Žvilgsnis iš arčiau: kaip kuriamos vakcinos?

Žvilgsnis iš arčiau: kaip kuriamos vakcinos?


Pasaulyje itin greitai išplitus SARS-CoV-2 virusui, sukeliančiam COVID-19, taip pat greitai visi sveikatos priežiūros srities specialistai suprato, kad be vakcinos mes tik bėgsime paskui virusą, bet niekada jo nepagausime. Tyrėjai anksti pradėjo kurti vakcinas, ir galiausiai pasaulis sulaukė geros žinios: vakcinos nuo COVID-19 – veiksmingos ir jau pakeliui.


Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra užregistruotos ir naudojamos trys vakcinos nuo COVID-19: „BioNTech & Pfizer“ sukurta „Comirnaty“, „Modernos“ sukurta „COVID-19 Vaccine Moderna“ ir kompanijos „AstraZeneca“ sukurta „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“. Kembridžo universiteto (Jungtinėje Karalystėje) virusologijos ir bioinformatikos doktorantė Ingrida Olendraitė tvirtina, kad visos šios vakcinos yra veiksmingos ir saugios, todėl neverta jaudintis, kuria bus pasiūlyta pasiskiepyti.


Ilgų tyrinėjimų rezultatas


„BioNTech & Pfizer“ ir „Modernos“ vakcinos yra vadinamos informacinėmis RNR (iRNR) vakcinomis. Kitaip nei iki šiol įprastų vakcinų, dažniausiai turinčių gyvą susilpnintą ar negyvą viruso dalelę, iRNR vakcinų gamybai nė vienoje stadijoje nėra naudojama pati viruso dalelė. „iRNR molekulė gali būti susintetinta laboratorijoje, tam visiškai nereikia viruso, pakanka žinoti viruso genomo seką“, – teigia I. Olendraitė.

REKLAMA


Iš tiesų iRNR vakcinos žinomos jau kelis dešimtmečius, todėl kompanijoms nereikėjo visko pradėti nuo nulio, jos tiesiog atsigręžė į jau turimus duomenis. Vis dėlto, nors intensyviai tyrinėtos, tokios vakcinos nebuvo gausiai naudojamos, matyt, todėl žmonėms dar mažai žinomos.


Kaip veikia iRNR vakcinos? iRNR vakcina, patekusi į organizmą, sukelia SARS-CoV-2 viruso spyglio (S) baltymo gamybą. Imuninė sistema, jį atpažinusi kaip antigeną, pradeda gaminti specifinius antikūnus ir T ląsteles. Šios ląstelės ir antikūnai yra atsakingi už viruso plitimo organizme mažinimą, jo sunaikinimą ir pašalinimą. Ir vėliau, jei žmogaus organizmas turės kontaktą su šiuo virusu, jo imuninė sistema jį atpažins ir bus pasirengusi apsiginti.


Vektorių vakcinos


„AstraZenecos“ vakcina priklauso vektorių vakcinų grupei. Šios vakcinos pagamintos naudojant susilpnintą nekenksmingą virusą, kitokį negu SARS-CoV-2, pavyzdžiui, adenovirusą. Į šį COVID-19 nesukeliantį virusą yra įterpta genetinė SARS-CoV-2 viruso informacija. Kai šis vadinamasis virusas-pernešėjas (vektorius) su vakcina suleidžiamas į žmogaus organizmą, gaunama informacija, kaip pagaminti SARS-CoV-2 viruso S baltymą. Jį atpažįsta imuninė sistema ir atitinkamai reaguoja – aktyvuoja antikūnų gamybą, o T ir B limfocituose ši informacija yra išsaugoma. Po vakcinacijos užsikrėtus SARS-CoV-2 virusu, imuninė sistema aktyvuojasi, virusas sunaikinamas ir taip išvengiama susirgimo COVID-19.

