Ilgai vienoje padėtyje stovėti, sėdėti ar būti pasilenkus reikalaujantis darbas gali tapti kūno įtampos, nuovargio ar net skausmo priežastimi. Žmogaus emocinė ir kūno sveikata yra tiesiogiai susijusi su tuo, kaip saugiai ir komfortiškai jis jaučiasi darbo vietoje. Zita Gierasimovič, SMK Aukštosios mokyklos kūno ergonomikos dalyko lektorė sako, kad darbo ergonomika yra paties žmogaus, darbo vietos ir aplinkos sąveika. Tad kokių principų reikia laikytis, siekiant darbuotojui užtikrinti tinkamas sąlygas ir kokios iniciatyvos jis gali imtis pats savo savijautai gerinti?

Išlaikykite neutralią kūno poziciją

Neteisinga kūno padėtis gali tapti greito nuovargio, stuburo skausmo ar kūne atsiradusios įtampos priežastimi, todėl Z. Gierasimovič pataria tiek sėdimą, tiek stovimą darbą dirbantiems asmenims stengtis išlaikyti neutralią kūno padėtį: nugaros padėtis turi būti išlaikyta natūralios S formos, alkūnės laikomos natūraliai prie šonų, riešo padėtis neutrali (dilbio ir riešo padėtis vienoje tiesėje).

„Dažniausiai dirbama dviem padėtimis – sėdint arba stovint. Abi padėtys turi trūkumų – stovimą darbą dirbantis žmogus greičiau pavargsta, todėl gali atsirasti kraujagyslių ir venų išsiplėtimai, kraujotakos sutrikimai. Nuolat išlaikyti taisyklingą padėtį beveik neįmanoma, o pasikartojantys stereotipiniai darbo judesiai vargina. Dirbant net ir patogioje darbo padėtyje nuvargstama, todėl kūno poziciją reikia keisti. Laikantis kelių paprastų neutralios padėties taisyklių dirbantiesiems pavyks sumažinti traumų tikimybę“, - sako lektorė.

Gerai stovėsenai itin svarbi kaklo ir galvos pozicija – galvos centras turi būti virš liemens. Tokioje padėtyje kaklo raumenys nepersitempia. Tačiau dauguma turi įprotį palenkti kaklą ir galvą į priekį tam, kad geriau matytų darbo objektą. Šioje padėtyje kaklo raumenis veikia izometrinė įtampa, o tai ilgainiui sukelia galinės sprando raumenų grupės skausmus ir spazmus.

„Dirbantys sėdimą darbą galvą turėtų laikyti tiesiai, kompiuterio ekranas nuo akių turėtų būti nutolęs per rankos ilgį, keliai sulenkti 90 laipsnių kampu, pėdos turi siekti žemę, rankos sulenktos 90 laipsnių kampu, kėdės atlošas turi imituoti nugaros linkį, žmogus neturi būti pasilenkęs nei atgal, nei į priekį, stalas turi būti toks, kad po juo būtų užtektinai vietos kojoms“, - patarimais dalijasi kūno ergonomikos lektorė.

Svarbus darbo vietos suprojektavimas

Projektuojant darbo vietą svarbu pasirinkti tinkamą darbo paviršiaus aukštį, kuriame veiksmai atliekami rankomis ir sudaryti tokias sąlygas, kad darbuotojas savo erdvėje galėtų laisvai judėti – atsistoti, pritūpti, pasilenkti į šoną, paimti būtiniausius daiktus. Dažna problema yra neteisingai parinktas darbo plokštumos aukštis, kai darbuotojui tenka dirbti susilenkus, pasikreipus į šoną. Dėl nepatogios kūno padėties, dirbant patiriama didesnė fizinė įtampa, silpnėja darbo jėga, užduotys tampa sudėtingesnės. Darbo eigoje gali atsirasti raumenų įtempimas, nuovargis, o tai gali turėti įtakos atliekamų darbų kokybei, padidėti nelaimingų atsitikimų rizika. Gerai žmogaus savijautai svarbūs ir tokie aspektai, kaip darbo vietos temperatūra ar apšvietimas. Lektorė pažymi, kad netinkamas apšvietimas gali tapti suprastėjusio regėjimo priežastimi ar kliūtimi tinkamai atlikti darbą bei procedūrą. Todėl įsirengiant darbo vietą svarbu pasirūpinti natūraliu ir specialiuoju šviesos šaltiniu.

