Aštri tema: 2 proc. paramos lašai virto milijonais


Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė pradedanti pervesti gyventojų skirtą 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą šios paramos gavėjams. Vieniems ši parama – išgyvenimo sąlyga, kitiems – galimybė susiremontuoti daugiabučio stogą. Tačiau bet kokiu atveju tai – įrodymas, kiek daug galima nuveikti, kiekvienam skyrus nors ir nedidelę sumą.


Teodora RAŠIMAITĖ


Pradėdama pervesti paramą, VMI prie Finansų ministerijos informavo, kad iš 2017 m. sumokėtų mokesčių 531 tūkst. gyventojų paramai skyrė 17,4 mln. eurų. Naujausiais statistikos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 mln. 363 tūkst. 677 dirbantieji, tad proga suteikti paramą pasinaudojo maždaug 38 proc. jų.
Pernai į biudžetą suplaukė 1,627 mlrd. eurų, tad savo nuožiūra mokesčių mokėtojai paskirstė tik kiek daugiau nei 1 proc. savo sumokėto GPM. Kiti gyventojai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepasinaudojo proga dalyvauti skirstant mokesčius, tad jų sumokėti mokesčiai liko biudžete.


Pokyčių – nedaug


2017-aisiais 532 tūkst. gyventojų iš 2016 m. sumokėto GPM paramai paskyrė 17 mln. eurų. Iš jų kiek daugiau nei 131 tūkst. eurų pernai pirmąkart gavo 703 meno kūrėjai. Jiems pervesti paramą prašė daugiau nei 3 tūkst. gyventojų.


Daugiausia gyventojų paramos praėjusiais metais buvo pervesta labdaros ir paramos fondui „Aušroja“ – daugiau nei 390 tūkst. eurų. Antrąją ir trečiąją vietas išsaugojo labdaros ir paramos fondai „Mamų unija“ (207 tūkst. eurų) ir „Bėdų turgus“ (167 tūkst. eurų). Beje, pastarasis šiemet nukrito kiek žemiau – gavo tik kiek daugiau nei 80 tūkst. eurų.

REKLAMA


Partijoms pernai atiteko panaši suma – 952,7 tūkst. eurų joms skyrė 62 tūkst. rėmėjų (užpernai kiek daugiau nei 1 mln. eurų partijoms pervedė 69 tūkst. gyventojų). Didžiausia paramos suma – daugiau kaip 242 tūkst. eurų – ir 2017 m. buvo skirta Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui teko daugiau nei 220 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų partijai – daugiau kaip 175 tūkst. eurų.


Ir žmonėms, ir gyvūnams


Daugiausia paramos šiemet bus pervesta paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“ – 8,6 tūkst. gyventojų jam skyrė 254 tūkst. eurų.
Paremti partijas gyventojai gali skirdami iki 1 proc. sumokėto GPM. Šiemet daugiau nei 1 mln. eurų partijoms skyrė 62 tūkst. rėmėjų (kaip jau minėta, pernai 952,7 tūkst. eurų partijoms pervedė taip pat 62 tūkst. gyventojų). Didžiausia paramos suma – 292 tūkst. eurų – skirta Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams


Kai surinkti mokesčiai, prieš priimant Biudžeto įstatymą, skirstomi Seime, tai yra savotiškas įvairių sričių, įvairių gyventojų sluoksnių poreikių kompromisas, dažnai paremtas galios žaidimais. Kai patys gyventojai savo sumokėtus mokesčius skiria laisva valia, apie jų vertybes galima daugiau pasakyti.
Didžiausios paramos gavėjų dešimtukas šiemet atrodo taip: 4 politinės partijos, po vieną paramos vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms organizaciją, 2 savanoriškos gyvūnų globos organizacijos, Laisvės TV ir Lietuvos kariuomenė.

