Kaip veikia placebo efektas?

Kaip veikia placebo efektas?


Sėkmingos istorijos, kai žmonės išgyja dėl placebo, visada primena stebuklą. O kas, jei tokį stebuklą gali patirti kiekvienas, patikėjęs savimi, o ne tuo, ką gauna iš išorės? Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad protu mes galime kontroliuoti procesus, vykstančius mūsų kūne.


Jūratė BRATIKIENĖ


Apie placebo efektą, kai žmonės, gavę cukraus piliulių, pasijunta geriau, nes patiki, kad gavo vaistų, pasaulyje kalbama jau seniai. Dr. Džo Dispenza, knygos „Jūs esate placebas“ autorius, net neabejoja, kad žmogus pajėgus savo jėgomis keisti savijautą. Rašydamas knygą autorius rėmėsi mokslo pasiekimais, naujausiais epigenetikos, smegenų plastiškumo ir psichoneuroimunologijos atradimais ir siekė išsklaidyti mitą, kad negalime kontroliuoti savo sveikatos.


Įdomu, kad Dž. Dispenza, būdamas jaunas patekęs į šiurpią avariją, per kurią patyrė 6 stuburo slankstelių lūžius, išdrįso atsisakyti operacijos ir gydytis proto galia. Tuo metu geriausi Palm Springso neurologai ir chirurgai jį įspėjo, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra nė vieno atvejo, kad tokios būklės žmogus būtų atsisakęs operacijos ir pasveikęs. Tačiau Džo kantriai ir nuosekliai demonstravo, kaip atsistato jo stuburo slanksteliai. Nors medikai tik skėsčiojo rankomis, sakydami, jog atsisakius operacijos gresia viena – paralyžius, Dž. Dispenza pasveiko.


Stebuklas? Išgijęs vyras neslepia, kad gydytis mintimis, kai reikėjo sutelkti didžiausią dėmesį į savo vidų, atkurti stuburą, neįsileisti į galvą nė vienos neigiamos minties ir neprarasti tikėjimo, buvo pats sunkiausias darbas jo gyvenime. Daugelis medikų tokį vyro išgijimą vadina stebuklu, o pats Dž. Dispenza – gydymo būdu naudojant placebą.

REKLAMA


Kūną valdo protas?


Dr. Dž. Dispenza aiškina, kad istorijos, kai žmonės išgyja dėl placebo, nėra stebuklas, nes visi mūsų kūno audiniai geba atsinaujinti, ir degeneracija bei ligos yra išimtys, o ne norma. Supratę, kaip kūnas atsinaujina, galime sąmoningai pakreipti įvairius fiziologinius procesus.


Klinikos įkūrėjas, „New York Times“ bestselerio „Magnificent Mind at Any Age“ („Nuostabus protas bet kokiame amžiuje“) autorius dr. Danielis G. Amenas taip pat neabejoja, jog, pakeitę savo mąstymą, galime iš esmės pakeisti savo gyvenimą, įveikti ilgą laiką varginusius sveikatos negalavimus. Dar vienas medikas, knygos „The Art of Healing“ („Gydymo menas“) autorius dr. Bernis Sigelis tvirtina, kad ilgametė jo patirtis su pacientais, sergančiais sunkiomis ligomis, leidžia daryti išvadą, jog kūnas išgyvena tai, kuo tiki protas. Medikas neabejoja, kad mes visi savyje turime potencialą išsigydyti patys. Svarbiausia – mokėti šį potencialą išnaudoti.


Jeilio universiteto mokslininkai atliko įdomų tyrimą – daugiau kaip 20 metų stebėjo 660 žmonių, vyresnių nei 50 metų, ir nustatė, kad tie, kurių požiūris į senatvę buvo teigiamas, gyveno ilgiau už tuos, kurie į senėjimą žvelgė neigiamai. Pasirodo, požiūris turėjo didesnę įtaką ilgaamžiškumui nei kūno svoris, cholesterolio kiekis ar kraujospūdis. O Džordžijos medicinos koledže atliktas tyrimas atskleidė, kad tie, kurie į gyvenimą žvelgė priešiškai, penkis kartus dažniau sirgo širdies ligomis.

REKLAMA


Būtina pakeisti įsitikinimus


Pasaulyje atlikta ir daugiau tyrimų, įrodančių, kad protu galime kontroliuoti procesus, vykstančius mūsų kūne. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje atliktas tyrimas pirmą kartą parodė, kad placebas gali sužadinti endorfinų (natūralių skausmą malšinančių medžiagų) skyrimąsi taip pat, kaip tai daro tam skirti vaistai. Eksperimentas buvo daromas Kalifornijos universitete. Tyrimo dalyviams, kuriems buvo ką tik ištraukti protiniai dantys, vietoj tablečių nuo skausmo buvo duodama cukraus piliulių. Dauguma pacientų tvirtino, kad išgėrus jų skausmas atlėgo.


