Ar tikrai gerti jau ėmėme mažiau?

Ar tikrai gerti jau ėmėme mažiau?


Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasklido optimistinė informacija: pasirodo, mes, lietuviai, ėmėme mažiau gerti – dabar per metus suvartojame nebe po 13 litrų absoliutaus alkoholio, o tik po 12. Atrodo, yra proga pasidžiaugti.


Tiesa, realių skaičių mes nesužinosime tikriausiai niekada, nes niekas neapskaičiuos, kiek to alkoholio išsiveža emigrantai ir turistai, kiek jo išverdama pakrūmėse ar pašiūrėse, kiek atkeliauja kontrabandos būdu ir t. t. Apskaičiuojamas tik nupirktas legalaus alkoholio kiekis.


Tad ką visuomenei suteikia toks operavimas absoliučiais skaičiais? Nuo to imama mažiau gerti? Ir kas iš esmės išgeria tas alkoholio upes ir ežerus? Anksčiau buvo paskelbta, kad dešimtadalis išgeriančiųjų suvartoja beveik 40 proc. tos alkoholio jūros. Tiesa, prie šio geriančių marginalų paveikslo nesiderina šimtai konfiskuotų neblaivių vairuotojų automobilių.


O kokių priemonių ketinama imtis, kad būtų socializuota ta nuolat „mirkstantu“ mažuma? Kol kas – jokių, nors galima pasisemti patirties iš kitų Vakarų valstybių.


Operuojant tik absoliučiais skaičiais, bandoma pagąsdinti ar nuraminti visuomenę, tačiau niekas iš politikų net nebando gilintis ir klausti specialistų, ką reikėtų daryti, kad būtų įveikta alkoholizmo problema.


Arūnas MARCINKEVIČIUS

Riboti dar nereiškia mažinti alkoholizmą


Gediminas NAVAITIS, Mykolo Romerio universiteto profesorius:

REKLAMA


– Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu atliktas tyrimas rodo... Čia norėtųsi pratęsti, kad alkoholio Lietuvoje vartojama mažiau. Tačiau galima tik pasakyti, kad parduota mažiau. Atrodo, paprastas veiksmas, kurį privalėjo atlikti, pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, „labai stipri ir profesionali jungtinė sociologų ir mokslininkų komanda“, – suskaičiuoti, kiek išaugo alkoholio pardavimas mūsų pasienio rajonuose ties Latvija ir Lenkija. Deja, ir nesuskaičiuota, ir nepasinaudota kaimynų statistika.


Todėl vieni politikai džiūgaus, kiti baksnos į neišsamų tyrimą. O realios padėties nežinosime, nes tiesos, kuri gali mus išlaisvinti, niekam nereikia. Nors ir iš šio tyrimo aišku: daugiausia problemų dėl alkoholio vartojimo patiria menkai išsilavinę kaimo žmonės. Jie dažniausiai girtauja namuose, paprastai renkasi „bambalinį“ alų, spirituotą vyną ir degtinę. Tad labai norėčiau išgirsti „kovotojo už blaivybę“ aiškinimus, kaip šiuos prasigėrusius varguolius blaivina alkoholio reklamų iš užsienio žurnalų plėšymas ar apribotas miesto kavinių darbas.


Dabartiniai ribojimai – neveiksmingi

Laurynas KASČIŪNAS, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys:


– Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam asmeniui. Statistika rodo ir tai, kad didelis alkoholio vartojimas sukelia aibę problemų: didesnį avaringumą, nedarbą, smurtą šeimoje, širdies ir kepenų ligas ir t. t. Todėl šiandien vien kritikuoti įvedamus ribojimus nėra iki galo pagrįsta – neseniai įvestų ribojimų poveikį galėsime vertinti tik po kelerių metų. Skandinavijos šalių pavyzdys akivaizdžiai liudija, kad didesnis reguliavimas mažina alkoholio vartojimą.

