sukurtas. Tikrai, nuostoliai milžiniški, ką mes matome, kaip griaunami Ukrainos miestai, infrastruktūra, tai atstatymui Ukrainos tikrai reikės daug lėšų“, – „Žinių radijui“ sakė A. Anušauskas.

Todėl ministras mano, kad Vakarai sudarys sąlygas atstatyti Ukrainą.

„Putinas ketina užgrobti Ukrainą, tačiau jis iš jos paverstų dar vieną Luhansko srities atitikmenį, tai yra regresas, nuosmukis ir jokio progreso. Ir gyvenimo lygis tų žmonių yra apgailėtinas. O Vakarai šiuo atveju Ukrainai aš manau, kad sudarys sąlygas atstatyti šalį“, – sakė jis.

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Per savaitę trukusias intensyvias kovas, Jungtinių Tautų duomenims, žuvo mažiausiai šimtai civilių, tuo metu Ukraina skelbia, kad civilių aukų skaičius siekia mažiausiai 2 tūkst. Nuo invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo milijonas žmonių.

Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.