REKLAMA


Dera žinoti, kad skiepijantis visomis vakcinomis nuo COVID-19 prireiks dviejų vakcinos dozių. Pasiskiepijus pirmąkart, sukeliamas imuninis atsakas, kuris leidžia imuninei sistemai atpažinti virusą. Antroji vakcinos dozė šį imuninį atsaką sustiprina. Taigi dvi vakcinos dozės suteikia geriausią apsaugą.


Sudėtis paslaptyje nelaikoma


Virusologė I. Olendraitė primena, jog kiekvienos vakcinos nuo COVID-19 sudėtis yra viešai prieinama informacija, ją galima ir rasti internete, ir perskaityti informaciniame vakcinos lapelyje. „Pavyzdžiui, „BioNTech & Pfizer“ vakcina susideda iš tokių komponentų: iRNR, lipidų, druskų ir cukraus. iRNR – tai informacinė RNR, koduojanti SARS-CoV-2 viruso S baltymą. Lipidai – vandenyje netirpios molekulės, užtikrinančios, kad iRNR nesuirtų prieš patekdama į organizmo ląstelę. Vakcinoje yra keturios druskos, viena iš jų – valgomoji. Druskos užtikrina, kad vakcinos pH būtų panašus į organizmo pH ir vakcina nepažeistų ląstelių. Cukrus – tai tas pats cukrus, kuriuo saldiname kavą ar arbatą. Vakcinoje cukrus apsaugo riebalų lašelius nuo sulipimo ir prisikabinimo prie pakuotės paviršiaus“, – aiškina virusologė.


„BioNTech & Pfizer“ iRNR vakcinoje tikrai nėra žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinių baltymo, kiaulienos produktų bei mikroschemų.



Gaminamos įvairiais būdais


Kaip iki šiol buvo gaminamos kitos visame pasaulyje naudojamos vakcinos ir kokios yra jų sudedamosios dalys, pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė.
„Kuriant skiepus, bakterijos ir virusai turi būti apdorojami taip, kad nesukeltų infekcinių ligų, bet būtų panašūs į tikruosius ligų sukėlėjus. Tai gali būti atliekama įvairiais būdais. Pagal tai, kaip sukėlėjai padaromi nekenksmingi, vakcinos yra skirstomos į tris rūšis“, – dėsto mokslininkė.


Gyvos susilpnintos vakcinos yra tokios, kai virusai susilpninami juos dauginant kitos kilmės (ne žmogaus) ląstelėse tam, kad prarastų tam tikras molekules, būtinas įsiskverbti į žmogaus ląsteles. Jau daugiau nei 50 metų naudojamos vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės ir naujesnė vakcina nuo rotaviruso yra tokio tipo vakcinų pavyzdžiai. Kitas vakcinų gamybos būdas – kai ligų sukėlėjai paverčiami nekenksmingais karščiu arba cheminėmis medžiagomis. Jos turi visas bakterijos ar viruso sudėtines dalis, bet bakterijos ar virusai nebegali daugintis. Šios vakcinos vadinamos negyvomis, kitaip – inaktyvintomis. Tokiu principu veikia inaktyvintos vakcinos nuo gripo, poliomielito, hepatito A ir pasiutligės.


Pasak prof. A. Žvirblienės, Kinijoje ir kitose šalyse jau yra sukurta tokių vakcinų ir nuo COVID-19, atliekami jų klinikiniai tyrimai. Pirminiais duomenimis, jų veiksmingumas nėra labai didelis – siekia 50–70 proc. Europoje irgi kuriama inaktyvinta vakcina nuo COVID-19. Ji dabar išbandoma 1 ir 2 fazių klinikiniuose tyrimuose. Vakciną kuria įmonė „Valneva“, jos registracija numatyta 2021 m. pabaigoje.