REKLAMA


Deja, Lietuvoje įvesti ribojimai nesprendžia esminių su alkoholio vartojimu susijusių problemų, ypač piktnaudžiavimo juo kaimiškosiose vietovėse. Juk daugiausia alkoholiniais gėrimais piktnaudžiauja kaimuose gyvenantys mažas pajamas gaunantys asmenys ar vidutinio amžiaus bedarbiai. Jie dažniausiai vartoja stiprų alų ir spirituotą vyną. Todėl siekiant mažinti stipraus alaus ir spirituoto vyno prieinamumą, ypač kaimiškosiose vietovėse, reikia keisti teisinį reguliavimą – nustatyti didesnį akcizą stipriam alui ir spirituotam vynui.


Besigydančių asmenų nemažėja


Aušra ŠIRVINSKIENĖ, Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja:


– Pasaulio sveikatos organizacija nuolat pabrėžia, kad alkoholio vartojimui mažinti skirtos priemonės turi būti kompleksinės, be to, didžiausią dėmesį dera atkreipti į didžiausios rizikos ar daugiausia problemų dėl alkoholio vartojimo turinčias grupes. Nors, aišku, visos alkoholio vartojimą mažinančios priemonės neturi būti nukreipiamos tik į šiuos asmenis. Minėta priklausomybe serga įvairių socialinių sluoksnių žmonės, tik vienus mes pastebime labiau, kitus – mažiau.


Apie šią priklausomybę ir jos gydymą labai trūksta žinių specialistams, dirbantiems mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimiškosiose vietovėse. Todėl ir gydytis nukreipiama mažai asmenų. Pagalba sveikatos priežiūros įstaigose, pacientų konsultavimas (trumposios konsultacijos) ir pirminės grandies gydytojų gebėjimas nustatyti pacientus, kuriems reikia pagalbos, – labai svarbios priemonės, kad liga būtų atpažinta ir pradėta gydyti anksčiau.


Pernai Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl vadinamosios alkoholinės abstinencijos gydėsi 2 968 asmenys, pagal „Minesotos“ programą – apie 500, Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje – 207. Ambulatorinės pagalbos dėl problemų, susijusių su alkoholiu, kreipėsi 10 850 asmenų. Ryškaus mažėjančio ar didėjančio pacientų srauto savo darbe nefiksuojame.

Reikia išmokti pramogauti ne tik užstalėje


Algirdas SYSAS, Seimo narys, socialdemokratas:



– Spėju, kad dabar Lietuvoje žmonės geria daug mažiau nei prieš porą dešimtmečių ir kiek mažiau nei prieš metus. Tik kiek tai lėmė ribojimai ir kiek – pačių žmonių sąmoningas apsisprendimas? Arba kiek dabar mūsų šalyje išgeriama lenkiško, latviško ar neteisėtai pagaminto alkoholio?


Pritariu tiems, kurie teigia, kad alkoholio pardavimo ir reklamos ribojimai – veiksminga priemonė mažinti alkoholio vartojimą. Ir jeigu ji bent dalele sumažino lietuvių išgerto alkoholio kiekį, aš – už ją. Taip pat mane džiugina, kad žmonės įvairiai leidžia laisvalaikį – ne užstalėje sėdi, o sportuoja, keliauja, lankosi teatruose, koncertuose, daugiau laiko skiria šeimai ir vaikams.


Kartu nereikia pamiršti, kad alkoholio pardavimas yra verslas. Dabar labai juntame to verslo norą parodyti, kad visi bandymai riboti vartojimą neduoda rezultatų ar yra neteisingi. Taip, jie yra „neteisingi“ alkoholio verslui, nes mažina vartojimą, pardavimą ir pelną. Tačiau mažėjant vartojimui vis tiek laimi Lietuva: jos piliečiai – geresnę sveikatą, vaikai – tėvus, teatro ir kino kūrėjai, muzikantai – žiūrovus ir klausytojus. Manau, visi laimime gyvenimo džiaugsmą.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