Kas žvėris atgena į miestą?

Kas žvėris atgena į miestą?


Ne taip jau retai šmėkšteli žinutės, kad tai viename, tai kitame Lietuvos mieste žmonės pastebėjo po miestą vaikštinėjančius laukinius žvėris, dažniausiai briedžius ar stirnas. Kartais net prireikia rimtos gelbėjimo operacijos, kad jie išliktų sveiki ir saugūs. Kas gi tuos keturkojus atvilioja į miestą?


Laimius STRAŽNICKAS


Nekviesti svečiai


Pranešimų apie po miestą klaidžiojančius laukinius žvėris sulaukiame kone iš visų Lietuvos kampelių. Žmonių artumos nevengiančios stirnos gyventojams dabar jau lyg ir nekelia didelės nuostabos taip, kaip nežinia iš kur atsiradę kur kas didesni žvėrys – briedžiai.


Klaipėdiečiai jau priprato, kad iš netoliese esančio Kairių miško briedžiai užsuka ir į jų miestą. Briedė su jaunikliu netgi buvo užfiksuota užklydusi į Joniškės kapines. Pasimetę gatvių labirintuose gyvūnai neretai išsigąsta, pradeda blaškytis ir dažniausiai be gamtosaugininkų pagalbos neranda kelio iš miesto.

REKLAMA


Daugelis galbūt prisimena briedžio gelbėjimo istoriją, nutikusią 2014 metais Vilniuje. Nežinia iš kur Vrublevskių gatvėje atsiradęs briedis atsitrenkė į automobilį ir, matyt, išsigandęs įšoko į Neries upę. Tad gelbėtojams pirmiausia teko išvilioti briedį į krantą, o tada užmigdytą nuvežti į mišką.


Blogiausia, kai žvėrių atsiradimas mieste baigiasi skausmingai. Antai klaipėdiečiai dar mena prieš kelerius metus nutikusį įvykį, kai gegužę pavasarinių instinktų genamas briedis sumaitojo du automobilius ir pats žuvo eismo įvykyje Liepojos gatvėje. Dar anksčiau uostamiestyje buvo nutikęs skaudžia tragedija galėjęs baigtis incidentas, kai nuo viaduko ant gatvės nušokęs briedis pataikė tiesiai ant automobilio. Žmonės nenukentėjo, tačiau gyvūnas buvo mirtinai sužeistas, jam lūžo kojos. Ir jis dar ilgai kankinosi, kol buvo užmigdytas.


Surinkti kritusius gyvūnus iš sostinės gatvių ir viešųjų erdvių yra vienas iš UAB „Grinda“ administruojamų Vilniaus gyvūnų globos namų veiklos spektrų. Iki šių metų spalio 31 d. bendrovės darbuotojai Vilniaus gatvėse rado 544 partrenktus gyvūnus (19 šunų, 231 katę, 294 laukinius gyvūnus). Pernai buvo rasti 657 gyvūnai (45 šunys, 264 katės, 348 laukiniai gyvūnai). O 2019-aisiais – 472 gyvūnai (31 šuo, 234 katės, 207 laukiniai gyvūnai).

REKLAMA


Didžiausi nelaimėliai yra laukiniai gyvūnai ir katės. Tarp rastų laukinių gyvūnų gaišenų vyrauja stirnų kūnai. Retesni atvejai – zuikiai, lapės, šernai. Šie metai išsiskyrė briedžių gaišenų gausa. Pasak bendrovė rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistės Vaidos Daiginaitės, įprastai per metus jų būdavo surenkama trys, o šiemet – net aštuoni. Briedžio kūną, pasitelkus specializuotą techniką, ir šiais metais teko traukti iš Neries upės.


Dažniausiai gyvūnus pražudo susidūrimas su automobiliu. Tačiau dar esant bent mažiausiai gyvybės kibirkštėlei „Grindos“ specialistai visomis išgalėmis stengiasi gyvūną vėl pastatyti ant kojų. Ne vienas gyvūnas, patekęs į veterinarijos gydytojos ir gyvūnų prižiūrėtojų rankas, atsigavo. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus į Vilniaus gyvūnų globos namus pateko stirnaitė, nukentėjusi eismo įvykyje. Po poros mėnesių gydymo ir intensyvios priežiūros ji buvo paleista į laisvę.


Alkanas ar išgąsdintas?


Kas atvilioja žvėris į miestus – alkis ar išgąstis? Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, jog tvirtai atsakyti į šį klausimą nebūtų lengva, nes kiekvienas atvejis gali būti skirtingas. Kuo didesnė yra tam tikrų gyvūnų populiacijos dalis, tuo dažniau juos galima išvysti užklydusius į miestą.