REKLAMA


Iš viešųjų įstaigų daugiausia paramos gavo „Penkta koja“, „Lesė“ (gyvūnų globos organizacijos), Laisvės TV, „Vyšnių sodas“, „Tautmilės globa“, „SOS gyvūnai“ (trys pastarieji – taip pat gyvūnų globėjai), Sostinės krepšinio mokykla, Marijos radijas, „Linksmosios pėdutės“ (dar vieni gyvūnų globėjai) ir „Jaunimo linija“ (anoniminės psichologinės pagalbos telefonu teikėjai).


Pagal sritis daugiausia gyvybiškai svarbios paramos sulaukusių gavėjų dešimtukas atrodo taip: 6 gyvūnų globos organizacijos, 2 alternatyviosios žiniasklaidos priemonės, vaikų krepšinio mokykla ir psichologinės pagalbos jaunimui tarnyba. Iš viso viešosios įstaigos gavo 4,3 mln. eurų, t. y. apie ketvirtadalį gyventojų skirtos paramos. Tiesa, tikriausiai nereikėtų daryti skubotos išvados, kad gyvūnus mylime labiau nei žmones – tiesiog dalis gyventojų stengiasi padėti tiems, kurie negauna jokio kito finansavimo, išskyrus šią ir kitą savanorišką žmonių paramą.


Aštri tema: 2 proc. paramos lašai virto milijonais


Atsiriekė ir biudžetininkai


3,2 mln. eurų atsiriekė ir biudžetinės įstaigos, daugiausia – vaikų lopšeliai ir darželiai bei mokyklos, tad telieka spėlioti, kokia šios sumos dalis buvo skiriama laisva valia... Taip pat, kaip įprasta, galimybe paremti save pasinaudojo ir sodininkų, garažų ir daugiabučių savininkų bendrijos – gyventojai skyrė sau net 843 tūkst. eurų, jei atmestume galimybę, kad piliečiai norėtų paremti gretimo namo gyventojus ar šiaip kokią jiems imponuojančią daugiabutyje įkurtą bendriją. Žinoma, įstatymai tai leidžia, tik svarbu, kad tai būtų tikra žmonių valia. Beje, eliminuoti priverstinę paramą VMI ketina apskritai atsisakiusi popierinių deklaracijų ir perėjusi prie elektroninių. Pastarosios – visiškai anoniminės.


Paramos įvairioms organizacijoms gali būti pervesta ir daugiau, jei gyventojai, kurie neteisingai užpildė pajamų deklaracijas ir jų nepatikslino iki šiol, tą padarys.


Pirmenybė – elektroniniam būdui


Norėdama skatinti elektronines paslaugas, VMI pirmiausia gyventojų lėšas perves tiems paramos gavėjams, kuriems visi rėmėjai paramą skyrė tiktai elektroniniu būdu. Šiemet tokių paramos gavėjų – 16,4 tūkst., jiems skirta suma – daugiau kaip 5,2 mln. eurų. Tiesa, paramą gana greitai (iki lapkričio 15 d.) gaus visi jos laukiantieji.



Taip pat nauja tai, kad nuo šiol informacija apie paramos gavėjams skirtas lėšas viešai skelbiama VMI interneto svetainėje.


„Šiemet paramą elektroniniu būdu skyrė 63 proc. gyventojų. Planuojame, kad kiti metai bus paskutiniai, kai paramą bus galima skirti pildant ir popierinius prašymus, o nuo 2020-ųjų bus priimami tik elektroniniu būdu užpildyti prašymai. Mokesčių administratorius nuolat akcentuoja, kad greičiau, saugiau ir patogiau teikti elektroninius paramos prašymus. Jau keleri metai nebuvo galimybės prašymus pateikti per darbdavius, taip pat VMI nepriėmė prašymų, jeigu juos urmu bandė pristatyti paramos gavėjai, nenagrinėjome pluoštais atsiųstų ar VMI darbuotojams tiesiogiai atneštų prašymų, jei prie jų nebuvo pridėti atstovavimą kiekvienam gyventojui, kurio prašymas teikiamas, patvirtinantys dokumentai. Šių būtinų veiksmų VMI ėmėsi, kad, identifikuodama prašymus teikiančius asmenis, galėtų užtikrinti skaidrumą ir savanorišką paramos skyrimą“, – teigė VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė ir priminė, kad tinkamai užpildytą prašymą pervesti iki 2 proc. GPM dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) iki 1 proc. GPM dalį politinėms partijoms patogiausia pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) ar išmaniąją programėlę „e. VMI“.


