Alkoholio kontrolės priemonės svarbios kiekvienai visuomenei

Alkoholio kontrolės priemonės svarbios kiekvienai visuomenei


Neseniai viešai nuskambėjo džiugi žinia, kad prasigėrusios valstybės etiketę galime drąsiai nusiplėšti – nebesame daugiausia alkoholio pasaulyje suvartojanti šalis. Vis dėlto šiame liūdname sąraše išliekame aukštai, todėl nei dabar, nei ateityje kalbėti apie alkoholio kontrolės priemonių švelninimą neturėtume.


Ramutė ŠULČIENĖ


„Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė reikšmingą proveržį mažindama su alkoholio vartojimu susijusią žalą, tačiau tebesame šalis, kurioje vyrų gyvenimo trukmė – gėdingai trumpa, o alkoholio vartojimas vis dar gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį“, – pabrėžia Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė-Midttun.


Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė atkreipia dėmesį, kad mažesnis alkoholio suvartojimas jokiu būdu nebyloja, jog galime švelninti alkoholio kontrolės priemones. „Alkoholio kontrolės priemonės duoda rezultatų tik tada, kai yra nuolat nuosekliai taikomos, ir tai įrodyta moksliškai. Yra ištirta ir gerai žinoma, kokios priemonės – veiksmingiausios, o kokios pasižymi mažesniu poveikiu. Dažnai girdime, kad nereikia draudimų, turime šviesti visuomenę. Deja, be ribojimų švietimas duoda tik nedidelį rezultatą. Tokios priemonės kaip švietimas alkoholio vartojimo klausimais mokyklose, studentų edukavimo programos ar socialinės kampanijos yra priskiriamos prie mažiausiai veiksmingų“, – apie tinkamų ir išties veiksmingų alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimą kalba I. Zurlytė.

REKLAMA


Paprastos, bet veiksmingos


Šalims, norinčioms sumažinti alkoholio daromą žalą, PSO rekomenduoja pirmiausia taikyti tris mokslu grįstas, ekonomiškai efektyviausias alkoholio kontrolės politikos priemones: didinti alkoholinių gėrimų kainas (mokesčius), mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir riboti alkoholio reklamą. „Prieinamumą galima mažinti didinant amžiaus cenzą, trumpinant pardavimo laiką ir mažinant pardavimo vietų skaičių. Palyginkime – Lietuvoje 2020 m. išduota apie 16 tūkst. mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų, maždaug pusė jų – parduotuvėms, Suomijoje tėra maždaug 460 prekybos išsineštinai vietų. Paprastai tariant, Lietuvoje alkoholio nusipirkti – žymiai lengviau nei Šiaurės šalyse, kur problemų dėl alkoholio – kur kas mažiau. Minėtos trys priemonės vadinamos „geriausiais pirkiniais“ (angl. best buys), nes jų veiksmingumas visiškai įrodytas mokslo, o įgyvendinimo kaina – maža. Kaip tvirtina PSO, jei šalis neturi išteklių naudoti visas galimas priemones, šias tris tikrai gali ir turi išnaudoti, jeigu nori mažinti alkoholio vartojimą ir spręsti gausybę alkoholio sukeliamų problemų“, – teigia N. Goštautaitė-Midttun.

REKLAMA


Esant galimybei, šias paprastas alkoholio kontrolės politikos priemones reikia papildyti sudėtingesnėmis, pavyzdžiui, gydymo paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimu, atsitiktinėmis vairuotojų blaivumo patikromis, neblaivumo darbe prevencijos programomis ir pan. „Tačiau šios priemonės reikalauja nemažų papildomų valstybės investicijų, – atkreipia dėmesį N. Goštautaitė-Midttun, – ir, neįgyvendinę paprastų, šiomis brangesnėmis priemonėmis nepajėgsime atsverti vis naujo poreikio. Pavyzdžiui, sumažinus amžiaus cenzą, pailginus prekybos laiką, alkoholis taps prieinamesnis, ir jo bus vartojama daugiau, nes tai priklausomybę sukelianti medžiaga. Kuo daugiau alkoholio vartojama, tuo daugiau žalos jis sukelia, gausėja ir nuo jo priklausomų žmonių.“


Visuomenė palaiko


Nuo 2018 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo nauji prekybos alkoholiu ribojimai, vis netyla jų vertinimai, girdime jiems nepritariančių balsų. I. Zurlytė teigia, kad didžioji dalis visuomenės palaiko alkoholio kontrolės priemones. Tą rodo įvairios apklausos ir tyrimai. Pavyzdžiui, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2020 m. vasarį atliktas suaugusių Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad pusė (51 proc.) apklaustų mūsų šalies gyventojų teigiamai vertina sutrumpintą prekybos alkoholiu laiką. Daugiau nei du trečdaliai respondentų teigiamai vertina iki 20 metų padidintą amžiaus cenzą. 62 proc. apklausos dalyvių yra patenkinti dėl visiško alkoholio reklamos draudimo.



