Serganti širdis kaitros nelaukia: patarimai, kaip apsisaugoti

Serganti širdis kaitros nelaukia: patarimai, kaip apsisaugoti


Medikų teigimu, karštuoju metų laiku žmonių, besiskundžiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, itin padaugėja. Kaip reikėtų savimi pasirūpinti vasarą, kad išvengtume su širdimi susijusių sveikatos problemų, pataria Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė.


Dalia VALENTIENĖ


Tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vasaros karščiai gali tapti tikru iššūkiu. Higienos instituto duomenimis, kraujotakos sistemos ligos per kelerius pastaruosius metus buvo daugiau nei pusės visų mirties atvejų priežastis.


Į karščius reaguoja širdis ir kraujotaka


Kenčiantiems dėl hipertonijos žmonėms karštu oru sunkiau reguliuoti kraujospūdį, o kitiems – priešingai, jis pernelyg nukrinta ir be medikų pagalbos pakelti būna labai sunku. Be to, kartu su gausiai išskiriamu prakaitu organizmas netenka ir svarbių mineralų, todėl trinka širdies veikla.


„Nors mes, lietuviai, ilgimės šiltų vasaros orų, nes žiema, ruduo ir vėsus pavasaris dažniausiai išvargina, kai labai karšta, irgi negerai. Pernelyg didelis karštis organizmui gali būti pavojingas. Kalbame apie neįprastus karščius, kai temperatūra pakyla virš 25–30 laipsnių ir ypač kai ore tvyro didelė drėgmė. Tokie orai sunkiai pakeliami daugeliui, o sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis gali būti ypač pavojingi. Mat organizmas į aplinkos temperatūrą reaguoja bandydamas save atvėsinti: išsiplečia kraujagyslės, padidėja pulso dažnis, kartais net labai smarkiai, keičiasi kraujospūdis.

REKLAMA


Dažniausiai, išsiplėtus kraujagyslėms, kraujospūdis krinta. Taip yra todėl, kad pervarydamas didžiulį kraujo kiekį organizmas stengiasi šiek tiek atvėsinti visas organų sistemas. Šie reiškiniai gali būti pavojingi. Žmonės, kurie jau turėjo širdies bėdų, lankosi pas gydytojus ar vartoja vaistus nuo kardiologinių ar kraujotakos ligų, turėtų būti ypač atsargūs esant karštiems ir drėgniems orams. Prisimename tokių metų, kai karštis vargino visą Europą, tada buvo registruota nemažai mirčių. Ypač didelė rizika per kaitrą patirti rimtų komplikacijų vyresnio amžiaus žmonėms, kurie serga sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis“, – pasakoja VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Ž. Petrulionienė.


Kokiomis ligomis sergant karštis ypač pavojingas?


Karštis pavojingas žmonėms, kuriems nustatyta širdies kraujagyslių aterosklerozė, t. y. kraujagyslių susiaurėjimas. Dėl aukštos oro temperatūros sunkėja širdies veikla, o jeigu kraujagyslės susiaurėjusios, seniai prasidėjęs aterosklerozės procesas, širdies raumuo nebeatlaiko ir išsivysto stenokardija, arba krūtinės angina. Žmogus pradeda skųstis skausmu krūtinėje. Jei skausmas trunka ilgau kaip 20 min. ir nesuteikiama pagalba, gali įvykti miokardo infarktas – negrįžtamas širdies raumens pažeidimas. Tačiau būna, kad žmogus nejaučia jokio skausmo ir miršta, nes staiga sustoja širdis.

REKLAMA


Pasak profesorės, karštis labai pavojingas ir tiems žmonėms, kurie serga širdies nepakankamumu, vartoja daug vaistų. „Taip pat tiems, kuriems implantuoti stentai, kuriems buvo atliktos širdies kraujagyslių stentavimo arba plėtimo procedūros. Karštomis dienomis organizmui praradus daug skysčių, kraujas tampa gerokai tirštesnis. Dėl to lengviau susidaro trombai, krešuliai, kurie gali užkimšti kraujagysles. To galima išvengti geriant pakankamai vandens ir, jei gydytojas paskyrė, vartojant vaistus nuo kraujo tirštėjimo“, – atkreipia dėmesį kardiologė.


