Po Lietuvą ir toliau – automobiliniu nameliu

Po Lietuvą ir toliau – automobiliniu nameliu


Keliavimo senais autobusiukais, arba kemperiais, populiarumas auga ir mūsų šalyje. Juos entuziastai paverčia savo laikinais ar net nuolatiniais namais ant ratų. Žinoma, kad kemperyje gyventi ar juo keliauti būtų patogu, tenka paplušėti. Tačiau, kaip sako mūsų kalbinta keliautojų pora, tikrai verta.


Lukas KODIS


Monika Suboč ir Aleksandras Postarnakas nepabijojo iššūkio – perdarė seną „Volkswagen“ markės autobusiuką į jaukų kelionėms tinkamą kemperį ir leidosi į kelią. Pora anksčiau keliaudavo autobusais ir lėktuvais, tačiau prieš keletą metų pradėjo domėtis kelionėmis savarankiškai perdarytais nuosavais autobusiukais. Daugiausia įkvėpimo Monika ir Aleksandras sėmėsi iš kitų keliautojų paskelbto turinio socialiniuose tinkluose, kur šie dalijosi savo kelionių akimirkomis.


Pradinis planas keitėsi


Aleksandras teigia, kad iš pradžių svarstė apie „Mercedes-Benz“ automobilį, tačiau planus teko keisti dėl nemažos pastarojo kainos. „Pastebėjau, kad atsirado filmukų, kaip žmonės iš „Mercedes-Benz Sprinter“ kuria namus ant ratų – įrengia minimalistiškai, bet su dušu, tualetu. Viskas – viename automobilyje, bet nieko netrūksta ir nieko nėra per daug. Man pasirodė labai gražu, tad pradėjau ieškoti tų „Sprinter“ automobilių. Tačiau paaiškėjo, kad vis dėlto jie yra per brangūs – tuo metu kainos viršijo 6–7 tūkst. eurų“, – apie idėjos įgyvendinimo pradžią pasakoja Aleksandras.

REKLAMA


Vėliau poros draugas gavo seną, 1977 metų, kemperį pasivažinėti nemokamai. Būsimuosius keliautojus tai įkvėpė, jie suprato, kad nebūtinai reikia naujos mašinos – gali būti ir senesnė. Prieš tai apžiūrinėję 2008 metų autobusiukus, galiausiai apsistojo ties 1996-ųjų gamybos transporto priemone.


„Pastebėjau, kad „Volkswagen T4“ autobusiukų važinėja gana daug, ir man į galvą šovė, kad „T4“, ištikus bėdai, būtų galima pataisyti bet kur, mat tokių automobilių gali nesunkiai rasti kone visame pasaulyje. Be to, reikėjo universalaus automobilio, kuris būtų ir talpus. Labai džiaugiamės, kad radome versiją su paaukštintu stogu, kur daug geriau galima viską sutalpinti“, – autobusiuko paieškos prisiminimais dalijasi Aleksandras.


Monika priduria, kad pasiruošimas autobusiuko pirkimui buvo ilgas, paieška nebuvo lengva: reikėjo nuspręsti, kokio automobilio reikia, vėliau – ieškoti tinkamo varianto automobilių skelbimų portaluose. Kadangi automobilis – gana senas, buvo sunku rasti geros būklės, dažnai tokie autobusiukai būna taisyti savarankiškai ir neatsakingai. O tie, kurie labai gerai prižiūrėti, buvo gerokai brangesni.

REKLAMA


Aleksandras pabrėžia, kad paieška ilgai truko ir dėl apgaulingų skelbimų.


„Kai kurios transporto priemonės neblogai atrodė iš išorės, tačiau pažiūrėjęs į vidų pamatai, kad nebėra dugno. Arba atidarai duris, ir jos lieka rankoje“, – juokdamasis dėsto vaikinas.


Beveik viskas – savo rankomis


Monika tvirtina, kad savo autobusiuką įrenginėdami kelionėms su Aleksandru beveik viską darė patys. Vienintelis darbas, kurį patikėjo automobilių servisui, – virinimas. „Galines duris bandėme išsukti, tačiau iš pradžių nepavyko. Taip pat sudėtinga buvo išimti kiliminę dangą.


Valymo darbai irgi pareikalavo daug laiko, nes autobusiukas buvo daug matęs, buvę savininkai juo vežiojo įrankius ir baldus“, – pasakoja mergina, o Aleksandras autobusiuką lygina su konstruktoriumi ir prisimena, kad valant jį teko aptikti ir pelių. Pasak vaikino, sunkiausia buvo pakeisti duris. Dažniausiai taip ir būna: viskas einasi sklandžiai, o paskutinis varžtas neatsisuka. Po valandos kančių vis dėlto pavyko atsukti, tačiau įmontavus naujas duris atsirado kita bėda – jas reikėjo sureguliuoti. Tam taip pat teko skirti nemažai laiko.


