Paukščiai Ventėje neleidžia ilsėtis net žiemą

Paukščiai Ventėje neleidžia ilsėtis net žiemą

Lapkritį sužieduota 48 rūšių paukščių, tarp jų – nemažai alksninukų. V. Jusio nuotraukos


Sakoma, kad žiemos mėnesiai gamtoje – ramybės metas. Tačiau tik ne Ventės rago ornitologijos stotyje. Čia net ir viduržiemį čirškauja žieduojami paukščiai.

Laimius STRAŽNICKAS


Čimčiakai gerina rekordus


Iš tiesų tikėjausi, kad Ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys, paklaustas, kaip šiuo metu gyvuoja jų stotis, atsakys, jog, kaip ir pati gamta, tarsi prisnūdusi žiemos miegu. Tačiau nieko panašaus. „Pas mus ramybės niekada nebūna. Atšventėme Naujuosius metus ir vėl žieduojame. Per pirmąsias tris šių metų dienas sužiedavome beveik 200 paukščių“, – pirmųjų šių metų dienų statistiką pateikė ornitologas.


Į žieduotojų rankas dabar daugiausia patenka čimčiakų. Būtent šie kikilinių šeimos paukščiai gerina visų laikų rekordus. Čimčiakai – už naminius žvirblius mažesni, raudonu viršugalviu ir juoda gerkle išsiskiriantys paukšteliai, šiuo metu dideliais būriais skrendantys iš šiaurinių rajonų, tundrų, taigos į šiltesnes platumas. Dalis jų žiemoja Lietuvoje, kiti pasiekia Italiją ar Prancūziją. Prieš Kūčias danų ornitologai sugavo čimčiaką, žieduotą Kinijoje.

REKLAMA


V. Jusio teigimu, pastarieji du mėnesiai – lapkritis ir gruodis – buvo patys geriausi nuo pat 1929-ųjų, kai gamtininko profesoriaus Tada Ivanausko pastangomis Ventės rage buvo įkurta ornitologijos stotis. „Paprastai gruodį pagaudavome ir sužieduodavome 50–100 paukščių, o pernykštis gruodis buvo rekordiškai sėkmingas – į mūsų rankas pateko net 2 142 paukščiai, iš viso 28 rūšių, daugiausia – paprastųjų čimčiakų (1 737), smilginių strazdų (183) ir mažųjų čimčiakų (53). Lapkritis taip pat išsiskyrė rekordiniais skaičiais – sužiedavome 48 rūšių 7 540 paukščių, daugiausia – paprastųjų čimčiakų (6 378), alksninukų (149) ir poliarinių čimčiakų (119)“, – vardijo Ventės rago ornitologijos stoties vadovas.


Paklaustas, ar tokie paukščių srautai tokiu metų laiku ornitologams yra įprastas reiškinys, V. Jusys atsakė, jog pastarąjį dešimtmetį tai jų jau nė kiek nestebina. Tačiau jeigu prisimintume, kokia padėtis buvo XX amžiaus antroje pusėje, atrodytų neįprasta. „Tokią padėtį lemia pirmiausia neįprastai šilti orai pastaraisiais metais. Net ir šį sezoną žemiausia temperatūra Ventės rage nebuvo nukritusi žemiau dviejų laipsnių šalčio, pastovi sniego danga nesusidarė, sniegas kol kas buvo pasirodęs tik trumpam.

REKLAMA


Ir metų sandūroje Nemuno deltoje buvo galima išvysti iki 10 tūkst. pempių, šimtus žąsų, ančių, gulbių, būrius skraidančių varnėnų... Vaizdas – visai kaip rudenį ar pavasarį. Jei oro temperatūra gerokai nukris ir žemė įšals, didžioji dalis paukščių turės pasitraukti piečiau, kad susirastų maisto, nes, pavyzdžiui, pempės maisto ieško dumble. Žemei įšalus ir vandenims apsitraukus ledu, jos negalės pramisti, todėl turės skristi ten, kur šilčiau ir lengviau rasti maisto“, – aiškino ornitologas.
2017-ieji, pasak specialisto, nebuvo patys rezultatyviausi per visą ornitologijos stoties gyvavimo laikotarpį – sužieduota apie 96 200 paukščių. Tai trečias rezultatas nuo 1929 metų.


Daugiausia paukščių stoties gyvavimo istorijoje buvo sužieduota 2003-iaisiais – daugiau kaip 105 tūkst. Dienos rekordas, kai buvo sužieduota 6 519 paukščių, taip pat buvo pasiektas 2003 metais – rugsėjo 23 dieną.


Ar Lietuvoje sužieduojama daug paukščių? „Skaičiai atrodo lyg ir nemaži, kol juos palygini su tais, kuriuos pateikia britų ornitologai. Antai Jungtinėje Karalystėje per metus sužieduojama daugiau kaip milijonas sparnuočių“, – teigė V. Jusys.


Paukščiai Ventėje neleidžia ilsėtis net žiemą

Į žieduotojų rankas dabar daugiausia patenka čimčiakų.


Didžiausios gaudyklės – suvyniotos


Kas lankėsi Ventės rage šiltuoju metų laiku, be abejo, matė daugybę gaudyklių – išskleistų ant stiebų pritvirtintų tinklų. Pačios didžiausios – zigzaginės – gaudyklės išskleidžiamos prasidedant pavasarinei paukščių migracijai – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje – ir nesuvyniojamos iki rudeninės migracijos pabaigos (pernai jos buvo išskleistos iki lapkričio vidurio).