REKLAMA


Dar vienos rūšies – rekombinantinėms – vakcinoms gaminti naudojamos atskiros mikrobų sudėtinės dalys, tiksliau – baltymai, tik imituojantys mikrobus ir sukeliantys specifinį imuninį atsaką. Rekombinantinėms vakcinoms kurti pasitelkiami genų inžinerijos metodai. Tokių skiepų pavyzdžiai – nuo hepatito B, žmogaus papilomos viruso, B tipo meningokokinės infekcijos. Mokslininkės teigimu, rekombinantinės vakcinos kuriamos ir nuo COVID-19. Jų sudėtyje yra genų inžinerijos būdu gautas viruso S baltymas. Arčiausiai registracijos yra įmonės „Novavax“ sukurta rekombinantinė vakcina, šiuo metu vyksta jos 3 fazės klinikiniai tyrimai.


Maiste priedų – daugiau


Į vakcinos sudėtį būtinai turi įeiti kuri nors iš išvardytų sudedamųjų dalių, sukeliančių imuninį atsaką. „Tačiau ligų sukėlėjus padarius nekenksmingus, daugelis vakcinų negali sukurti patikimo, ilgalaikio imuninio atsako. Todėl į vakcinas gali būti dedama priedų, vadinamų adjuvantais. Populiariausios yra aliuminio druskos. Šie adjuvantai naudojami ir dabar kuriant inaktyvintas ir rekombinantines vakcinas nuo COVID-19. Gyvos susilpnintos vakcinos gali sukurti stiprų ir ilgalaikį imuninį atsaką be jokių priedų. Naujojo tipo vakcinose, sukurtose iRNR ar adenovirusų pagrindu, adjuvantų taip pat nėra, nes ir be šių priedų jos sukelia pakankamai stiprų imuninį atsaką“, – tvirtina prof. dr. A. Žvirblienė.


Svarbu žinoti, kad vakcinose esančio aliuminio yra žymiai mažiau, nei galėtų pasireikšti jo toksinis poveikis. Taip pat šis kiekis yra žymiai mažesnis nei leidžiamas maisto produktuose.


Kai kuriose vakcinose gali būti priemaišų. Pavyzdžiui, nežymių ir nekenksmingų formaldehido pėdsakų gali likti inaktyvintose (negyvose) vakcinose. Jų gamybos proceso metu ši medžiaga padeda patogeną padaryti nekenksmingą. Pasak prof. dr. A. Žvirblienės, formaldehidas yra mūsų medžiagų apykaitos produktas, t. y. žmogaus organizme natūraliai susidaranti medžiaga, kurios tikrai neturėtume bijoti. „Rekombinantinėse ir gyvose susilpnintose vakcinose gali būti labai mažas kiekis DNR priemaišų, nes virusai būna auginami ląstelių kultūrose, bet ta DNR tikrai negali patekti į mūsų ląsteles ir juo labiau sukelti mūsų genomo pokyčių, kaip kai kas baiminasi“, – teigia pašnekovė.

REKLAMA


Vakcinos ligų nesukelia


Prof. dr. A. Žvirblienė pabrėžia, jog vakcinų sudėtyje esantys nekenksmingais paversti ligų sukėlėjai negali daugintis žmogaus organizme, užkrėsti žmogaus ląstelių ir sukelti infekcijos. „Vakcinoje esantys ligos sukėlėjai tik imituoja tikruosius ligos sukėlėjus ir išmoko imuninę sistemą juos atpažinti. Paskiepyto žmogaus organizme susidaro B ir T limfocitų, atpažįstančių bakterijų ar virusų struktūras. Jie yra tarsi gerai parengta kariuomenė – užpuola ir sunaikina tikruosius ligų sukėlėjus, šiems patekus į organizmą“, – aiškina pašnekovė.


Virusologės I. Olendraitės teigimu, jei žmonės prastai jaučiasi po kurio nors skiepo, tai yra jų imuninės sistemos ląstelių reakcija į skiepą, o ne ligos apraiška. „Galimas vakcinų nuo COVID-19 šalutinis poveikis taip pat yra natūrali organizmo reakcija, tiesiog rodanti imuniteto formavimąsi“, – tvirtina Kembridžo universiteto mokslininkė.


