Vertinant iš kasdienybės pozicijų – metai kaip metai, be jokių didesnių sukrėtimų (laimė, Gedimino kalnas visai nenuslinko). Dideliais pasiekimais taip pat turbūt negalime pasigirti. Nebent tuo, kad į šalį (ir pirmiausia į Kauno regioną) ima plūsti rimtos užsienio investicijos su visomis iš to kylančiomis ekonominėmis bei socialinėmis pasekmėmis. O daugiau?

Metų metus nesprendžiamos problemos – viena už kitą didesnės. Visų pirma ir toliau nyksta tauta. Tuoj jau milijonas mūsų tautiečių įsikurs (o dauguma jau įsikūrė) Vakaruose, kur žmonių materialinė gerovė vertinama objektyviais kriterijais, o ne politikų pažadais. Socialinė nelygybė tarp pasilikusiųjų čia, tėvynėje, ir toliau pati didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Labai jau kukliai kylant minimaliajai mėnesio algai, niekas iš valdančiųjų nė nebando lyginti, koks gi mūsų atlyginimų ir kainų didėjimo santykis.

Politikams ir toliau nesusitariant, kokią energetiką – privačią ar valstybinę – vystyti, stringa visos jos strategijos. Lietuva ir toliau lieka šalis, gaminanti ir eksportuojanti iš esmės tik mažos pridėtinės vertės produkciją. Ruošiantis aukštojo mokslo reformai, niekas neskaičiuoja, kiek Lietuvai reikės kvalifikuotų darbininkų. Ir, beje, kada mūsų šalis turės aiškiai suformuluotą nacionalinę strategiją?

Arūnas Marcinkevičius

Mūsų politikai – silpni strategai

Lauras BIELINIS, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius:

– Politiniu atžvilgiu praėję metai buvo sudėtingi. Viena iš sudėtingesnių problemų – Seimo valdančiosios daugumos krizė. Turiu galvoje Socialdemokratų partijos (ir frakcijos kartu) skilimo padarinius daugumos funkcionavimui parlamente. Taip realiai sprendimų centru tapo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, o kiti koalicijos partneriai pastumti į šešėlį. Tai reiškia, kad dabar Seimas veikia pagal valstiečių ir žaliųjų duodamą tempą ir veiklos pobūdį.

Liberalai lieka partija, ant kurios krinta ryškus korupcijos šešėlis; tai stabdo šios partijos galimybes ir perspektyvas veikti Seime ir valstybėje. Kone visi liberalai priversti koncentruotis į savo vidaus problemas. Socialdemokratų skilimas buvo savotiškai dėsningas, tačiau jų negebėjimas išeiti iš susidariusios padėties, formaliai atsiradusios dvi partijos kelia sumaištį ir jų pačių viduje, ir kairiuosius palaikančioje visuomenės dalyje. Valstiečiai ir žalieji nuo pat 2017 metų pradžios pasižymi ne tiek strategiškai aiškia partine veikla, kiek vidiniu sutrikimu, nemokėjimu komunikuoti su kitų partijų atstovais, skandalais ir dar – arogancija. Konservatoriai šiame fone turėtų atrodyti ryški ir energinga partija, tačiau kreipia dėmesį į detales ir nesugeba iškelti ilgalaikių savo partijos perspektyvų. Tad ir ši partija vis dar neišsprendė savo vidinių problemų. Galima apibendrinti: metai politiniame lauke pasižymėjo įtampa, pokyčių laukimu ir daugumos mūsų politikų strateginiu trumparegiškumu.

Nenurašykime gerų metų…

Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas:

– Lietuvos ekonomikos augimas šiemet įsibėgėjo ir viršijo 3,5 proc. Tiesa, daugeliui šis sintetinis ir labai daug informacijos apimantis rodiklis beveik nieko nepasako. Iškalbingesni yra kiti ekonominiai rodikliai, pvz., realiai Lietuvos eksportas ūgtelėjo dešimtadaliu, o vien paslaugų eksporto vertė – beveik penktadaliu. Svarbus ne tik pats augimas, bet ir jo struktūra: sparčiausiai augo IT, telekomunikacijų ir kitų verslo paslaugų eksportas. Dar viena svarbi tendencija – tai nemažas naujų tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurį pagaliau pajuto ne tik sostinė.

Šiemet įsibėgėjo ir produktyvumo augimas – pastarąjį penkmetį per metus augęs vos daugiau nei 1 proc., šiemet jis šoktelėjo daugiau nei 4 proc. Šis aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto, kokybiškų užsienio investicijų augimas ir produktyvumo šuolis yra svarbus ne tik keliems verslininkams ar valdžios atstovams. Tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys tvarų ir ilgalaikį atlyginimų augimą. Vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet viršijo 8 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2008 metų; jį turėjo pajusti daugiau nei du trečdaliai darbuotojų. Atlyginimų augimas ir akcizų kėlimas pakurstė infliaciją, bet daugiausia brango ne būtiniausios prekės ir paslaugos, dėl ko daugelio gyventojų reali perkamoji galia nesumažėjo. Sumažėjo šešėlinė ekonomika, o dėl šios priežasties antrus metus iš eilės ir neplanuotai valdžios sektoriaus biudžetas bus subalansuotas.

Šie ir kiti veiksniai lemia tai, kad Lietuva 10 metų laikotarpiui gali pasiskolinti už mažesnes palūkanas nei, pvz., Italija. Įmonių ir gyventojų finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis išlieka vienas mažiausių ES, o indėlių suma rekordinė: ji per dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai. Žinoma, niekas neignoruoja ir nesumenkina emigracijos, neadekvačių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, regioninės ir socialinės atskirties bei kitų problemų, tačiau sutelkiant dėmesį į jų sprendimą galima rasti laiko pasidžiaugti ir pasiekimais.

Neišsipildžiusių lūkesčių metai

Gabrielius LANDSBERGIS, TS-LKD pirmininkas:

– Apie praėjusius metus galiu pasakyti tik vieną žodį – deja. Deja, bet tai nebuvo metai, kuriuos pavadintume kokybiško ir skaidraus Seimo darbo metais. Tai nebuvo metai, kurie mus stebintų reikšmingomis valstybės reformomis. Tai nebuvo tie metai, kai pasikeitė žmonių gyvenimas, ypač tų, kurie gyvena varge ir skurde. Tai nebuvo tie metai, per kuriuos mūsų ekonomikos variklis užsikurtų aukštam ir tolimam skrydžiui.

Džiugių, reikšmingų akimirkų galiu įvardyti vos kelias: sutarėme išsaugoti PVM lengvatą šildymui, nors ketinta branginti šildymo kainą gyventojams; gyrėme valdančiuosius dėl pagaliau peržengtos 2 proc. gynybos finansavimo ribos, nes mūsų geografinė padėtis verčia stiprinti gynybinius pajėgumus; radome kompromisą dėl urėdijų pertvarkos, kad nenukentėtų miškuose dirbantys paprasti žmonės. Tačiau tai bene visi valdančiųjų atlikti reikšmingi darbai.

Bijau, kad ir ateinantys treji metai nebus tie metai, kai valdantieji pagaliau pasirūpins žmonėms skaudžiausiomis problemomis: buksuojančia ekonomika ir nepakankamai augančiomis gyventojų pajamomis, didėjančia socialine nelygybe ir emigracijos srautu. Vis dėlto nenoriu tikėti, kad darbų bus dar mažiau, o skandalų daugiau.
Atvirkščiai, vis dar turiu viltį, kad valdantieji atsitokės ir sieksime sutarimo dėl svarbiausių darbų Lietuvai.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"