Kiek yra saugūs Lietuvos oro uostai?

Kiek yra saugūs Lietuvos oro uostai?

Rankiniame bagaže leidžiama turėti tik nedidelį kiekį skysčių.
Emilijos Jakučionytės nuotr.


Skaudžių netekčių pareikalavę teroro išpuoliai įvairiose pasaulio šalyse neliko pamiršti. Suvokdami grėsmės mastą, griežtesne kontrole pasirūpino ir Lietuvos oro uostai. Kas tikrinama, kaip ir kodėl, kalbamės su Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo tarnybos vadovu Linu Saukaičiu.

Vienodai visoje Europos Sąjungoje


Aviacijos saugumo tikslas – užkirsti kelią neteisėtai veikai, nukreiptai prieš civilinę aviaciją. Kad tai pasiektume, reikia užtikrinti, kad į orlaivius nepatektų grėsmę keliančių daiktų, pavyzdžiui, ginklų ir sprogmenų. Ypač rimtai civilinės aviacijos saugumu susirūpinta po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių. Nuo to laiko gerokai išplėsta šios srities reguliavimo sistema. Visame pasaulyje aviacijos saugumo reikalavimai nuolat atnaujinami atsižvelgiant į įvairiose situacijose kilusias problemas.

„Civilinės aviacijos saugumą Europos Sąjungoje reglamentuoja tam tikri Europos Sąjungos aktai. Vadovaujantis jais, visoms šalims narėms galioja vienodos saugumo užtikrinimo taisyklės, taigi Lietuvai – taip pat. Tačiau kai kurios šalys narės gali taikyti ir griežtesnius reikalavimus, prieš tai apie juos įspėjusi“, – aiškina L. Saukaitis.

REKLAMA


Mūsų oro uostai


Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro uostai – Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2015 m. juose aptarnauta 4,2 mln. keleivių. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 17 oro linijų bendrovių lėktuvai reguliariai skraido 55 kryptimis į 44 miestus Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina užsakomųjų skrydžių bendrovės.


Ar saugūs mūsų oro uostai? „Tikrai taip. Lietuvos oro uostai yra saugūs, atitinka visus reikalavimus. Yra tam tikri kontrolės ir priežiūros mechanizmai, ir galiu užtikrinti, kad visus juos sėkmingai vykdome“, – sako L. Saukaitis.


Pašnekovo teigimu, daugelio su mūsų saugumu susijusių dalykų paprasti keleiviai nemato, tačiau to ir nereikia. „Keleiviai neturi rūpintis ir galvoti, kiek saugu ar pavojinga ir t. t. Tuo rūpinamės mes“, – pabrėžia Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo tarnybos vadovas.

REKLAMA


Kiek yra saugūs Lietuvos oro uostai?

L. Saukaitis sako, kad daugelio su mūsų saugumu susijusių dalykų paprasti oro uostų keleiviai nė nemato.


Keleivių patikra


Visas oro uostų saugumo patikros procedūras galėtume suskirstyti į kelias grupes. Tai būtų procedūros, susijusios su keleivių patikra, rankinio bagažo patikra ir registruoto bagažo patikra. Dar yra krovinių ir kitų sričių patikros procedūros, tačiau jos tiesiogiai su keleiviais nesusijusios.


„Visi puikiai žinome, kad keleiviai negali įsinešti į orlaivio saloną tam tikrų draudžiamų daiktų. Tie sąrašai skelbiami viešai, juos galima susirasti mūsų interneto puslapyje. Visos oro linijų bendrovės, kurių lėktuvai skraido iš mūsų oro uostų, keleiviams taip pat teikia informaciją apie tai, ką gabentis galima ir ko – ne“, – dėsto L. Saukaitis.


Į oro uosto riboto patekimo zoną ir orlaivio saloną draudžiama įsinešti šaunamuosius, nešaunamuosius, duriamuosius ir pjaunamuosius ginklus, aštrius daiktus, bukus įrankius, sprogmenis ir degiąsias medžiagas, chemines ir nuodingas medžiagas, didelį kiekį skysčių ir pan.


„Kad patikrintų keleivį, oro uosto darbuotojai gali naudoti specialius metalo ieškiklius – stacionarią metalo aptikimo įrangą ar kūno skenerius. Lietuvos oro uostuose naudojami stacionarūs metalo ieškikliai. Jeigu toks ieškiklis skleidžia signalą, metalo šaltinis ieškomas tol, kol surandamas“, – teigia pašnekovas.