Šalutinis poveikis


Kaip ir visų kitų skiepų, vakcinų nuo COVID-19 šalutinis poveikis yra nuolat stebimas ir tokie atvejai – registruojami. Kiekvieną gautą pranešimą apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai išanalizuoja. Pavyzdžiui, tiria, ar tai yra naujai pasireiškusi nepageidaujama reakcija, ar ši nepageidaujama reakcija buvo žinoma ir anksčiau. Taip pat įvertina, ar įtariamą nepageidaujamą reakciją galėjo sukelti vakcina.


Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, klinikinių tyrimų metu stebėtas iRNR vakcinų šalutinis poveikis nesiskyrė nuo kitų vakcinų. „Toks šalutinis poveikis kaip vietinė reakcija dūrio vietoje (skausmas, paraudimas, patinimas), nuovargis, nedidelis karščiavimas (iki 38 laipsnių) ir pan. – įprastos reakcijos po visų skiepų“, – teigia specialistė.


Kelios negalavimų dienos


Pirmąjį vakcinacijos nuo COVID-19 mėnesį (nuo gruodžio 27 iki sausio 28 d.) Lietuvoje buvo sušvirkšta 85 tūkst. dozių ir sulaukta 311 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19. Dauguma (298) šių reakcijų klasifikuojamos kaip lengvos ar vidutinio sunkumo.


R. Pilvinienė atkreipia dėmesį, kad mūsų šalies gyventojų pranešimų skaičius mažai skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio. Norvegijoje, Estijoje pranešta apie truputį daugiau įtariamų nepageidaujamų reakcijų nei Lietuvoje, Vokietijoje – mažiau. „Negalima sakyti, kad tose šalyse nepageidaujamų reakcijų – daugiau ar mažiau, tiesiog žmonės yra labiau linkę pranešti. Lietuvoje pranešimų sulaukėme gana daug, nes pirmoji vakcinuotų žmonių grupė buvo medicinos darbuotojai, suprantantys, jog pranešti apie tai reikia ir svarbu“, – dėsto pašnekovė.


Specialistė tikisi, kad pranešimų nemažės ir kiti gyventojai taip pat noriai praneš apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas. „Gauti informacijos apie nepageidaujamas reakcijas naudinga ir vakcinų gamintojams, ir visiems gyventojams. Kai žinome, kaip organizmas gali reaguoti į skiepus, jaučiamės ramiau. Ypač tada, kai matome, jog dauguma šių reakcijų yra nesunkios, praeina po kelių dienų“, – pabrėžia R. Pilvinienė.


Prasčiau jautėsi jaunesni


Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, dėl vakcinos „Comirnaty“ buvo gauti 297 pranešimai, dėl „COVID-19 Vaccine Moderna“ – 13. Viename gautame pranešime vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas. R. Pilvinienė atkreipia dėmesį, jog gerokai mažiau pranešimų dėl „Modernos“ vakcinos gauta todėl, kad ja pradėta skiepyti vėliau nei „Comirnaty“ vakcina.


„Daugiausia pranešta apie skausmą, paraudimą, patinimą injekcijos vietoje, galvos skausmą, bendrą silpnumą. Fiksuotas nuovargis, raumenų ir sąnarių skausmas, pykinimas, karščiavimas (iki 38 laipsnių ar daugiau). Didesnis karščiavimas buvo lydimas šaltkrėčio. Kai kurie asmenys pranešė apie bėrimus. Karščiavimas dažniau pasireiškė po antrosios vakcinos dozės. Visos reakcijos išnykdavo per kelias dienas, simptomus užteko malšinti paracetamoliu ar ibuprofenu. Įdomu, jog vyresnio amžiaus žmonėms nepageidaujamų reakcijų fiksuota mažiau nei jaunesniems asmenims“, – apžvelgia pašnekovė.


Pajutus nepageidaujamą reakciją pasiskiepijus nuo COVID-19 ar kitos ligos, apie tai galima informuoti sveikatos priežiūros specialistus. Jie informaciją perduos Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Taip pat galima pranešti patiems užpildžius formą www.vvkt.lt ar nemokamu telefonu 8 800 73 568.


Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.


Žvilgsnis iš arčiau: kaip kuriamos vakcinos?