Šiandien žmonės vis dažniau gyvūnus pastebi vaizdo fiksavimo kameromis, įtaisytomis ne tik prie sodybų, bet ir medžiojamuose plotuose. Jei tik netyčia į mišką užklysta kokia meška, žinios apie ją iškart pasklinda. Skirtingose vietose pasirodęs gyvūnas sukuria įspūdį, tarsi tų gyvūnų mūsų aplinkoje yra daugiau.



Gamtininkas pastebi, kad ne tik žmonės pradėjo aktyviau naudotis civilizacijos vaisiais, tačiau ir patys gyvūnai tapo labiau civilizuotesni. Šiandien jau nieko nestebina, kai prie sodybų ar į miesto pakraščius atklysta lapės, barsukai, mangutai, kiaunės ir kone iš rankų ima maistą. O ir stirnos, kurių suskaičiuojama daugiau kaip 160 tūkstančių, jau suprato, kad žmonės nėra tokie agresyvūs, ir vis drąsiau žengia į miestą.


Žmonių elgesio su gyvūnais pokyčius atspindi ir pačių gyvūnų elgesys. Ne paslaptis, kad pas mus daugybę dešimtmečių iš automobilių būdavo brakonieriaujama. Šiandien, kai automobilis važiuoja nemažindamas greičio, už 150 metrų žoliaujančios stirnos į jį paprasčiausiai nekreipia dėmesio, o vos tik jis ima mažinti greitį, stirnos tuoj suklūsta, pašoka ir ima bėgti. Vadinasi, į jas iš automobilio buvo šaudoma ir dabar jam sumažinus greitį stirnoms iškart suveikia potencialios grėsmės instinktas. Iš tokio gyvūnų elgesio galima netgi nustatyti, kuriose vietose būdavo (o gal ir dabar yra) brakonieriaujama.


Kitose Europos šalyse stirnos tokio instinkto net neturi – ten jos gali ganytis vos už 60 metrų nuo greitkelio, nesibaimina sustojančių automobilių, nevengia ir fotografuotis. Jos nesupranta, kodėl važiuojantis automobilis nėra toks baisus kaip sustojęs.


Grėsmės nėra ir už miško ribų


Šiuo metu stirnų populiacija Lietuvoje yra pasiekusi rekordines aukštumas. Jos mėgsta ne tik pamiškes, bet ir atviras pievas, laukus, kur ieško maisto. Todėl šie laukiniai gyvūnai dažnai sutinkami ir prie magistralinių, krašto bei rajoninių kelių, ir net miestų pakraščiuose, arčiau parkų ir žaliųjų erdvių.

REKLAMA


Ar arčiau namų, miesto plotuose pasirodžiusios stirnos reikštų, kad jos jau nebetelpa savo natūraliose buveinėse? Pasak gamtininko, stirnų populiacija yra didelė, tačiau, įvertinant miškų ir gamtos talpą, tų gyvūnų galėtų būti keletą kartų daugiau be jokio pavojaus gamtai ir aplinkai. O arčiau taikiai nusiteikusių žmonių stirnas atvilioja tvyranti ramybė ir galimybė lengviau surasti sau maisto.


S. Paltanavičius sako, kad tik dviejų rūšių stambieji žvėrys drąsiau eina prie žmogaus ieškodami maisto. Pirmiausia – būtent stirnos. Tai nereiškia, kad to maisto joms trūksta natūralioje gamtoje. Stirną galima drąsiai vadinti smagure. Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sodo darbuotojams rimtas galvos skausmas yra pro tvorą į sodą patenkančios stirnos, nuskabančios augalų šakelių galiukus su pumpurais, nes tai joms skaniausi dalykai. Panašiai jos elgiasi ir prie sodybų.


Kitas gyvūnas, galintis užklysti į miestus, yra šernas. Tiesa, įsisiautėjęs afrikinis kiaulių maras pastaraisiais metais smarkiai praretino jų gretas. Užklydę į priemiesčius šernai drąsiai knisa veją, ieškodami joje grambuolių lervų, sliekų. Nuvažiavę į Juodkrantę žmonės dažnai stebisi, kaip smarkiai šernų suraustos Kuršių nerijos vejos.


Į priemiesčius šernus neretai prisivilioja ir patys žmonės, pirmiausia sodininkai, kurie apipuvusius obuolius iš sodo išnešę ne užkasa, o tiesiog suverčia iš tvoros. Šernams tokios krūvos yra didelis skanėstas. Kartą aptikę tokį gėrį, jo bandys ten ir vėl ieškoti.


