Teisininko konsultacija: kuomet nepriklauso išmoka palikus darbą, pajamų mokestis ir išankstinės turto dalybos

Teisininko konsultacija: kuomet nepriklauso išmoka palikus darbą, pajamų mokestis ir išankstinės turto dalybos


Pajamų mokestis – jau sumokėtas


Esu išnuomojęs man priklausantį žemės sklypą. Už jį gaunu sutartą pinigų sumą. Ar nuo gautų lėšų turiu mokėti gyventojų pajamų mokestį? Nuomininkas man aiškina, kad jis deklaruoja pajamas už žemės ūkio produkciją ir sumoka pajamų mokestį, taip pat ir nuo man skirtos sumos. Todėl aš, kaip suprantu, neprivalau mokėti šio mokesčio?


Kadangi jūsų nuomininkas yra mokesčių mokėtojas, jis privalo apskaičiuoti ir už jus sumokėti mokesčius valstybei. Taigi yra taip: jūs privalote nuo gaunamų pajamų mokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau jeigu nuomininkas valstybei jį sumoka už jus, jums jo mokėti nebereikia – pajamų mokestis jau yra sumokėtas.


Ledai pajudės, kai bus kreiptasi į teismą


Gyvendamas santuokoje nusipirkau dalį gyvenamojo namo – antrą aukštą ir palėpę su balkonu. Palėpė buvo neįrengta. Ją įrengėme gyvendami santuokoje. Prieš septynerius metus išsituokėme. Skyrybų metu turtą pasidalijome tarpusavio susitarimu.


Man atiteko antras aukštas (2/3 ploto), buvusiai sutuoktinei – 1/3 ploto, kitaip sakant, visa palėpė. Perkant dalį namo 1/3 sumos man padovanojo tėvai ir tai notariškai įformino. Prieš dvejus metus sutvarkiau palėpės inventorizacijos ir visus kitus reikiamus dokumentus. Buvusi sutuoktinė neina jų pasirašyti į inventorizacijos biurą.


Aš negaliu notariškai patvirtinti dokumentų. Noriu sužinoti, ar yra nustatytas laikotarpis, per kurį privaloma įteisinti dokumentus? Visos sutartys su komunalinių paslaugų (elektros, vandens, dujų) teikėjais sudarytos su manimi. Namas buvo šildomas dujomis. Buvusi sutuoktinė be mano sutikimo padarė taip, kad jos patalpa būtų šildoma elektra, taip pat įrengė vandens šildytuvą, elektrinę viryklę. Tačiau įrengti atskirus įvadus atsisako, viskas skaičiuojama mano skaitikliais. Įrengti kontrolinius skaitiklius aš atsisakau.

REKLAMA


Skyrybų metu buvome sutarę, kas kokį procentą mokės, tačiau dabar viskas pasikeitė. Be to, su buvusia sutuoktine gyvena sugyventinis, ten nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos. Kur aš turiu kreiptis, norėdamas išspręsti šias problemas? Ar galiu savavališkai atjungti visas komunikacijas?


Atjungti komunikacijų jūs tikrai neturite teisės. Yra galimybė tik prisiteisti nuotolius, kurie yra patiriami, jeigu buvusi sutuoktinė nemoka jai tenkančios mokesčių dalies ir jūs paslaugų teikėjams sumokate už jai suteiktas paslaugas.
Dėl dokumentų įforminimo galiu pasakyti, kad įstatymas nenustato šiam veiksmui atlikti konkretaus termino, tačiau, žinoma, viską reikia oficialiai įregistruoti. Jeigu jūsų bendraturtė nesutinka pasirašyti reikiamų dokumentų, jūs, be jokios abejonės, turite teisę kreiptis į teismą ir prašyti, kad jums būtų leista procedūrą užbaigti be jos parašo, nes ji atsisako tai padaryti be pagrįstos priežasties. Aš manau, kad kai tik jūs kreipsitės į teismą ir pateiksite tokį reikalavimą, ledai pajudės ir susidariusią situaciją pavyks išspręsti taikiai.


Teks turtą pasidalyti iš anksto


Ištekėjau antrą kartą. Turiu nuosavybės teisę į butą, kuris atiteko man po skyrybų su pirmuoju vyru. Kartu su dabartiniu vyru nusipirkome sodą su namu – šis pirkinys yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Norėtume namą įsirengti taip, kad būtų galima ten persikraustyti ir gyventi. Tačiau dėl to reikėtų parduoti mano butą. Jo vertė – dukart didesnė negu sodo su namu. Aš iš pirmosios santuokos turiu du vaikus, vyras – vieną. Kaip būtų dalijamas sodas su namu po mano ar po vyro mirties? Ar mano dukart didesnis įnašas į namo renovaciją turėtų įtakos?

REKLAMA


Kadangi namas yra įgytas santuokos metu, jis laikomas jūsų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios. Kadangi sutuoktinių turto dalys yra lygios, vadinasi, ir paveldint turtą jos bus lygios. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.116 straipsnio „Turto padalijimo būdai“ 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.


Kaip matote, kad lygių dalių proporcija būtų pakeista, jūs turite notarine tvarka pasidalyti turtą, t. y. nustatyti, kiek kiekvienam iš jūsų priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, įvertinus kiekvieno iš jūsų atliktus turtinius įnašus. Pasidalijus turtą, palikimas bus dalijamas jūsų nustatytomis turto proporcijomis.


Ilgalaikio darbo išmoka nepriklauso


Mano nepertraukiamasis darbo stažas biudžetinėje įstaigoje yra 24 metai. Sulaukiau pensinio amžiaus ir dar dirbu toje pačioje įstaigoje. Už kiek mėnesių man turės būti išmokėta išeitinė išmoka, kai savo noru išeisiu iš darbo dėl to, kad įgijau teisę į senatvės pensiją? Ar man priklauso ilgalaikio darbo išmoka? Jei taip, kur dėl jos turėčiau kreiptis?


Jeigu darbo santykiai su darboviete bus nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio „Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių“ 1 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais („pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį“), darbdavys jums privalės išmokėti dviejų jūsų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Kadangi darbo sutartis bus nutraukiama jūsų pageidavimu, darbdavys neprivalės mokėti jokių kitų išmokų, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas, jeigu jos bus nepanaudotos.



Atleidžiant iš darbo pagal minėtą straipsnį, „Sodros“ skiriamą ilgalaikio darbo išmoką gali gauti asmuo, kuris nėra biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas, taigi ši išmoka jums nepriklauso.


Išeidamas iš darbo nuostolių nepatirs


Pensinio amžiaus vyras dirba biudžetinėje įstaigoje (mokykloje) darbininku 0,5 etato. Darbo stažas – 11,5 metų. Sumažėjus darbo apimčiai, direktorius jam pasiūlė dirbti 0,25 etato. Pasiūlymą vyras gavo raštu, tačiau su juo nesutinka. Norėtume sužinoti, kokia išeitinė išmoka priklausytų, jeigu vyras nuspręstų išeiti iš darbo?


Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnyje „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“ nustatyta, kad tokiu atveju atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, taip pat įstatymo nustatyta tvarka turi būti papildomai išmokėta ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Jūsų minimu atveju turėtų būti papildomai išmokėta dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka.