Nafta tapo ir patogumo, ir prakeiksmo ženklu

Nafta tapo ir patogumo, ir prakeiksmo ženklu

Mokslininkai vis primena, jog nafta vieną gražią dieną baigsis.


Kas gi toji nafta, kad dėl jos pasaulyje kyla tiek daug karų ir nutinka kitų nelaimių ir kad be jos neįsivaizduojamas šiuolaikinis pasaulis?


Gintaras VAIŠNORAS


Nafta – vienas iš svarbiausių energijos šaltinių, naftos produktai – iš naftos gaunami degalai, kuras, alyvos, tepalai ir kitos medžiagos. Naftos perdirbimo gamyklos gamina degalus ir kurą (benziną, dyzeliną, žibalą, mazutą ir kt.), tepimo medžiagas (tepalus, alyvas, lubrikantus), tirpiklius, rišiklius (bitumą, dervas, asfaltenus), naftos dujas (propaną), parafiną, naudojamą kosmetikos ir medicinos srityse, žvakėms gaminti, ir kitus produktus. Nafta – tai plastiko ir kitų cheminių medžiagų gamybos žaliava.


Graikiškoji ugnis


Naftą žmonija naudojo ir prieš atsirandant vidaus degimo varikliams. Šumerų civilizacija (6 000 m. pr. Kr.) nafta impregnavo savo greitaeigius laivus ir tvirtino statinius, įmaišydami jos į plytų masę ir skiedinį. Vienu iš naftos produktų – bitumu – šumerai dengė kelius, o tuo metu retesnę skystą naftą naudojo patalpoms apšviesti ir gydymo tikslais. Nafta šumerai gydė pūlingas žaizdas ir sąnarių ligas. Senovės Egipto gyventojai naftą naudojo balzamuodami mumijas.


Senovės kinai naftos pripildydavo indus, ją padegdavo ir sviesdavo į priešus. Būtent kinai pirmieji susiprotėjo išgręžti gręžinį, įleisti ten tuščiavidurius bambukų stiebus ir išgauti naftos. Sumanieji kinai naftą naudojo kariniams tikslams, nafta jiems buvo ir puikus kuras – pasitelkę ją rytiečiai išgaudavo druską, garindami sūrų vandenį.

REKLAMA


Nepaprastas senovės tautų ginklas – graikiškoji ugnis – buvo gaminamas iš naftos, sieros ir salietros. Vanduo neužgesindavo liepsnojančio mišinio, taigi kariuomenės, ginkluotos graikiškąja ugnimi, buvo beveik nenugalimos tol, kol atsirado geresnių ginklų.


Žibalinė lempa ir automobiliai


Naujųjų laikų naftos istorija prasideda XIX a. antroje pusėje, kai pasaulyje išpopuliarėjo saugi žibalinė lempa, išrasta 1863 metais. Pasišviesti savo namuose norėjo visi, tad tais laikais visiems ir visur reikėjo žibalo – degaus skysčio, gaunamo iš naftos, kaitinamos 150–275 laipsnių temperatūroje.


1862-aisiais barelis tapo oficialiu naftos ir jos produktų tūrio vienetu. Kodėl? Čia jau pasidarbavo amerikiečiai, naftą gabendavę statinėmis.


Jose transportuodavo ir, pavyzdžiui, žuvis ar viskį. Standartinė tokios statinės (anglų kalba „statinė“ – barrel) talpa – 149 litrai.


Pirmasis naftotiekis taip pat buvo sumontuotas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Pensilvanijoje. Jo ilgis siekė 6 kilometrus. 1870 metais iškilus amerikiečių pramonininkas Džonas Rokfeleris su giminaičiais įkūrė ir šiandien puikiai dirbančią bendrovę „Standard Oil“. Per dešimt metų jis supirko visas pagrindines JAV naftos perdirbimo gamyklas ir pasiglemžė net 90 procentų tuometės JAV naftos perdirbimo gamybos (būtent šiai bendrovei pirmąsyk istorijoje buvo pritaikytas antimonopolinis įstatymas). Šis naftos baronas 1916-aisiais tapo pirmuoju milijardieriumi pasaulyje.

REKLAMA


Kitas istorijos vingis – 1886 metai, kai vokiečių inžinieriai Gotlybas Daimleris ir Karlas Bencas sukonstravo ir pritaikė serijinei gamybai vidaus degimo variklius, varomus skystais degalais. 1890-aisiais taip pat vokiečių inžinierius Rudolfas Dyzelis sukūrė variklį, varomą degalais, gautais iš naftos perdirbimo atliekų. 1896 metais amerikiečių pramonininkas Henris Fordas masinei gamybai pritaikė pirmąjį automobilį su keturtakčiu vidaus degimo varikliu. Nuo tada nafta – visų pirma žaliava benzinui gaminti.