Profsąjungoms teks palaukti


Galimybė skirti 2 proc. sumokėto GPM Lietuvoje atsirado nuo 2004-ųjų. Nuo 2012 m. dar 1 proc. sumokėto GPM galima skirti ir partijoms, nuo praėjusių metų suteikta galimybė paramą skirti ir kūrėjams, turintiems paramos gavėjo statusą.


Šiemet buvo svarstoma, ar nesuteikus galimybės žmonėms dalimi savo sumokėto GPM paremti ir profesinių sąjungų – deja, Lietuvoje jos nėra stiprios. Tačiau po ilgų kalbų ir apsišaudymo teisiniais argumentais vis dėlto nutarta šios galimybės nesuteikti. Esą profesinių sąjungų išskyrimas iš kitų organizacijų yra nepagrįstas ir neobjektyvus, taip pat ir kitų organizacijų pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą daliai visuomenės socialinėje srityje, ir tai pažeistų asmenų lygybės principą, diskriminuotų kitus paramos gavėjus finansiškai ir darytų neigiamą žalą pilietinės visuomenės plėtrai Lietuvoje. Taip buvo rašoma Seimo komitetų išvadose. Tiesa, lieka tik spėlioti, kaip tuomet paramos gavėjų sąrašuose atsirado partijos, gaunančios nemažas dotacijas (tikėtina, todėl, kad Seime sėdi partijų, o ne profesinių sąjungų atstovai), biudžetinės įstaigos ir daugiabučių savininkų bendrijos (tarp jų yra net elitinių).

REKLAMA


Parama atveriant piniginę


2 proc. sumokėto GPM skyrimą galima pavadinti parama neatvėrus piniginės, mat su skiriamomis lėšomis ar vienaip, ar kitaip jau atsisveikinome. Tačiau apskritai daug aukoti nesame linkę, bent jau taip rodo Pasaulinis aukojimo indeksas. Jame 2017 m. Lietuva nukrito per 13 pozicijų ir atsidūrė trečia nuo galo, aplenkusi tik Kiniją ir Jemeną. Nors Latvija taip pat nusileido 18 vietų žemiau, Estija stipriai išsiveržė į priekį ir, pakilusi 18 pozicijų, šiemet užima 100-ąją reitingo vietą (iš 139 valstybių).


Beje, naujausiame reitinge nukrito ir daugiausia aukojančių šalių dvidešimtuke esančių Vakarų valstybių rodikliai, o ryškiausias kilimas matomas Afrikos žemyno šalyse. Taip pat bendras pinigų aukojusių žmonių skaičius pasaulyje – mažiausias per pastaruosius trejus metus. Šio tyrimo autorė – tarptautinė labdaros organizacija „Charities Aid Foundation“. Tyrimas vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, o ne analizuojant statistikos duomenis.


Labiausiai stebina neturtinga, tačiau labai religinga Pietryčių Azijos valstybė Mianmaras. Ji pirmojoje reitingo vietoje – jau ketverius metus. Beje, šioje šalyje daugiausia aukojama vienuoliams. Tai tarytum griauna stereotipą, kad ne finansinės galimybės lemia gailestingumą, deja, tokių pavyzdžių pasaulyje nėra daug. Pavyzdžiui, iš ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių, G 20 narių, tik šešios pateko į Pasaulinio aukojimo indekso dvidešimtuką.