N. Goštautaitė-Midttun atkreipia dėmesį, kad alkoholio kontrolės priemonės labiau piktina ne visuomenę, o verslą, kurio interesai nukenčia dėl ribojimų. Pavyzdžiui, iki paskutinės minutės buvo mėginama atšaukti nuo 2016 m. įsigaliojusį prekybos alkoholiu degalinėse draudimą. Verslininkai net organizavo degalinių darbuotojų piketą Seime, siekdami įrodyti, kad degalinėms iškilo bankroto grėsmė. Praėjus penkeriems metams akivaizdu, kad naftos produktais prekiaujančios įmonės ir toliau sėkmingai veikia, o draudimas leido išvengti dalies su alkoholiu susijusių eismo nelaimių ir mirčių.


Akivaizdžios sąsajos


„Žvelgdami retrospektyviai, labai aiškiai matome, kad laikotarpiais, kai Lietuvoje buvo taikomos mokslo įrodymais grįstos alkoholio kontrolės politikos priemonės, alkoholio daroma žala ir nuostoliai mažėjo. Kai, pataikaujant alkoholio pramonės interesams, veiksmingos priemonės būdavo atšaukiamos, sušvelninamos ar įgyvendinamos aplaidžiai, alkoholio daroma žala padidėdavo, išaugdavo ir su tuo susiję valstybės biudžeto nuostoliai“, – pabrėžia N. Goštautaitė-Midttun.


Pavyzdžiui, atgavus nepriklausomybę ir išnykus svetimos valstybės įstatymams, reguliuojantiems alkoholio prekybą, vos per kelerius metus vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėjo beveik ketveriais metais. Priėmus nacionalinį Alkoholio kontrolės įstatymą 1995 m., gyvenimo trukmė vėl pradėjo ilgėti. Įdomu, kad pailginti vidutinę gyvenimo trukmę kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, didinant ligų gydymo prieinamumą, – labai sudėtinga.

REKLAMA


Mirtingumo didėjimas ir gyvenimo trukmės trumpėjimas stebimas po kiekvieno alkoholio kontrolės priemonių atšaukimo ar sušvelninimo: jis buvo fiksuotas ir tada, kai 2000 m. alkoholinių gėrimų akcizas buvo sumažintas 44 proc., alui ir sidrui suteiktos mokesčių lengvatos, alkoholiu leista prekiauti degalinėse, ir tada, kai, įstojus į Europos Sąjungą, buvo panaikintas importo mokestis, dėl ko išaugo alkoholinių gėrimų įperkamumas. „Įdiegus kelias veiksmingas priemones, 2008−2009 ir 2016−2018 m. stebėjome aiškias sveikatos rodiklių gerėjimo ir alkoholio daromos žalos mažėjimo tendencijas, ypač sparčiai mažėjo savižudybių, smurtinių mirčių, sergamumo tik alkoholio lemtomis ligomis rodikliai“, – kontrolės priemonių naudą apžvelgia pašnekovė.


Neapskaityto alkoholio nedaugėja


„Kas gėrė, ir toliau gers, jokie draudimai jiems negalioja. Atsiveš iš kaimyninės šalies, nusipirks nelegaliai ir gers“, – neretai piktinasi žmonės, išgirdę apie trumpinamą alkoholio pardavimo laiką ar alkoholio akcizo didinimą. N. Goštautaitės-Midttun teigimu, tai, kad alkoholio kontrolės priemonės veikia, o neapskaityto alkoholio nedaugėja, galime matyti iš objektyvių sveikatos rodiklių. „Populiacijoje išgertas alkoholis sukelia tam tikrus padarinius: augant vartojimui, iškart didėja nelaimingų atsitikimų, traumų, savižudybių skaičius, bendras mirtingumas ir mirtingumas nuo tam tikrų ligų. Labai jautrus yra alkoholinių psichozių rodiklis – jo didėjimas padeda įvertinti, kiek alkoholio išgeriama. Jei žmonės, negalėdami lengvai įsigyti, iš tiesų pradėtų vartoti daugiau neapskaityto alkoholio – įsivežto, kontrabandinio ar pačių pasigaminto, – minėti rodikliai nekristų, nes visuomenę pasiektų tas pats alkoholio kiekis. Tačiau taip nenutinka – rodikliai mažėja, įskaitant alkoholinių psichozių atvejų skaičių“, – įrodymus pateikia pašnekovė.

REKLAMA


Pasak N. Goštautaitės-Midttun, vienam mūsų šalies gyventojui tenkantis suvartoto alkoholio kiekis 2016–2018 m. sumažėjo beveik trimis litrais. Tuo pat metu, kaip minėta, mažėjo ir alkoholio sukeliama žala sveikatai – alkoholinių psichozių, savižudybių, sužalojimų skaičius ir mirtingumas nuo ligų, kurias lemia tik alkoholis. Kartu mažėjo ir socialinė žala.