Naftos karai


Pajutę, kad nafta tampa ekonomikos varikliu ir ima daryti milžinišką įtaką pramonei, o per ją – valstybių ekonomikai, įtakingiausi pasaulio politikai, visos valstybės, draugiškai stumdydamosi alkūnėmis, ėmė veržtis prie juodojo aukso išteklių. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko kilo Pirmasis pasaulinis karas, ir buvo poreikis kontroliuoti Kaspijos jūros regione esančius naftos išteklius.


Dėl naftos (aišku, net tik dėl jos ar ir dėl jos) kilo daug didžiųjų pasaulio karinių konfliktų. Antrojo pasaulinio karo metu vienas iš pagrindinių kariaujančių šalių tikslų buvo noras užsitikrinti Kaukaze, Rumunijoje, Artimuosiuose Rytuose esančių naftos telkinių kontrolę. 1956 metais Egipte vykusio karo padarinys – dvigubai išaugusios benzino kainos (Egipto valdžia nacionalizavo Sueco kanalą, tad netrukus šalį užpuolė Izraelis, Prancūzija ir Didžioji Britanija).


Vyresni žmonės dar atsimena sovietmečiu vykusį Irano ir Irako karą. Dėl ko karas vyko? Žinoma, dėl naftos! Dėl naftos Japonija neteko Sachalino ir Kurilų salų. Dėl naftos Azerbaidžanas neteko Kalnų Karabacho ir krauju buvo aplaistyta Čečėnija. Dėl naftos Irakas užgrobė Kuveitą. Kur nors vyksta karas? Paieškokite tame regione naftos ar kito iškastinio kuro.



Užburtas ratas


O dabar grįžkime į dabartį. Ar netgi į varganą mūsų buitį. Vairuojate automobilį? Vadinasi, su nerimu dairotės į degalinių stendus, ieškodami pigesnių degalų. Prekybos centruose pabrango duona? Javus kūlė kombainas, varomas dyzelinu, miltus į kepyklą vežė sunkvežimis, varomas benzinu, ir duoną po parduotuves iš vežiojo automobilis... varomas kuo?


Žinių laidų vedėjai taisyklinga tarsena praneša, kad nafta pasaulyje pinga, tačiau mūsų degalinėse dega švieslentės, ir net arkliui aišku, kad benzinas tikrai neatpigo! Degalų akcizas mūsų šalyje lygus 434,43 euro už toną benzino ir 330,17 euro už toną dyzelino. Paskaičiuokite, kokią dalį kainos degalinėse sudaro šie skaičiai! Net jei naftą jos pardavėjai imtų dalyti už dyką, mums, vartotojams, degalai atpigtų tik vos vos. Ir tokių „kuriozų“ mūsų gyvenime labai daug.


1960 metais Irako sostinėje Bagdade buvo įkurta OPEC – organizacija, kontroliuojanti Artimųjų Rytų naftos gavybą. OPEC sudaro šios šalys: Iranas, Irakas, Kuveitas, Saudo Arabija, Kataras, Libija, Indonezija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Alžyras, Nigerija, Venesuela, Ekvadoras ir Angola.


Artimuosiuose Rytuose – daugybė naftos telkinių, tad šis susivienijimas turi milžinišką galią ir įtaką pasaulinėms naftos kainoms. Būtent OPEC įvedė naftos gavybos kvotas, kad galėtų kontroliuoti šio produkto kainas. Tiesa, karteliui priklauso ne visos naftą išgaunančios šalys – JAV ar Rusija elgiasi savarankiškai. Šios dvi milžinės, išgaunančios vis daugiau naftos, sudirba OPEC narių reikaliukus.


Konkurencija, kaip žinoma, mažina kainas: kuo daugiau naftos, tuo mažesnė jos kaina. Jeigu norime uždirbti krintant kainoms, reikia didinti gavybos apimtis. Jeigu didiname gavybos apimtis,mažėja kainos. Užburtas ratas...


Nafta tapo ir patogumo, ir prakeiksmo ženklu

Išsiliejusi nafta tampa didžiule gamtos katastrofa.


„Brent“ nafta


Visi, kas domisi verslo naujienomis, girdėjo, jog naftos kainos nustatomos biržoje, o dažniausiai linksniuojama naftos markė „Brent“. Tai šviesi, sieros mažai turinti nafta, išgaunama Šiaurės jūroje. Šios rūšies nafta yra naftos etalonas Europoje. Amerikos biržose populiari West Texas Intermediate (WTI) markės nafta, o Artimuosiuose Rytuose populiariausia – Middle East Crude (MEC).


Naftos prekyba maitina naftą eksportuojančias šalis, bet prekybos pinigais minta gyvas galas spekuliantų, prekiaujančių biržose. Nafta prekiauja visi: ją eksportuojančios šalys ir milžiniškos korporacijos, investiciniai bankai ir brokeriai. Šios reikalingiausios žaliavos kainas diktuoja Tarpkontinentinė birža. Tačiau iš tikrųjų dėl naftos valstybės susitaria tarpusavyje ir pasirašo ilgalaikes tarpvalstybines sutartis. Biržos viso labo tėra prielipos, rankiojančios trupinius nuo pagrindinių sutarčių stalo – biržose yra sudaroma vos 10 procentų kontraktų.