Savaip tobulas


Pora teigia, kad nors autobusiukas – nenaujas, įrengtas naudojant turėtas medžiagas, jiems jis – tobulas. Nusipirkus automobilį įrengimo darbai truko apie mėnesį, tada pora išvyko į pirmąją kelionę ir po jos dar apie mėnesį tvarkė ir taisė autobusiuką, siekdami jį iki galo įrengti būtent taip, kaip norėjo.



Senas autobusiukas neturi oro kondicionieriaus, todėl per karščius Monika ir Aleksandras važiavo atsidarę langus – kuo greičiau važiuoji, tuo vėsiau. Pasak Monikos, kur nors sustoję dieną ar nakčiai autobusiuką statydavo pavėsyje, po kokiu medžiu, priešingu atveju, jei šviečia tiesioginiai saulės spinduliai, namelyje ant ratų būna labai karšta.


„Pradėjome naudoti kompasą, kad galėtume pažiūrėti, kurioje pusėje teka saulė. Vienoje iš pirmųjų kelionių pirmajai nakvynei sustojome lauke ir nepagalvojome, kad iš ryto saulė gali tiesiog prikepinti autobusiuką. Automobilis taip prikaito, kad šokte iššokome iš jo – žmonės žiūrėjo nesuprasdami, kodėl mes taip lekiame iš automobilio“, – kuriozine situacija dalijasi pora.


Monika įsitikinusi, kad interjeras, kurį sukūrė naudodami senas medžiagas, yra tobulas, nors kitiems gal ir nepatiktų – neatrodo itin šviežias ar naujoviškas. Pasak merginos, nauji kemperiai daug kainuoja, ir jais negali greitai važiuoti. „Žinoma, kelionės – tai ne lenktynės, tačiau norisi važiuoti kaip įprastu automobiliu. Taip pat daug pigiau mūsų autobusiuką pastatyti kempinge, pasistatyti stovėjimo aikštelėje – taip pat lengviau“, – savojo kūrinio pranašumus vardija pašnekovė.


Iš pradžių bandė atkalbėti


Artimieji, išgirdę apie poros planą pirkti seną autobusiuką, jį perdaryti ir juo keliauti, skatino atsisakyti idėjos, tačiau dabar šiuo automobiliu dažnai žavisi.


„Iš pat pradžių artimieji patarinėjo kemperį geriau išsinuomoti, nes vis tiek kiekvienas automobilis, juo labiau senas, yra galvos skausmas. Tiesa, kai kas džiaugėsi, kad bus galima persivežti didesnius daiktus, o viena draugė juokavo, kad gerai, jog automobilis – ne juodas, antraip primintų maniakų ir grobikų vairuojamus autobusiukus filmuose“, – artimųjų nuomonėmis dalijasi pora ir priduria, kad nemažai žmonių jiems įrenginėjant transporto priemonę padėjo pjauti, gręžti, valyti.

REKLAMA


„Tarp draugų buvo ir tokių, kurie patys tuo gyvena, kuriems labai patinka tokios kelionės, tad jie mus iškart palaikė“, – šypsodamasi pabrėžia Monika. Vėliau, ypač tada, kai pora pradėjo kelti nuotraukas į „Instagramą“ ir parodė, kaip viskas atrodo, sulaukė dar daugiau palaikymo.


Norintiesiems taip pat įgyvendinti tokią idėją Aleksandras pataria pabūti gamtoje bent su automobiliu ir palapinėmis ir pagalvoti, ar tai išties patinka. Monika atkreipia dėmesį, kad nereikia tikėti viskuo, kas skelbiama socialiniuose tinkluose: ten viskas atrodo labai gražu ir paprasta – paėmei keletą lentučių, prisukai ir jau mašina – paruošta.


„Iš pradžių geriau pasidaryti kuo mažiau – tik būtiniausius dalykus, tada pasižiūrėti, ko ir kurioje vietoje trūksta, kaip būtų patogiausia. Pavyzdžiui, mes lovą iš pradžių įrengėme vienoje vietoje, paskui perkėlėme į kitą. Visko pilnai neįrengus lengviau pakeisti, ką norisi“, – pabrėžia mergina.


Planuose – kelionės į užsienį


Dėl pandemijos praėjusiais metais pora keliavo tik po Lietuvą, tačiau teigia, kad jau norisi išbandyti savo kemperiuką ir užsienio kelionėse. Kol kas dar nenusprendė, kur važiuos, bet ketina aplankyti draugus Lenkijoje, Vokietijoje arba Suomijoje. „Dabar savaitgaliais išvažiuojame pakeliauti po Lietuvą, kiekvieną kartą aplankome vis kitą vietą. Lietuvoje keliauti – drąsiau: jeigu sugestų autobusiukas, būtų lengviau prisikviesti pagalbą. Keliauti užsienyje bus nauja patirtis, nes iki tol keliavome tik autobusais ir lėktuvais“, – ateities planais dalijasi Monika.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.