Kurių Lietuvos miestų gyventojai atliekas rūšiuoja tvariausiai?

Kurių Lietuvos miestų gyventojai atliekas rūšiuoja tvariausiai?


Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ šiemet užsakė tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kaip žmonės Lietuvoje rūšiuoja popieriaus, plastiko, stiklo bei metalo pakuotes bei kokios laikosi pozicijos tvarumo klausimu. Apklausos metu nustatyta, jog net 76 proc. šalies gyventojų nėra abejingi rūšiavimo sprendimams, tačiau išaiškėjo ir vis dar gajus mitas, kuris mažina žmonių motyvaciją savo veiksmais prisidėti prie švaresnio rytojaus.


Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“, pažindinanti su ekologiškais ir tvariais sprendimais, kuriuos puoselėja šalies miestai, juose veikiantys verslai bei neabejingų gyventojų iniciatyvos.


Atliekų rūšiavimas tikrai nėra naujiena ir dažnas supranta, kad tik tinkamai išrūšiuota atlieka atgimsta naujam gyvenimui. Tačiau šiandien vis dar susiduriame su problema, kai kartu su kruopščiai išrūšiuotomis atliekomis, pakuočių atliekų konteineriuose atsiduria ir netinkamos atliekos. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ šiais metais atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo pakuočių atliekų rūšiavimą. Nustatyta, kad atliekas visada rūšiuoja 36 proc., ne visada, bet dažnai – 40 proc. 18 metų ir vyresnių žmonių.

REKLAMA


Remiantis minėta apklausa, gyventojų sąmoningumas tvarumo klausimais kasmet auga. Daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusių tautiečių savo pasirinkimą rūšiuoti motyvuoja supratimu apie atliekamą savotišką pilietinę pareigą. 25 proc. apklaustųjų atliekų rūšiavimą supranta, kaip asmeninį indelį, prisidedant prie kovos su klimato kaita.


Apklausos metu buvo apklausiami gyventojai, gyvenantys įvairiose Lietuvos miestuose: atsakymą „rūšiuoju visada“ dažnai rinkosi Kauno, Šiaulių, Alytaus ir Tauragės apskrityse, individualiuose ar sublokuotuose namuose gyvenantys respondentai, o tai, kad „rūšiuoja dažnai“ daugiausiai pažymėjo dalyviai iš Marijampolės ir Utenos apskričių, gyvenantys daugiabučiuose.


Tiesa, atsirado ir tokių, kurie nurodė atliekų nerūšiuojantys, o pagrindine tokio sprendimo priežastimi nurodė vis dar gajų mitą, jog nėra tikslo rūšiuoti, nes iš konteinerių atliekos yra pilamos į tą pačią šiukšlių mašiną. Daugelis antrines atliekas surenkančių sunkvežimių šiandien turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, o taip pat svarbu paminėti, kad visos iš rūšiavimo konteinerių surinktos atliekos keliauja į rūšiavimo centrą, kur yra atidžiai peržiūrimos ir perrūšiuojamos į daugiau nei 10 skirtingų rūšių.

REKLAMA


Atlikta apklausa parodė ir džiuginantį faktą, kad net 79 proc. 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų, stiklinę tarą, kurios nepriima taromatų sistema, visada arba dažnai rūšiuoja ir išmeta į stiklui skirtus konteinerius.


Kita laidos tema: elektriniai varikliai jau ir sunkiasvorėse transporto priemonėse


Šiai dienai vis daugiau žmonių renkasi elektrinę transporto priemonę, kuri prisideda prie švaresnės aplinkos. Kitos svarios priežastys, kodėl elektra varomos transporto priemonės sulaukia vis didesnio populiarumo yra mažesnės eksploatavimo išlaidos, galimybė išvengti spūsčių gatvėse ir nesudėtinga priežiūra. Tokie tvarūs sprendimai atkeliauja ir į sunkiasvorių transporto priemonių pramonę, į tvarumą žvelgiančią iš kelių kampų.


„Tvarumą galima apibrėžti iš gamintojo perspektyvos, iš eksploatavimo ir serviso bei perdirbimo. Žiūrint iš gamintojo perspektyvos, Švedijos sunkvežimių gamintojas naudoja vis daugiau žaliosios energijos gamyklose, naudoja vis daugiau perdirbamų medžiagų, pavyzdžiui, apie 90 proc. sunkvežimio galima perdirbti ir jo medžiagas naudoti pakartotinai. Iš serviso pusės, galime pasiūlyti platų spektrą renovuotų dalių, kurias galima vėl montuoti į sunkvežimį, taip pat rūšiuojame pavojingas atliekas ir perduodame jas perdirbimui bei taip siekiame, kad į sąvartynus nepatektų beveik jokių medžiagų iš mūsų veiklos“, - laidoje pasakos „Volvo Trucks Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus.



Didžioji dalis keliuose važinėjančių vilkikų yra su vidaus degimo varikliais, dyzeliniais arba varomais dujomis, biodujomis. Elektriniai sunkvežimiai yra netolimos ateities sprendimas, kuris itin pasitarnautų miesto priežiūros srityje, pavyzdžiui, su jais išvežinėjant šiukšles. Elektrinė transporto priemonė neskleidžia jokio burzgiančio variklio garso, todėl tai sumažintų triukšmą mieste bei užtikrintų mažesnę oro taršą.


„Viena iš įdomesnių naujienų, kad elektrinio vilkiko rėmas pagamintas iš plieno, kurio gamybai nėra naudojamas iškastinis kuras. Tai pirmasis elektrinis vilkikas Lietuvoje, sveriantis virš 16 tonų. Jo „širdis“ yra traukos baterijos, kurių talpa siekia 540 kWh ir su pilnai pakrautomis baterijomis šis vilkikas gali įveikti 300 km atstumą, o jeigu vairuotojo pertraukos metu bus papildoma įkrova, per vieną dieną jis gali nuvažiuot net 500 km. Įkrauti šį vilkiką su lėtuoju krovimu užtrunka apie 9,5 valandos, o su greituoju – 2,5 valandos“, - pasakos L. Bričkus


Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos jau šį šeštadienį, 10:30 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją!


Partnerių turinys.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 11 (2024)

    Savaitė - Nr.: 11 (2024)