REKLAMA


„Družbos“ gabalas Neryje


Degalų vartotojus naftos produktai pasiekia per degalines. O štai iki degalinių nafta keliauja ilgą kelią. Senais gerais laikais Lietuvai naftą ir jos produktus tiekdavo Rusija naftotiekiu „Družba“. Tačiau 2006 metais ji „Družbą“ uždarė „amžinam remontui“ – šiandien sostinėje liko tik liūdnai pagarsėjusi skulptūra „Senamiesčio arka“ Neries krantinėje (taip, taip – ji sukurta iš šio naftotiekio vamzdžių!).


Dabar naftotiekiu žaliavinė nafta keliauja iš Būtingės naftos terminalo į Mažeikius. O iš Rusijos į Klaipėdą ji gabenama... geležinkeliu! Tai labai brangus transportavimo būdas. Į Būtingę nafta gabenama tanklaiviais – jų terminalas priėmė jau daugiau nei tūkstantį.


Teigti, kad Lietuvoje naftos nėra, – ne visai teisinga. Na, truputį yra... Tačiau jos telkiniai slūgso labai giliai ir yra nedideli, todėl jų eksploatuoti neapsimoka. Šiuo metu Lietuvos teritorijoje naftos išgaunama iš 16 telkinių (ne taip ir mažai), bet išgaunamo produkto kiekis patenkina varganus 5 procentus visų šalies poreikių. Mokslininkai su viltimi dairosi į Baltijos jūrą, kur, kaip spėjama, gali būti iki 80 mln. tonų juodojo aukso. Visai mūsų pašonėje Rusija eksploatuoja naftos telkinį „D-6“, kurio atsargos – apie 22 mln. tonų.


Telkiniai ir pažanga


Kai kurie mokslininkai vis primena, jog nafta vieną gražią dieną baigsis. Žmonijai jų gąsdinimai kol kas nė motais – aptinkama vis naujų milžiniškų telkinių, kurių užteks dar kelioms dešimtims metų.


Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Gatviko telkinyje yra ne mažiau kaip 100 mlrd. barelių naftos, arba trečdalis viso Jungtinei Karalystei reikalingo kiekio. Izraelyje netoli Haifos miesto aptiktas telkinys, kuriame gali būti iki 600 mln. barelių naftos ir 481 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Atlanto vandenyne, prie pat Brazilijos, aptiktas telkinys, kuriame gali būti net 8–15 mlrd. barelių naftos.


Žmogus – apdairus, taigi pasaulis po truputį ruošiasi ir blogiausiam scenarijui. Automobilių kompanijos vis daugiau pinigų investuoja į ekonomiškų variklių gamybą, parodose įprastinius automobilius vis labiau gožia elektromobilių gausa ir spindesys, statoma vis daugiau namų, kurie naudoja mažiau energijos, gaunamos iš iškastinio kuro.

REKLAMA


Populiarėja žaliosios technologijos, statoma vis daugiau saulės ir vėjo jėgainių, kuriami ir naudojami elektros energiją tausojantys prietaisai, namų ūkiai renkasi geoterminį šildymą ar dar pažangesnes šildymo sistemas. Pažanga nestoviniuoja vietoje – ji dideliais žingsniais žengia pirmyn.


Kas atsitinka, kai elgiamės neatsakingai


Išsiliejusi nafta – gamtos katastrofa. Žmonės elgiasi atsakingai, tačiau nelaimių vis tiek įvyksta. Jų nutinka naftos gręžiniuose ar gabenant naftą, naftos perdirbimo įmonėse. Tanklaiviai gali susidurti, užplaukti ant seklumos ar lūžti.


Su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiojęs Graikijos įmonės tanklaivis „Globe Asimi“ 1981 metų lapkričio 21-ąją sudužo ties šiauriniu Klaipėdos uosto molu. Visas krovinys (16 493 tonos mazuto) ištekėjo ir išsisklaidė uoste, šiaurinėje Kuršių marių dalyje, jūroje ir ant kranto.


Turbūt pati brangiausia avarija įvyko 1989 metų kovą, kai tanklaivis „Exxon Valdez“ nukentėjo prie Aliaskos. Kapitono įsakymu laivas, vengdamas ledkalnių, išsuko iš kurso. Tačiau trečiasis kapitono padėjėjas nesugebėjo grąžinti laivo į reikiamą kursą, ir šis užplaukė ant seklumos. Išsiliejo 37 000 tonų žaliavinės naftos. Avarijos padariniai (valymo darbai, baudos, teismo ieškiniai) vertinami apie 9,5 mlrd. JAV dolerių. Vien valymo darbams buvo išleista 2,5 mlrd. dolerių.


Kainos


1988 metais barelis žaliavinės naftos kainavo apie 40, 1999 metais – 30, 2004 metais – 140, 2014 metais – 122, šių metų vasario pradžioje – apie 34 JAV dolerius.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