„Egzistuoja trys pagrindiniai principai projektuojant darbo vietos apšvietimą. Darbo kabinete privalo būti bent vienas natūralios šviesos šaltinis – langas, bendrasis dirbtinis apšvietimas, o kiek lempų jam reikia priklauso nuo ofiso kvadratūros. Tinkamas apšvietimas sudaro komfortiškas darbo sąlygas, padeda išsaugoti normalią dirbančiojo regą. Dėl nepakankamo apšvietimo didėja profesinių nelaimingų atsitikimų skaičius. Prietema vargina dirbantįjį, kenkia akims. Specifinių profesijų atstovai, kaip kosmetologai ar chirurgai, turi pasirūpinti specialiuoju apšvietimu, kuris reikalingas siekiant išvengti šešėlio“, - sako SMK Aukštosios moyklos kūno ergonomikos dalyko lektorė.

Darbuotojas turi investuoti į patogią aprangą ir batus

Ne tik organizacija, tačiau ir pats darbuotojas turi investuoti į komfortišką savijautą darbo vietoje. Todėl lektorė pataria pasirūpinti patogia, judesių nevaržančia, laisvai judėti leidžiančia apranga. Patogiai jaustis biure bei nuovargį sumažinti gali padėti ir tinkamas apavas. Darbas ilgą laiką stovint ant kieto paviršiaus vargina. Kietas pagrindas gali sukelti nugaros ir kojų skausmus. To išvengti padeda specialūs kilimėliai ir avalynė.

„Tam, kad neprakaituotų kojos, avalynė turi būti odinė, geriausia ortopedinė, atkartojanti žmogaus pėdos anatomiją. Jeigu batai su kulniukais, jie neturėtų būti aukštesni nei 3-5 cm. Vadovaujantis šiomis paprastomis taisyklėmis sumažės apkrova stuburui, kojų nuovargis. Dirbantiems su įvairiomis cheminėmis medžiagomis svarbu pasirūpinti uždara avalyne – tokiu atveju ant kojos užkritus biologinei taršai, ją pavyktų greitai pašalinti, oda neturėtų su medžiaga sąlyčio ir sąlygos leistų toliau saugiai dirbti“, - sako Z. Gierasimovič.

Nuovargį mažina mankšta

Netinkamai suprojektuota darbo aplinka lemia greito nuovargio atsiradimą, išsiblaškymą, mažina dėmesio koncentraciją, gali tapti klaidų, stuburo skausmo, iškrypimo ir kitų sveikatos sutrikimų priežastimi. Todėl dirbantiems statinį darbą Z. Gierasimovič pataria kas 15-30 min., priklausomai nuo darbo pobūdžio, pajudėti, pasivaikščioti, pratempti raumenis ar padaryti kelis pratimus, padedančius atpalaiduoti raumenis ir palengvinti apkrovą pečių juostai bei stuburui. Tam, kad kūnas jaustų mažesnį nuovargį, reikia judėti, keisti kūno padėtį.

Tiems, kurių darbe svarbūs smulkūs rankų motorikos judesiai, kūno ergonomikos lektorė pataria vengti plaštakos naudojimo visa jėga. Siekiant nenuvarginti plaštakos, reikia apgalvoti judesius, kurie leistų naudoti skirtingas raumenų grupes. Jeigu varginama kaklo ir pečių juosta, reikėtų daryti reguliarias pertraukas ir jų metu 3-5 kartus pasukioti galvą į šonus, apačią.

„Tinkamai suprojektuota darbo vieta ir turimos žinios padeda apsisaugoti nuo nemalonių pojūčių, nuovargio, traumų. Todėl tie, kurie domisi ir mokosi šių dalykų, gali ilgai ir sveikai dirbti, sumažinti nuovargio, profesinių susirgimų ir klaidų tikimybę“, - sako Z. Gierasimovič.