Pusei žemės gyventojų galva skauda bent kartą metuose

Remiantis statistika, apie 52 proc. žmonių patiria galvos skausmą bent kartą per metus, o net 15 proc. populiacijos su juo susiduria kasdien. Nors pats savaime pasikartojantis galvos skausmas retai būna rimtos ligos simptomas, jis vargina, kelia stresą ir nerimą, mažina darbingumą – kas pastebimai veikia gyvenimo kokybę.

Pasak gydytojos, iš viso šiuo metu žinoma daugiau nei 100 skirtingų galvos skausmo tipų. Tarp dažniausiai pasitaikančių skausmų gydytoja pamini įtampos tipo galvos skausmą (26 proc. atvejų), migreną (14 proc. atvejų) ir klasterinius galvos skausmus, kurie sudaro 4 proc. atvejų.

Kuo skiriasi pirminiai ir antriniai galvos skausmai?

Gydytoja neurologė pasakoja, kad galvos skausmai skirstomi į dvi pagrindines grupes: pirminius ir antrinius.

Pirminiai galvos skausmai, pasak Daivos Kurkutienės, tai savarankiškos neurologinės ligos, kurių negalima nustatyti atliekant tyrimus. Jie gali būti skirtingo stiprumo – nuo lengvų iki visiškai apribojančių kasdienę veiklą.

Pirminiams galvos skausmas priklauso:

• Migrena – pulsuojantis, stiprus galvos skausmas, dažnai lydimas pykinimo, vėmimo, jautrumo šviesai ir garsams.

• Įtampos tipo galvos skausmas – spaudžiantis, veržiantis skausmas, dažnai susijęs su stresu, pervargimu ar raumenų įtampa.

• Klasterinis galvos skausmas – ypač stiprus, dažniausiai vienpusis skausmas aplink akį, lydimas ašarojimo ir nosies užgulimo.

• Paroksizminė hemikranija – labai stiprus, bet trumpalaikis skausmas, pasireiškiantis kelis kartus per dieną.

• Pirminis kosulio, šalčio ar seksualinio aktyvumo sukeltas galvos skausmas.

„Pirminių galvos skausmų priežastys nėra aiškiai nustatomos, tačiau jie gali būti valdomi tinkamu gydymu ir profilaktinėmis priemonėmis“, – paaiškina neurologė.

Kalbant apie antrinį galvos skausmą, jis, pasak gydytojos, atsiranda dėl kitų ligų ir yra vienas iš jų simptomų.

Dažniausios antrinių galvos skausmų priežastys:

• Kraujagyslių patologijos: aneurizmos, kraujagyslių plyšimai, insultas.
• Infekcinės ligos: meningitas, encefalitas, sinusitas.
• Galvos traumos ir jų pasekmės.
• Smegenų augliai ir kiti navikai.
• Stuburo ligos, ypač kaklinės dalies osteochondrozė.

„Antrinius galvos skausmus galima įtarti, jei skausmas yra griežtai vienpusis, nekeičiantis lokalizacijos, lydimas sutrikusio regėjimo, akipločio sutrikimo, židininių neurologinių simptomų (kalbos sutrikimo, vyzdžių pakitimo, jutimo sutrikimų kūne, galūnių silpnumo, koordinacijos sutrikimas), karščiavimo ir kt. Ir kai kartu nustatytos kitos ligos, pavyzdžiui: stuburo patologija, vaskulitai – kraujagyslių sienelių uždegimai, ar onkologiniai susirgimai,“ – pasakoja gydytoja neurologė D. Kurkutienė.

Antriniai galvos skausmai, pasak jos, reikalauja kruopščios diagnostikos, nes jų priežastį būtina tiksliai nustatyti ir gydyti pačią ligą, ne tik malšinti skausmą.

Kada galvos skausmas gali būti pavojingas?

Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galvos skausmą lydi tokie simptomai kaip: karščiavimas, pykinimas, vėmimas, galūnių pasilpimas, jutimų, koordinacijos, kalbos ar regos sutrikimai, sutrinka sąmonė. Taip pat, kai galvos skausmas prasideda ūmiai, priklauso nuo kūno padėties ar yra provokuojamas čiaudulio, kosulio ar kitos fizinės veiklos, progresuoja, jį lydi akių paraudimas, ašarojimas, vyzdžių pokyčiai, susiję su galvos trauma. Esant onkologinės ligos diagnozei, imunosupresinėms būklėms, nėštumui, akių dugne radus optinio nervo paburkimą, esant dažnam vaistų nuo skausmo vartojimui.

Kaip išaiškinamos galvos skausmo priežastys?

Pasak gydytojos neurologės D. Kurkutienės, siekiant tiksliai išaiškinti galvos skausmo priežastis, tam gali būti pasitelkiami įvairūs tyrimų metodai, pagrindiniai iš jų: galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Šių tyrimų metu galima aptikti pakitimus smegenyse: galimus auglius, kraujo išsiliejimą, aneurizmas – kai kraujagyslės sienelė suplonėja ir joje atsiranda „išsipūtimas“, kitas kraujagyslių ligas, sinusų bei akiduobių susirgimus.

„KT ypač svarbi skubios pagalbos skyriuose, nes tai – greitas ir jautrus tyrimas įtariant ūmias būkles, tokias kaip kraujo išsiliejimas į smegenis, kaulų lūžiai ar kitos patologijos, – pasakojo gydytoja – Atliekant KT ar MRT su kontrastine medžiaga, patologijos išryškinamos dar tiksliau – galima geriau nustatyti kraujagyslių pokyčius. Šiuo atveju kontrastinė medžiaga suleidžiama į periferinę veną tyrimo metu.“

Taip pat atliekami ir laboratoriniai tyrimai, kurie padeda nustatyti galimą infekciją, onkologinius susirgimus, kitų vidaus organų ligas, jungiamojo audinio patologijas ar vaskulitus.

Kai kuriais atvejais gydytojas neurologas gali nukreipti ir tam tikriems specifiniams invaziniams tyrimams atliekamiems hospitalizacijos sąlygomis: konvencinei angiografijai ar juosmeninei punkcijai ir smegenų skysčio tyrimui. Pastarasis tyrimas atliekamas įtariant infekcinius susirgimus, pavyzdžiui: meningitą, encefalitą, neuroboreliozę – Laimo ligą, taip pat onkologines ligas, galimą hidrocefaliją.

Kaip numalšinti galvos skausmą?

Dažnu atveju nestiprų galvos skausmą pavyksta sėkmingai numalšinti ir namų sąlygomis. Jei skausmas nėra stiprus, jį įveikti gali padėti tiesiog poilsis – prigulti ramioje, tamsioje aplinkoje, giliai kvėpuojant ar atliekant atsipalaidavimo pratimus. Beje, svarbu gerti pakankamai vandens. Greitų rezultatų padeda pasiekti ir vaistai nuo skausmo, tačiau juos vartoti reikėtų racionaliai ir atsargiai. Piktnaudžiavimas skausmą malšinančiais vaistais gali turėti ir neigiamą poveikį sveikatai.

„Labai svarbu vaistais nuo skausmo nepiktnaudžiauti, nes viršyta dozė gali sukelti pašalinį poveikį, kuris gali būti netgi sunkesnis nei pats galvos skausmas. Be to, pripratimas prie nuskausminamųjų vaistų taip pat daro įtaką galvos skausmo atsiradimui, nustojus juos vartoti. Išskiriamas vaistų sukeltas galvos skausmas, todėl rekomenduojama neviršyti 15 tablečių per mėnesį,“ – atkreipia dėmesį neurologė.

Migrenos gydymui skiriami specifiniai vaistai – triptanai, gepantai. Esant lėtiniams galvos skausmams, taikomas profilaktinis gydymas – antidepresantai, antihipertenziniai vaistai ar biologinė terapija.

Į gydytoją patariama kreiptis, jei skausmai tampa dažni ir intensyvūs, nepraeina nuo įprastų vaistų ir jei juos lydi neurologiniai simptomai.

Pranešimas spaudai.