Darbuotojų sauga ir sveikata šiandien apima kur kas daugiau nei instrukcijas, asmenines apsaugos priemones ar privalomus mokymus. Vis daugiau dėmesio skiriama ir emocinei darbuotojų gerovei, individualiems poreikiams bei organizacijos kultūrai. Apie tai laidoje „Noriu dirbti“ kalba UAB „Darbo psichologija“ direktorė Greta Sakalė.

Partnerių turinys

Pasak specialistės, visuomenės požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą per pastaruosius metus pasikeitė ne dėl naujų taisyklių, o dėl didesnio sąmoningumo.

„Žmonės subrendo ir suprato, kad jeigu darbuotojas į darbą išeina sveikas ir geros sveikatos, mes tikimės, kad jis lygiai toks pats grįš ir po darbo namo“, – sako G. Sakalė.

Jos teigimu, darbuotojų sauga prasideda ne gamybos bare ar statybų aikštelėje, o kur kas anksčiau – vos žmogui pradėjus dirbti organizacijoje.

„Darbuotojų sauga ir sveikata prasideda nuo to momento, kada pasirašoma darbo sutartis. Turime užtikrinti, kad viso buvimo darbe metu žmogus elgtųsi saugiai ir sveikatai nekenksmingai“, – laidoje „Noriu dirbti“ aiškina specialistė.

Anot jos, šiuolaikinis požiūris į saugą vis dažniau grindžiamas individualiais sprendimais. Tai, kas tinka vienam darbuotojui, nebūtinai tiks kitam.

„Mes visi skirtingi. Skiriasi mūsų emocinė sveikata, fizinės galimybės, net būdas, kaip priimame informaciją. Vienas supranta iš pirmo karto, kitam reikia paaiškinti tris kartus. Todėl prie darbuotojų saugos reikia prieiti individualiai“, – teigia G. Sakalė.

Specialistė pastebi, kad viena didžiausių problemų – darbuotojų polinkis nuvertinti rizikas.

„Kartais žmonės galvoja, kad yra kaip tie „Super Mario“ personažai ir turi tūkstantį gyvybių. Tada tenka priminti, kad nelaimė paliečia ne tik patį žmogų, bet ir jo šeimą, artimuosius. Kai pradedi kalbėti apie realias pasekmes, žmonės dažniausiai susimąsto“, – pasakoja ji.

Specialistė pripažįsta, kad nelaimingų atsitikimų ar ekstremalių situacijų metu net patyrę vadovai gali pasimesti. Todėl svarbu ne tik turėti procedūras, bet ir nuolat ugdyti gebėjimą tinkamai reaguoti.

„Yra buvę situacijų, kai vadovas skambina ir sako: „Žmogus nukrito nuo kopėčių. Ką dabar daryti?“ Atrodytų, atsakymas akivaizdus, tačiau stresinėje situacijoje žmonės dažnai pasimeta. Todėl pirmiausia reikia padėti nusiraminti ir aiškiai nurodyti veiksmus“, – sako G. Sakalė.

Jos teigimu, darbuotojų saugos specialistų vaidmuo šiandien gerokai platesnis nei anksčiau.

„Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai kartais turi būti gydytojais, psichologais, konsultantais. Emocinė sveikata šiandien tampa ne mažiau svarbi nei fizinis saugumas“, – pabrėžia ji.

Pasak G. Sakalės, organizacijos vis dažniau supranta, kad darbuotojų gerovę lemia ne tik darbo vietos ergonomika ar apsaugos priemonės.

„Vadovo parama, tarpasmeniniai santykiai, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas – visa tai yra darbuotojų gerovės dalis. Šiandien kalbame ne tik apie darbuotojų saugą ir sveikatą, bet ir apie emocinę gerovę“, – sako specialistė.

Vis dėlto, anot jos, svarbiausias argumentas investuoti į saugą išlieka ne baudos ar teisinė atsakomybė.

„Kai pamatai realias pasekmes, supranti, kad svarbiausias ne popierius ir ne dokumentas. Svarbiausia yra žmogaus sveikata ir gyvybė“, – apibendrina UAB „Darbo psichologija“ direktorė Greta Sakalė.