Vaikui nuoseklaus skaitymo naudos akivaizdžios: turtina jo žodyną, vaizduotę, ugdo emocinį intelektą ir stiprina ryšį su supančiu pasauliu. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį į reikšmingą vaikiškos literatūros edukacinę vertę – per istorijas ir herojus vaikas gali saugiai išgyventi įvairias patirtis arba atpažinti jas savo gyvenime. Kartais knyga tampa tiltu tarp vaiko ir tėvų, vaiko ir specialisto.

Įžvalgomis apie knygų vaikams galią dalijasi psichologė ir rašytoja Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė, vaiko teisių gynėjos Gitana Salickienė bei Asta Maciulevičė – apie perskaitytas knygas ji rašo „Instagram“ paskyroje „Skaituolė“.

Vaiko teisių bibliotekoje skaitykite naujausią rašytojo Tomo Dirgėlos knygą vaikams „Tu esi ne vienas. Tylios vaikų istorijos garsiai“ ir kitus leidinius.

Asta Maciulevičė: „Dukrą mokau skaitant apčiuopti jai svarbius dalykus bei juos projektuoti tikrovėje“

Asta Maciulevičė sako, kad nors pati visą laisvalaikį skiria skaitymui, o namuose daugybė knygų, visgi dukra ne iš karto jas pamėgo. Reikėjo laiko ir pastangų, kol kiekviena nauja knyga jai tapo smagiu nuotykiu.

Diskusijos dalyvės patirtis rodo, jog svarbu vaikui pačiam leisti rinktis knygas, pamilti knygas jos dukrai padėjo ėjimas su mama į knygynus, lankymasis Knygų mugėje, jų susikurti ritualai. Įprastai vienu metu skaito net kelias knygas: vieną garsiai skaito dukra, kitą mergaitei skaito mama. Pastarąją moteris renkasi labiau atliepiančią tuo metu jaunąją skaitytoją dominančius klausimus.

„Neseniai oro uoste dukra atkreipė dėmesį į vaikus su saulėgrąžos simboliu paženklinta skiriamąją juostele ant kaklo. Tuomet bandžiau kalbėti jai kažką apie tai, jog visi esam skirtingi ir supratau, jog net man, su visa savo patirtimi, papasakoti apie nematomą negalią dešimties metų vaikui nėra paprasta. Tad suradome vaikišką knygą, kurioje viena iš herojų yra autizmo spektro sutrikimą turinti mergaitė. Norime suprasti, kaip toks vaikas reaguoja į aplinką, kaip tinkama bendrauti, ko nedaryti, girdžiu, kaip dukra galvoja, stengiuosi atliepti jos mintis“, – skaitymo su dukra patirtimi dalijasi A. Maciulevičė.

Pasak diskusijos dalyvės, ne itin svarbu, kokią knygą vaikas pasirinks. Net jei tėvams ir atrodo abejotina jos literatūrinė vertė, kur kas reikšmingiau – ką perskaitytuose puslapiuose jis pastebės: dėmesingumo svarbu išmokti dar tuomet, kai skaitoma kartu su tėvais.

„Gal ir norėtųsi, jog savo knygelėse mūsų mažieji rastų tik tyro ir šviesaus. Bet pravartu žinoti ir apie kitus dalykus, kurie gyvenime taip pat nutinka: nesėkmes, liūdesį ir pan. Sekdamas mylimo herojaus istoriją smalsus skaitytojas gali išmokti ir tokių naudingų dalykų, kaip, pavyzdžiui, jog nusmukusios kelnės ar pamesta kuprinė nėra pasaulio pabaiga“, – juokauja dešimtis knygų per metus perskaitanti moteris.

Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė: „Daugelį dalykų mažam vaikui lengviau išgyventi per herojų istorijas“

Psichologė Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė įsitikinusi, jog viskas, kas susiję su vaiko jausmais ir emocijomis, per vaikišką knygą gali būti saugiai atliepta: negalia, netektis, šeimos pokyčių etapai, žmogaus senėjimas, vaikiškose knygose yra kalbama net apie Alzheimerio ligą.