Labiau save pasaugoti turėtų ir tie, kurie jau turėjo rūpesčių dėl nestabilaus širdies ritmo, nes karštas ir drėgnas oras gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus. Žmogui tada atrodo, kad širdis tarsi pradeda vartaliotis, ji nebepajėgia tinkamai aprūpinti krauju nei smegenų, nei inkstų ar kitų organų.


Svarbu atpažinti kūno siunčiamus signalus


Neretai pagalbos kreipiamasi per vėlai, nes tinkamai neįvertinami kūno siunčiami signalai, o juk kai kurie simptomai pranašauja insultą arba infarktą. Insultą galima įtarti, jeigu sutrinka pusiausvyra ir koordinacija, nutirpsta viena kūno pusė, pakinta gebėjimas kalbėti – žmogus sunkiai taria žodžius ar sunkiai supranta, ką kalba kiti; sutrinka regėjimas ir rijimas, pradeda pykinti ar užklumpa stiprus galvos skausmas. Infarkto požymiai yra stiprus skausmas už krūtinkaulio, plintantis į kitas kūno vietas: ranką, kaklą ar pilvą. Reikėtų suskubti ieškoti pagalbos, jei kankina dusulys, trūksta oro, išmuša šaltas prakaitas, pykina, svaigsta galva.


Ilgai būnant kaitroje, kyla pavojus gauti šilumos smūgį. „Kiekvienas organizmas į karštį reaguoja savaip. Reakcija gali būti įvairių laipsnių – nuo lengvo perkaitimo iki labai sunkaus šilumos smūgio. Jo padariniai gali būti tragiški, yra aprašyta daugybė mirties atvejų, bet dažniausiai padidėja prakaitavimas. Ypač reikėtų susirūpinti, jeigu atsirado galvos skausmai, pykinimas, varginantis, dažnas širdies plakimas, jei pradėjo svaigti galva, ėmė temti akyse. Pajutus šiuos simptomus, būtina kuo skubiau eiti į pavėsį, vėdinamą patalpą, atsivėsinti.



Jeigu prasidėjo neurologinė simptomatika su pykinimu ir galvos skausmais, tai jau yra labai blogas požymis, rodantis, kad kuo skubiau reikia medicininės pagalbos dėl to, kad gresia šilumos smūgis. Kai kurie žmonės gali vemti, dėl skysčių, kalio ir magnio netekimo rankose, kojose ar pilve gali atsirasti raumenų spazmų. O išskirtiniais atvejais po didžiulio galvos skausmo, pykinimo ir vėmimo gali pasireikšti orientacijos praradimas, sąmonės sutrikimai ar praradimas, gali ištikti koma, traukuliai. Tada galima ir nebesuspėti padėti“, – įspėja prof. Ž. Petrulionienė.


Kaip saugotis nuo karščio?


Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, gydytoja rekomenduoja kuo mažiau būti lauke ar bent jau slėptis pavėsyje. „Karštuoju paros metu derėtų būti netiesioginiuose saulės spinduliuose arba patalpoje, geriausia tokioje, kuri yra vėdinama. Taip pat svarbu neprarasti per daug skysčių, nes organizmas gelbstisi prakaitavimu ir dažnai labai gausiu. Netekus daug skysčių, gali pasireikšti dehidratacija. Kartu su skysčiais prarandami ir kai kurie mikroelementai, pirmiausia kalis, o jis sergant širdies ligomis yra labai svarbus, kaip ir magnis bei kiti mikroelementai. Todėl nuolat nedideliais kiekiais būtina gurkšnoti vandenį“, – primena gydytoja kardiologė.


Ji pastebi, jog kai kurie žmonės nesirenka, ką gerti. „Norėčiau priminti, kad alus ar kiti alkoholio turintys gėrimai, taip pat kava, nėra gerai. Alus ir kitoks alkoholis gali tik pabloginti būklę, sukelti dar didesnę dehidrataciją ir paskatinti širdies ritmo sutrikimus, lygiai taip pat veikia ir kava. Tinkamiausias gėrimas yra mineralinis vanduo, turintis įvairių mikroelementų, bet negazuotas. Jame turėtų būti kalio, magnio ir kitų mineralų, kurie atkurtų prarastą mikroelementų kiekį. Labai tinka mineraliniai vandenys, skirti sportuojantiems žmonėms. Juose mineralinių medžiagų kiekis paprastai būna didesnis“, – sako pašnekovė.