2007 m. žurnale „Psychological Science“ buvo aprašytas mokslininkių dr. Elen Langer ir dr. Alijos Krum atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 84 viešbučių kambarinės. Buvo klausiama, ar jos mankštinasi. Trečdalis moterų nurodė, jog visiškai nesimankština, kiti du trečdaliai – kad mankštinasi nereguliariai. Tokią informaciją pateikė kambarinės, per dieną sutvarkančios apie 15 kambarių. Medicininė apžiūra tik patvirtino jų požiūrį: paaiškėjo, kad kambarinių fizinė sveikata, kūno raumenys beveik niekuo nesiskiria nuo žmonių, dirbančių sėdimąjį darbą. Po to mokslininkės padalijo kambarines į dvi grupes. Vienoms buvo pasakyta, kad jų darbas atitinka ir netgi viršija sveikatos institucijų nustatytas rekomendacijas, kiek vidutiniškai turėtų judėti žmogus.


Taip pat buvo papasakota, kiek kalorijų išeikvojama atliekant tam tikrus valymo darbus. Kambarinėms buvo paaiškinta, kad kambarių tvarkymą galima drąsiai prilyginti intensyviai mankštai. Mokslininkės pakeitė šios grupės kambarinių įsitikinimus ir padėjo joms susikurti naują realybės modelį.


Po mėnesio pakartojus tyrimus paaiškėjo, kad tos moterys, kurios gyveno pagal naują realybės modelį, numetė svorio, jų kraujospūdis buvo mažesnis, kiti rodikliai – taip pat geresni nei prieš mėnesį, nors visos patikino, kad jų kasdienė veikla visiškai nepasikeitė. Vienintelis pokytis buvo nauja informacija, kurią joms suteikė tyrimą atliekančios mokslininkės. Kambarinės buvo įtikintos, kad jų darbas prilygsta mankštai, ir vien tai sukėlė realius fizinius pokyčius.



Tyrimo autorės padarė išvadą, kad placebo efektas (kai pokyčius sukelia žmogaus protas, o ne medikamentai ar kitos gydymo priemonės) leidžia pasiekti geresnių rezultatų tiek gydant ligas, tiek didinant fizinį pajėgumą. Galima pabandyti įsivaizduoti – jeigu protas yra toks galingas, kad, pakeitus įsitikinimus, pasikeičia realūs sveikatos rodikliai, kokių rezultatų galėtume pasiekti įvairiose gyvenimo srityse...


Nekinta tik maža dalis genų


Mūsų smegenyse kiekvieną sekundę kuriamos ir naikinamos neuronų jungtys. Paskutiniame XX a. dešimtmetyje tikrą revoliuciją biologijos srityje sukėlė atradimas, kad pasikartojanti stimuliacija gali padvigubinti šių jungčių skaičių. Neuropsichiatras Erikas Kandelis už šį atradimą gavo Nobelio premiją. Vėliau specialistas nustatė, kad nenaudojamos neuronų jungtys ima silpti jau per pirmąsias tris savaites. Tad esame pajėgūs perkurti savo smegenis, slopindami vienus neuroninius tinklus ir kurdami bei stiprindami kitus.


Kiti mokslininkai panašiu metu nustatė, kad tik maža dalis mūsų genų nekinta. Apie 80 proc. genų veikia signalai iš aplinkos, įskaitant ir mūsų mintis, įsitikinimus, emocijas. Pasirodo, neigiamas emocijas gali sukelti priklausomybė nuo streso hormonų – kortizolio ir adrenalino. Laikui bėgant, organizmas pripranta prie tam tikro nusistovėjusio streso ir atsipalaiduoti padedančių hormonų lygio. Kaip tik dėl šios priežasties pasijuntame nejaukiai, kai naujos mintys ar įsitikinimai išjudina nusistovėjusią hormonų pusiausvyrą.


Tačiau keisdami savo vidinę būseną pakeisime ir savo išorinę realybę. Neretai apie tai išgirdę ar perskaitę žmonės pajunta diskomfortą. Dr. Dž. Dispenza tikina, jog tai – normalu: taip žmogaus senasis „aš“ priešinasi pokyčiams ir stengiasi išsaugoti nusistovėjusią hormonų pusiausvyrą. Diskomfortas yra tik fizinis pojūtis, kaip nyksta senoji asmenybė.