Sprogstamosioms medžiagoms aptikti


Nuo praėjusių metų visuose Europos Sąjungos oro uostuose įsigaliojo reikalavimas dėl papildomo keleivių vežamų daiktų tikrinimo naudojant sprogstamųjų medžiagų aptikimo įrangą, taigi nuo rugsėjo 1 d. Lietuvos oro uostuose keleivių patikros procedūros taip pat buvo pakeistos – dalis keleivių papildomai tikrinami dėl galimo sąlyčio su sprogstamosiomis medžiagomis.


Specialiu įrenginiu nuo tam tikrų asmens kūno vietų paimami mikroskopiniai mėginiai, ir per kelias sekundes įrenginys išanalizuoja, ar pastaruoju metu to asmens oda nesilietė su jokiomis draudžiamomis cheminėmis medžiagomis. Įrenginys neskleidžia radiacijos ir nepažeidžia žmogaus odos, tad papildoma patikra keleiviams nepatogumų nesukelia.



„Keleivius šiai patikrai atsitiktiniu būdu atrenka tam skirta kompiuterinė įranga. Šios patikros tikrai nereikia bijoti“, – sako L. Saukaitis.


Jau kelerius metus Lietuvos oro uostai naudoja daugiau nei 15 specialių sprogmenų aptikimo įrenginių. Vienas toks įrenginys kainuoja daugiau nei 30 tūkst. eurų. „Teoriškai sprogmenims aptikti galėtume pasitelkti ir specialiai apmokytus šunis, tačiau šiuo metu tokių neturime“, – atskleidžia pašnekovas.


Rankinio bagažo ypatumai


Į lėktuvą nešamų krepšių dydis ir svoris yra griežtai ribojami, tiesa, oro linijų bendrovių taisyklės skiriasi: vienos leidžia įsinešti vos vieną rankinio bagažo vienetą, kitos – rankinį bagažą ir nedidelę rankinę ar pan.


Kam reikalinga tokia kontrolė? Pirmiausia į lėktuvo saloną nešamų daiktų kontrolė reikalinga pačių keleivių saugumui užtikrinti. Kadangi rankinį bagažą reikia laikyti po kėde, esančia priešais keleivio vietą, arba virš keleivio vietos esančioje lentynoje, jis neturi būti didesnis ar sunkesnis, nei leidžiama. Priešingu atveju yra pažeidžiami skrydžio saugumo reikalavimai ir sukeliamas pavojus visiems lėktuvo keleiviams.


Kad rankinis bagažas atitiktų reikalavimus, oro uostuose yra įrengti specialūs rankinio bagažo patikros įrenginiai – prieš aviacijos saugumo procedūrų vietą stovi tam tikri ribotuvai, kuriais galima pasitikrinti bagažo tūrį. Jei bagažas neatitinka reikiamų matmenų ar viršijamas leidžiamas jo vienetų skaičius, keleivių prašoma bagažą registruoti. Vadinamojo antžeminio aptarnavimo įmonės prieš keleivio įlaipinimą dar kartą tikrina jo bagažo atitiktį reikalavimams.

REKLAMA


Kiek yra saugūs Lietuvos oro uostai?

Čia atkeliauja jau patikrintas bagažas.


Ir medų, ir sūrį vežtis galima?


Jau išsiaiškinome, kad visoms Europos Sąjungos šalims galioja vienodos saugumo užtikrinimo taisyklės, yra numatytas draudžiamų vežtis daiktų sąrašas, tačiau kodėl oro uostuose skirtingai vertinami iš pirmo žvilgsnio panašūs daiktai ar produktai?


„Saugumo darbuotojai gali atsisakyti į oro uosto riboto patekimo zoną ir orlaivio saloną įleisti asmenį, turintį jiems įtartiną daiktą, nenurodytą draudžiamųjų sąraše. Jeigu darbuotojui kyla įtarimas, toks draudimas yra pagrįstas“, – aiškina L. Saukaitis. Taip jums gali būti uždrausta įsinešti net tepamojo sūrio, nors draudžiamų vežtis daiktų sąraše jo nėra.


Iš esmės kietą maistą leidžiama gabenti tiek rankiniame, tiek registruotame bagaže. Visi skysčiai (pavyzdžiui, sultys, jogurtas), vežami rankiniame bagaže, turi būti ne didesnės kaip 100 ml talpos taroje. Taip pat rankiniame bagaže draudžiama gabenti konservuotus produktus, kurie yra skystyje, taigi negalite gabenti uogienių, marinuotų ir raugintų daržovių. O štai medų vežtis galite. „Dažnai klausiama, ar galima vežtis medų. Atsakome, kad rankiniame bagaže leidžiama gabenti bet kokios konsistencijos medų“, – sako pašnekovas.