REKLAMA


Kai kurie žmonės vengia gerti daug vandens baimindamiesi, kad daug skysčių jiems gali pakenkti, o ypač išsigąsta pastebėję, jog tinsta kojos. Profesorė pataria patiems tokių sprendimų nepriimti.


„Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pasitarti su savo gydytoju, nes šeimos gydytojas ar kardiologas žino, kokia širdies raumens būklė. Būtent ji nulemia širdies funkciją ir skysčių cirkuliaciją. Svarbu tiksliai žinoti, kokia yra kojų tinimo priežastis, nes jų gali būti ne viena. Tai gali lemti ir limfostazė, ir veninė stazė, priežastį turi nustatyti gydytojas, kad būtų išvengta skysčių praradimo ir papildymo disbalanso. Visiems sveikiems žmonėms, kuriems nenustatytas širdies nepakankamumas ar kita kardiologinė liga, karštomis dienomis vandens, mineralinio vandens ar vaisvandenių rekomenduojama išgerti maždaug po 8 stiklines“, – dėsto gydytoja kardiologė.


Atidesni savo sveikatai turėtų būti tie asmenys, kurie vartoja diuretikus. „Vartojant šlapimą varančius vaistus, pavojus nukentėti nuo karščio dar labiau padidėja, nes karštis verčia prakaituoti, o vaistai dar labiau padidina dehidrataciją, kartu didėja ir kalio, magnio praradimas. Todėl, jei gydytojas paskyrė šių mineralų vartoti papildomai, taip reikia ir daryti. Vartojant skysčių pasišalinimą skatinančius vaistus, savavaliauti nederėtų. Turi būti parinktas tinkamas balansas tarp šlapimą varančių medikamentų ir išgeriamo skysčių kiekio. Vandens geriant pernelyg daug ir nepakankant šlapimą varančių vaistų, iškyla pavojus, kad širdis nesusidoros su išgertu skysčių kiekiu“, – atkreipia dėmesį medikė.


Derėtų žinoti ir tai, jog kai kurių vaistų poveikis karštu oru kinta. „Kai kurie vaistai nuo kardiologinių ligų įjautrina organizmą saulės spinduliams. Pavyzdžiui, kordarono informaciniame lapelyje parašyta, kad šiuos vaistus vartojant būtina vengti tiesioginių saulės spindulių, nes gali atsirasti fotodermatozė, t. y. odos reakcija į ultravioletinius saulės spindulius. Todėl vartojant kardiologinius vaistus nereikėtų būti atviroje saulėje. Kai kurie vaistai, kai karšta, didina periferinių kraujagyslių spazmus ar tiesiog verčia organizmą veikti kitaip“, – pastebi profesorė.


Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis gydytoja siūlo įsidėmėti dar vieną labai svarbų patarimą: per karščius vengti fizinio aktyvumo. „Nesiimkite darbų sode, kieme, ypač atviroje saulėje, o jei būtina ką nors padaryti, atlikite tuos darbus vakare arba anksti ryte, kai vėsu, nes organizmas fizinį krūvį karštyje sunkiai pakelia. Ne mažiau svarbu tinkamai pasirinkti drabužius. Kadangi organizmas turi išspinduliuoti perteklinę šilumą, drabužiai turėtų būti labai lengvi, pageidautina iš natūralių medžiagų, praleidžiantys orą, drėgmę, kad organizmas galėtų atvėsti, jokiu būdu ne sintetiniai. Jeigu žmogus serga ar anksčiau patyrė sunkią kardiologinę ligą, būtų gerai, kad jis neliktų vienas, jei netikėtai situacija komplikuotųsi, pasidarytų silpna, atsirastų galvos svaigimas ar sąmonės pritemimas. Svarbu, kad pakitusią būklę kas nors pastebėtų ir suteiktų pirmąją pagalbą“, – pataria VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Ž. Petrulionienė.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.