Mieste atsidūrusiems briedžiams tokia neįprasta vieta yra didelė katastrofa. Išvydę šį miškų galiūną žmonės dažnai ima jį persekioti, signalizuoti, švilpti, fotografuoti. Tokio kvailo žmonių dėmesio išgąsdintas gyvūnas ima blaškytis, metasi į judrią gatvę, upę, būna, kad nukrenta nuo viaduko ar net išdaužo parduotuvės langą.

REKLAMA


Šiam galingam miško gyventojui patekti į miestą nėra taip ir sunku – ir nė nereikia eiti pakelėmis ar pievomis. Šiandien tankių medžių gijomis miesto parkai susisiekia su miškais. Tarkim, nuo sostinės Katedros aikštės šitaip galima pasiekti Lavoriškių miškus. Į tokias pinkles dažniausiai patenka jauni nepatyrę žvėrys, kuriuos tėvai verčia pasukti savarankiško gyvenimo keliais. Tada jie patraukia nežinia kur, o pabaidyti išvis pameta nuovoką. Daug tokių nežinia kur traukiančių ir aklavietėje atsiduriančių briedžių pastebima pajūrio regione.


Šiandien jau niekas nesistebi, mieste išvydęs kiaunę, lapę, mangutą ar barsuką. Šie smulkieji žvėreliai pamažu pelno miesto gyventojų vardą.


Toliau nuo žmogaus


Stirna ar šernas nesibodi žmogaus artumos, o taurusis elnias yra labai atsargus gyvūnas ir jos visokeriopai vengia. Skaičiuojama, kad mūsų miškuose gyvena daugiau kaip 12 tūkstančių danielių. Šis jaukus gyvūnas taip pat iki miesto neateina ir stengiasi laikytis laukinėje gamtoje.


Prie miesto nuolat nesilaiko ir vilkai. Jie gali trumpam atklysti į atokius priemiesčius, jei pajunta išmesto skanesnio maisto kąsnį. Tačiau jeigu tik kas nors labiau susidomi atklydėliu, šis kaipmat pasišalina nuo žmonių akių. Vilkas yra civilizuotas, tačiau labai atsargus žvėris.


Gan dažnai miesto prieigose pasirodo ir lūšys, tačiau ne dėl maisto, o netyčia, pakliuvusios į neįprastas sąlygas.


Ar tam, kad žvėrys atsiduria miesto prieigose ar net ir giliau, turi įtakos po miškus vaikštinėjantys uogautojai, grybautojai, ežerų pakrantes nugulę poilsiautojai? S. Paltanavičius tikina, jog poilsiautojų įtaka nėra didelė. Šiandien jau retas kuris leidžiasi į mišką uogų rinkti. Šiais laikais tai tapo nuobodžiu užsiėmimu.


Mėgstančiųjų grybauti yra kur kas daugiau. Tačiau ir šie nesibrauna pro šabakštynus į nežinomas vietas. Svarbiausias atskaitos taškas jiems yra stovėjimo aikštelėje paliktas automobilis. Būna, kad aktyviai grybaujant iš kai kurių miškų žvėrys išbaidomi. Tada jie išeina į laukus, blaškosi pamiškėse, ieškodami sau ramios vietos. Ir išbėgę ant kelio sukelia pavojingų situacijų vairuotojams.


Kaip elgtis?


Kaip elgtis mieste susidūrus su laukiniu žvėrimi? Gamtininkas sako, jog automobiliai turėtų sustoti, praeiviai pasitraukti ar įeiti į vidų, kad žvėris galėtų kuo ramiau nueiti. Aišku, jis nežino, kur jam eiti. Aplinkosaugininkai su policijos pareigūnais turėtų jam padėti ramiai apsispręsti. Jokių savarankiškų veiksmų gyventojai neturėtų imtis.


Miesto centre pasirodęs žvėris sukuria sudėtingesnes situacijas. Tad tokiu atveju geriausia pranešti telefonu 112. Atvykę gyvūnų globėjai žvėrį užmigdys ir saugiai nuveš į mišką, o jeigu jis nesunkiai sužeistas, bandys išgydyti.


Paprastai žvėrys aktyvesni būna pavasarį ir rudenį, kai iš savo žiemojimo vietų jie keliasi į kitas, kur jie maitinsis, ves ir augins jauniklius, arba atvirkščiai. Tad iki gruodžio ir kovo–balandžio mėnesiais neįprastoje vietoje susidurti su žvėrimi tikimybė yra didesnė.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)