„Visos šios temos vaiką supa gyvenime, tad pravartu rasti būdų jas paliesti. Tema, kuri buvo svarbi man pačiai – antro vaiko atėjimas į šeimą. Tai paskatino parašyti knygą vaikams „Didžioji sesė“, pasakojimą apie pirmojo vaiko jausmus gimus broliui arba sesei.

Gimus sesei, vyresnei dukrai buvo itin jautrus laikas. Be to, ji buvo dar per maža, kad pati kalbėtų šia tema ar inicijuotų pokalbį. Supratau, jog mergaitei tokia knyga bus gera terpė kažkiek atpažinti save ir daugybę dalykų normalizuoti“, – asmeninius iššūkius atskleidžia psichologė ir dviejų vaikų mama.

Pašnekovė pastebi, kad vaikui visuomet lengviau įsijausti į tokius herojus, kurių tam tikros savybės išryškintos. Taip yra dėl to, kad pasinėręs į tekstą vaikas tarsi „matuojasi“ kraštutinumus ir per tai atpažįsta save, suvokia savo būseną. Nors įprasta manyti, kad vaikams patrauklesni galingi ir drąsūs charakteriai, taip yra ne visuomet – mažieji dažnai tapatinasi su nuskriaustais, vienišais, bejėgiais.

Pasak psichologės, daugelį dalykų mažam vaikui lengviau suprasti per skaitymo patirtį, nei iš suaugusiųjų pamokymų.

„Mokomės iš savo patirties, bet knygos leidžia tą patirtį įgyti per herojų istorijas. Vaikų fantazija laki, skaitydami ar klausydamiesi istorijų, jie gali nukeliauti labai toli. Nors fiziškai nėra ten, kur vyksta veiksmas, bet patyrimas vis viena ateina. Iš knygų vaikas perima tas pačias žinias apie pasaulį, kaip ir iš kasdienio gyvenimo, tik kitu ir dažnai paveikesniu būdu“, – atskleidžia diskusijos dalyvė.

Gitana Salickienė: „Jeigu knyga yra dar vienas šaltinis saugesnės vaikystės link, visiems tik geriau“

Tėvai balsu skaito dar raidžių nepažįstančiam mažyliui, ar tiesiog sukritę ant lovos visi kalbasi apie naujas istorijas – tai kuria ryšį, didėja vaiko saugumo jausmas. Kaip dar vaikiška knyga gali būti susijusi su vaiko saugumu? Diskusijoje dalyvaujanti Gitana Salickienė sako, jog kartais knyga labai tiesiogiai ir reikšmingai pasitarnauja šiam tikslui.

„Kai atvykstame į šeimą, ir tai būna labai sudėtingos situacijos, stengiamės išnaudoti visas priemones padėti vaikui. Bet pirmiausiai reikia, kad vaikas drįstų kalbėti apie tai, kas jam skauda, apie ką gal net nedrąsu garsiai ištarti. Būna, kad tinkama knyga pasitarnauja, kaip dar vienas įrankis, kuris paskatina vaiką atsiverti ir tada galime jam padėti, – kalba vaiko teisių gynėja. – Atsitiktinis paveikslėlis, frazė gali pasiūlyti vaikui mintį: šitam herojui skauda, ir man skauda, ką šitas herojus tokiu atveju daro, o gal ir aš tą patį galiu padaryti?“

Puiku, jei knyga tampa dar vienu įrankiu saugesnės vaikystės link. Toks tikslas įkvėpė vaiko teisių gynėjus kartu su žinomu vaikų rašytoju Tomu Dirgėla sukurti leidinį vaikams, kuriame vaikai atras įvairias istorijas apie patyčias, pasirinkimus, socialinių tinklų pavojus, supras, kad ir suaugusiems ir vaikams kartais gali būti reikalinga pagalba, o prašyti pagalbos yra drąsu.

Pranešimas spaudai.