Rankiniame bagaže galima vežtis ir peilį, jeigu jo geležtė yra ne ilgesnė kaip 6 cm, lengvai atsilenkia (neiššoka automatiškai) ir nėra paaštrinta iš abiejų galų. Ta pati taisyklė taikoma ir kosmetinėms žirklutėms ar amato įrankiams: atsuktuvams, replėms ir t. t.
„Jeigu keleivis bando įsinešti draudžiamą daiktą, kad ir butelį vandens, mūsų darbuotojai paprašo jį palikti. Galima grįžti ir perduoti lydintiems asmenims ar tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę“, – dėsto L. Saukaitis.

Skysčiai bagaže


Skysčių gabenimo apribojimai buvo įvesti po 2006 m., kai britų žvalgyba išsiaiškino, kad tam tikros grupuotės nori rengti panašius išpuolius kaip 2001 m. rugsėjo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvo ketinama naudoti skystus sprogmenis. Kad būtų apsaugoti keleiviai, buvo įvestos skysčių gabenimo taisyklės. Jos tebėra taikomos visiems keleiviams, vykstantiems iš Europos Sąjungos, Norvegijos, Islandijos ir Šveicarijos oro uostų į visus paskirties oro uostus.


Taigi rankiniame bagaže leidžiama turėti tik nedidelį kiekį skysčių. Jie turi būti atskiruose ne didesniuose nei 100 ml indeliuose. Šiuos indelius turite įdėti į vieną permatomą užsegamą plastikinį ne didesnį nei 1 litro maišelį; vienas maišelis – vienam keleiviui. Skysčiais laikomi vanduo, gėrimai, kremai, losjonai ir aliejai, skutimosi putos, dezodorantai, kvepalai, dantų pasta, plaukų šampūnas, dušo želė, blakstienų dažai ir t. t.

REKLAMA


„Prieš kelerius metus visi oro uostai pradėjo naudoti specialią įrangą, padedančią aptikti skystus sprogmenis, tačiau pats draudimas atšauktas nebuvo. Tiesa, šiuo metu leidžiama į lėktuvą įsinešti skystą kūdikiams skirtą maistą, vaistus“, – teigia pašnekovas.


Kiek yra saugūs Lietuvos oro uostai?

Oro uostai visuomet reikalavo ypatingų saugumo sąlygų.


Taisyklės su išimtimis


Registruotame bagaže galima vežtis daugiau negu rankiniame. Oro linijų bendrovių svorio ribojimai skiriasi, tačiau dažniausiai tai yra vienas lagaminas iki 20–23 kg. Sąrašai, ko negali būti registruotame bagaže, taip pat skelbiami tiek oro uostų, tiek oro linijų bendrovių tinklalapiuose. Draudžiamų daiktų sąrašo privalu paisyti visada ir visiems.


Tiesa, L. Saukaitis pabrėžia, kad kai kurios kompanijos taiko net ir griežtesnes keleivių aptarnavimo ir krovinių gabenimo taisykles, negu yra numatyta įstatymo. Dažniausiai jos taikomos daiktams, kuriems pervežti reikia specialių leidimų. Tad vienos oro linijų bendrovės registruotame bagaže leidžia vežtis medžioklinį šautuvą, kitos – ne. „Taip pat skirtingos bendrovės taiko skirtingus bagažo matmenų ribojimus. Todėl, pavyzdžiui, vienos leis jums vežtis dviratį, kitos – ne“, – sako specialistas.


Tikrinama be jūsų


Visas keleivių bagažas, kraunamas į orlaivio krovinių skyrių, taip pat yra tikrinamas, nors patys keleiviai to nemato. „Oro uosto patalpose yra rentgeno įrenginiai, kuriais skenuojamas bagažas. Jeigu kyla įtarimų dėl bagaže esančių daiktų, kviečiamas bagažo savininkas ir jo prašoma parodyti, kas yra bagaže“, – aiškina L. Saukaitis. Neatlikus šių procedūrų, bagažas negali būti išgabentas iš oro uosto.


„Dažnai sulaukiame klausimų, ką galima vežtis registruotame bagaže. Žmonės klausia dėl konservų, automobilių dalių, žaislinių ginklų ir t. t. Dažniausiai užduodamus klausimus net nurodėme oro uostų interneto puslapiuose. Tačiau jeigu jus dominančio klausimo tarp jų nėra, visada galite kreiptis į oro uostų darbuotojus, ir jums bus atsakyta“, – teigia pašnekovas.


Įdomumo dėlei reikėtų pasakyti, kad konservus, uogienes, svarmenis, žaislinius ginklus, peilius, kaltus, atsuktuvus ir kitus meistravimo įrankius vežti galima. Registruotame bagaže galima gabenti ir automobilių dalis, tik, savaime suprantama, jos neturi būti tepaluotos ir pan.


Parengta pagal žurnalą „Savaitė“