Mokančiųjų gerti nėra


Ar alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumas susijęs su šalies kultūra, tradicijomis? Galbūt tai, kas vienur veikia, kitur – nebūtinai veiksminga? N. Goštautaitės-Midttun teigimu, mitas, kad vienos šalys tiesiog moka gerti, o kitos nemoka. Ten, kur nėra kontrolės priemonių ar jos sušvelninamos, padėtis kaipmat blogėja, nepriklausomai nuo kultūros ar ekonominės šalies gerovės. Štai 2018 m. Suomijoje nedaug liberalizavus prekybą silpnaisiais alkoholiniais gėrimais nemonopolinėse parduotuvėse smurtinių mirčių išgėrus skaičius išaugo 25–30 proc. Kitas pavyzdys – vaikų alkoholio vartojimu iš kitų Šiaurės šalių išsiskirianti Danija. Kultūra – panaši, gyvenimo lygis – aukštas, patyčių lygis – žemas, tačiau vaikai geria beveik taip pat, kaip Lietuvoje. Kodėl?


„Paaiškinimas – gana paprastas: dėl itin stiprios alkoholio pramonės Danijoje nėra valstybinio alkoholio prekybos monopolio, yra leidžiama reklama. Nors tai žaloja vaikų sveikatą, pramonės interesai lengvai nuslopina politinę valią keisti padėtį, – aiškina pašnekovė. – Naujausi prof. Jurgeno Rėmo, Kanados psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto direktoriaus, tyrimai, atlikti kartu su Lietuvos mokslininkais, rodo, kad, mūsų šalyje padidinus amžių, kai jau galima įsigyti alkoholio, 18–19 metų asmenų mirtingumas sumažėjo. Taigi dabartinė alkoholio kontrolės politika gelbsti jaunų žmonių gyvybes ir jų sveikatą ateityje.


Nuosekliai įgyvendinus griežtesnes priemones, bus mažiau vaikų, augančių skurdą ir socialinę atskirtį patiriančiose šeimose, jų vaikystė bus sveikesnė, neapsunkinta fizinių ir psichologinių traumų. Tiems, kam svarbi jaunų žmonių gyvybė, sveikata, ateitis, palaikys veiksmingas alkoholio kontrolės priemones. Tie, kam jaunimas – tik mokūs klientai visam likusiam gyvenimui ar tol, kol pakaks sveikatos, gins verslo laisvę įpilti kiekvienam visur ir visada.“


Islandijos pavyzdys


Islandija – valstybė, kuri vienu metu išdrįso pažiūrėti alkoholio problemai į akis ir pasakė „gana“. Islandijoje taikomos alkoholio kontrolės priemonės jau daug metų išlaiko žemą bendrą alkoholio suvartojimo lygį, ir iš šios šalies mokosi daugybė kitų valstybių. Šioje šalyje veikia valstybinis alkoholio prekybos monopolis, t. y. tik specializuotos parduotuvės, alkoholis neparduodamas jaunesniems nei 20 metų asmenims, egzistuoja visiškas alkoholio ir tabako reklamos draudimas. Islandijoje alkoholis yra brangus dėl mokesčių: jie didinami, didėjant gyventojų perkamajai galiai. Pritaikius minėtas tris paprasčiausias priemones, ten imta investuoti ir į jaunimo užimtumą, darbą su tėvais, gydymo prieinamumo didinimą.


Aurdnis Einarsonas, Islandijos nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo forumo, skirto alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos bei visuomenės sveikatos klausimams spręsti, atstovas, pabrėžia, kad spaudimą vartoti labiausiai sumažina alkoholio ir tabako reklamos draudimas. N. Goštautaitė-Midttun tvirtina, kad Lietuvoje reklamos draudimas iš dalies apeinamas, leidžiant reklamuoti nealkoholinius to paties pavadinimo, prekių ženklo gėrimus. Todėl įstatymą reikia tobulinti griežtinant reklamos draudimą: turėtų būti leidžiama reklamuoti tik išimtinai nealkoholinius gėrimus, turinčius atskirą prekių ženklą, kaip, pavyzdžiui, Norvegijoje.


„Vis girdžiu klausimą, kokių turime įrodymų, jog ribojimai veikia. Esą, jeigu žmonėms ir toliau norisi išgerti, vadinasi, alkoholio kontrolės priemonės neveikia. Taip, noro išgerti ribojimai nekeičia, tačiau jie keičia žmonių elgesį. Kai šokoladukai yra paslaugiai sudėti prie kasų, tikėtina, jų pagriebsime paskutinę minutę, nes nereikia įdėti pastangų jų ieškant specialiame skyriuje ar tam tikru metu. Taigi ribojimai apsaugo pirkėjus ir nuo impulsyvių, kartais priklausomybės lemtų, sprendimų. Alkoholio kontrolės politikos priemonės nedraudžia pirkti ir vartoti alkoholio, bet šiek tiek apsunkina pelno siekiančios pramonės veiklą: sukuriami barjerai, per kuriuos sunkiau pasiekti klientus, įsiūlyti alkoholio tada, kai jie neketino pirkti, dvejoja ar pan.“, – priemonių svarbą paaiškina N. Goštautaitė-Midttun.