Šiuo metu paukščiai gaudomi mažesnėmis – voratinklinėmis – gaudyklėmis, tarp kuolų ištemptais nematomais tinklais. Ornitologijos stoties vedėjas pasakojo, jog anksčiau iš kaprono pagamintos paukščių gaudyklės tarnaudavo trejus ar ketverius metus, tačiau po stoties renovacijos pradėtos naudoti naujosios gaudyklės jau atitarnavo tris sezonus ir iki šiol nei suplyšo, nei išbluko – atrodo kaip naujos. Dar nė karto nereikėjo jų taisyti, kaip neretai nutikdavo anksčiau.



Paukščiai Ventėje neleidžia ilsėtis net žiemą

Pačios didžiausios – zigzaginės – gaudyklės išskleidžiamos prasidedant pavasarinei paukščių migracijai.

Paukštis tinkle


Kas paukščius privilioja į gaudykles? Pirmiausia dera paminėti, jog Ventės ragas yra ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Mat rytine Baltijos jūros pakrante migruoja gausybė paukščių. Rudens pradžioje būna dienų, kai Lietuvos pajūriu skrenda daugiau kaip trys milijonai sparnuočių ir apie 70–80 proc. jų užsuka į Ventės ragą. Išsigandę plačiųjų Kuršių marių vandenų daug smulkiųjų paukščių grįžta, paskui vėl drąsinasi skristi.


Pastaruoju metu dažniau naudojami paukščių balsų įrašai. Jie leidžiami per garso skleistuvus. Vis dažniau įrašuose čiulba čimčiakai. Išgirdę savo gentainių balsus, skrendantys sparnuočiai leidžiasi į tą vietą, iš kur girdi čiulbančius paukščius, ir taip įsipainioja į gaudykles.


Pasak ornitologo, dalis paukščių iš gaudyklių randa kelią atgal, kai kurie per dieną įkliūva net penkis kartus. Į gaudykles patenka ne tik smulkieji sparnuočiai. Pernai ornitologai sužiedavo 143 rūšių paukščių – nuo 50 g sveriančio nykštuko iki 15 kg gulbės patino.


Į žieduotojų rankas patenka ir kitose šalyse sužieduotų paukščių – praėjusiais metais sparnuočių, žieduotų devyniolikoje šalių, įkliuvo apie šimtą. Tokiam paukščiui patekus į lietuvių rankas, naujas žiedelis nemaunamas, nebent senasis pasirodytų brokuotas. Tačiau nuskaitoma ant žiedelio esanti informacija, užregistruojama ir paskelbiama. Dar keli šimtai paukščių į Ventės rago gaudykles pateko šioje ornitologijos stotyje sužieduoti ankstesniais metais.


V. Jusys pridūrė, jog artėja tas laikas, kai paukščiams bus ne tik maunami žiedeliai, bet ir tvirtinami radijo siųstuvai, leisiantys stebėti paukščių kelius, poilsio ir žiemojimo vietas. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jau žengti – prie stambesnių paukščių pirmieji radijo siųstuvai jau pritvirtinti. Tačiau kol kas tai yra brangus dalykas (vienas toks siųstuvas kainuoja apie tūkstantį eurų), tiesa, patikimas, todėl perspektyvus.


„Kol kas tokius siųstuvus galima tvirtinti ant ne mažiau kaip pusę kilogramo sveriančių paukščių. Pirmieji buvo pritvirtinti prie erelių rėksnių. Šiuo metu jie skrajoja kažkur Centrinėje Afrikoje. Tačiau pasaulis taip greitai žengia pažangos keliu, kad neabejoju, jog ateis ta diena, kai radijo siųstuvus galėsime tvirtinti ir ant pačių smulkiausių paukštelių – nykštukų. Ir tie prietaisai atpigs taip, kaip kitados atpigo elektroniniai laikrodžiai. Juk jų šiuo metu iš kinų galima nusipirkti ir už vieną eurą“, – dėstė Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas.

REKLAMA


Paukščiai Ventėje neleidžia ilsėtis net žiemą

Ornitologijos stotyje darbai vyksta ištisus metus.


Keičiasi paukščių rūšys


Paprašytas palyginti paukščių būrius, kurie per Ventės ragą skrisdavo anksčiau ir dabar, ornitologas sakė, jog tie būriai išliko panašūs, tik pakito paukščių rūšių skaičius. Prieš kelis dešimtmečius per dieną būdavo sugaunama 150 ežerinių nendrinukių, o pastaraisiais metais per visus dvylika mėnesių buvo pagauta tik apie 500.


Gerokai sumažėjo kregždžių, pečialindų, devynbalsių, krakšlių, strazdų. Kai kurių rūšių paukščių skaičius žymiai sumenko dėl to, kad kai kuriose Pietų Europos ir Šiaurės Afrikos šalyse jie gaudomi įvairiais įmanomais būdais ir valgomi.


Paprastai aktyvus paukščių migracijos procesas būna stebimas pavasarį ir rudenį. Tačiau, pasak V. Jusio, pavasaris žieduotojams nėra toks rezultatyvus kaip ruduo. „Būna, kad per tris pavasario mėnesius pagauname mažiau nei rudenį per vieną dieną. Pagrindiniai mūsų darbai vyksta birželį–spalį.


Vasaros pradžioje iš Lietuvos pradeda masiškai emigruoti čia perėjusių varnėnų pulkai. Gal tai ir atrodo keistai, turint omenyje, kad pas mus varnėnų galima aptikti net ir šiltesniais žiemos mėnesiais. Iš tikrųjų tai yra šiaurinių platumų varnėnai, keliaujantys per mūsų šalį ar čia užsilikę žiemoti“, – pasakojo Ventės rago ornitologas.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