Šiandienio pasaulio pokyčiai


Vankuverio Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai, atlikę eksperimentą su grupe Parkinsono liga sergančių žmonių, pateikė išvadą, kad placebo efektas – labai veiksmingas. Ligoniai buvo informuoti, kad gaus vaistų, kurie nuslopins ligos simptomus, bet vietoj jų buvo suleista paprasto druskos tirpalo. Pusė pacientų, nors negavo jokių vaistų, po injekcijos galėjo kur kas geriau kontroliuoti kūno judesius. Tada mokslininkai, ištyrę visų pacientų smegenis, nustatė, kad tų, kurie teigiamai reagavo į placebą, smegenys ėmė gaminti iki 200 proc. daugiau dopamino nei prieš injekciją.

REKLAMA


Iš Malaizijos kilęs asmeninio tobulėjimo knygų autorius Višenas Lakianis tvirtina, jog suprasti, kaip veikia placebo efektas, jam padėjo programuotojo mąstymas. Pasaulyje išpopuliarėjusių knygų autorius, proto galia įveikęs varginusius negalavimus, planuoja sveikai ir laimingai gyventi 100 metų. Jis teigia, kad ir kiti tai galėtų, tačiau žmonija tik dabar pradeda suprasti, kokią galią turi mūsų protas.


Šiame amžiuje vis garsiau imama kalbėti apie tai, kad dauguma taisyklių, kurias laikome tiesa, iš tikrųjų egzistuoja tik mūsų galvose. Stivas Džobsas juokavo, kad visos taisyklės yra sukurtos žmonių, kurie nėra protingesni už mus. V. Lakianis sako, jog mes daug prarandame vien vadovaudamiesi savo protėvių įsitikinimais, nes šiandienis pasaulis – stipriai pasikeitęs. Pasak jo, šiais laikais reikia ne tik į kompiuterius įdiegti naują operacinę sistemą, bet ir pakeisti pasenusias sistemas savo galvose. Svajonių gyvenimą susikūręs vyras neabejoja, kad nepaprastų su sveikata susijusių rezultatų gali pasiekti daugybė žmonių vien savo jėgomis. Todėl jis sukūrė sąmonės inžinerijos modelį.


V. Lakianis tikina, kad jį įvaldžius įmanoma ne tik džiaugtis geresne sveikata, bet ir mėgautis sėkme visose gyvenimo srityse. Įvairiose pasaulio šalyse išgarsėjęs unikalaus modelio autorius ir toliau nesiliauja ieškojęs naujų sistemų, kurios galėtų mums dar geriau padėti suprasti save, atskleisti savo potencialą ir pasiekti lygmenis, apie kuriuos iki tol galėjome tik pasvajoti.


Stebinantys mokslo tyrimai


V. Lakianis teigia, kad senus įsitikinimus galime keisti būdami meditacinės būsenos. Tai jis suprato dar paauglystėje. Jaunuolį vargino aknė. Knygoje perskaitęs apie vizualizaciją – meditacinę praktiką, padedančią pakeisti įsitikinimus, – jis pabandė šiuo būdu įveikti odos problemas. Paauglys pradėjo reguliariai įsivaizduoti, kad jo odos būklė vis gerėja. Tris kartus per dieną po kelias minutes jis galvojo apie tai, kaip gyja jo oda. Vaikinas pasirinko vaizdinį, kuris jam atrodė veiksmingas: žiūrėdamas į dangų, semdavo jo ryškią žydrynę ir dėdavo ant veido. Matydavo, kaip negyva oda pasišalina ir veidas tampa švarus. Aknė išnyko vos po mėnesio, nors specialistai su šia problema mėgino kovoti labai ilgai. Sąmonę ir kūną jungiantys gydymo metodai apima įvairias sąmoningumo, dėmesio sutelkimo, meditacijos ir vizualizacijos praktikas.

REKLAMA


Kad įmanoma padėti žmonėms stipriai paveikti genus tiesiog čia ir dabar – vykstant meditacijai, dr. Dž. Dispenza suprato 2012-aisiais vieno seminaro metu. Tąkart vos per valandos užsiėmimą pasveiko žmogus, ilgą laiką sirgęs sunkia liga – vilklige. Po metų daktaras, apimtas smalsumo ir entuziazmo, surengė kitą seminarą ir į jį pakvietė tyrėjų komandą: neurologus, technikus, kvantinės fizikos žinovus. Buvo naudojama naujausia įranga ir įvairūs tyrimų metodai. Daugelio dalyvių smegenys buvo skenuojamos prieš renginį ir po jo. Dž. Dispenzai pagaliau pavyko moksliniais metodais nustatyti objektyvius pokyčius ir užfiksuoti subjektyvius pokyčius, apie kuriuos pasakojo patys dalyviai. Tyrėjas įsitikino, kad galima išmokyti žmones keistis, vadovaujantis moksliniu transformacijos modeliu. Lektorius, konsultantas, populiarių knygų autorius šiandien važinėja po pasaulį ir, dalyvaujant mokslininkų komandai, atlieka rimtus tyrimus bei padeda žmonėms iš esmės keisti savo gyvenimą.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.