Du antibiotikų poveikio lazdos galai

Du antibiotikų poveikio lazdos galai


Susirgus daugeliui į galvą šauna „išganinga“ mintis: reikia antibiotikų, ir tuoj pat pasveiksiu. Tačiau kasmet, atėjus peršalimo ligų sezonui, gydytojai vis primena, kad su antibiotikais juokauti negalima – juos reikia vartoti atsakingai, griežtai tuo metu ir taip, kaip paskyrė gydytojas.


Ligą dažniausiai norime įveikti labai greitai, o ypač tada, jei laukia nebaigti darbai, svarbus įvykis arba kelionė. Vos pradėjo peršėti gerklę ar ėmėme kosėti, skubame pas gydytoją – gal išrašys antibiotikų?


Dažnas tikisi, kad juos vartojant tuoj pat liausis gerklės ar ausų skausmas, normalizuosis kūno temperatūra, praeis kosulys ar sumažės sloga. Kartais antibiotikais norime gydyti net tas ligas, kurios jais apskritai negydomos. „Antibiotikai yra specifiniai vaistai, kuriais galime įveikti tik bakterines infekcines ligas, nes jie nusitaiko būtent į bakterijas. Antibiotikais niekada negydomos virusinės ar grybelinės infekcijos, nes šie vaistai tų ligų sukėlėjų neveikia. Antibiotikus galima vartoti tik gydytojui paskyrus, kai jis, įvertinęs paciento nusiskundimus, gautus tyrimų rezultatus, nusprendžia, kad ligą sukėlė bakterija.


Paskirtus antibiotikus būtina vartoti tam tikromis dozėmis, tam tikru intervalu ir tam tikrą laiką – tai priklauso nuo infekcijos sunkumo bei tipo, jos židinio vietos, ligonio imuniteto, gretutinių ligų, net kūno svorio. O jeigu antibiotikus pradedame gerti kaip norime – ilgiau, trumpiau, bet kokiais intervalais, ligą sukėlusios bakterijos tampa atsparios ir gali būti, kad kitą kartą jau nebebus kuo gydytis, nes panašūs antibiotikai nebeveiks, kaskart reikės vis stipresnių. Rekomenduojama tų pačių antibiotikų pacientui skirti tik ne anksčiau kaip po trijų mėnesių“, – pasakoja Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio šeimos gydytoja Gintarė Ališauskienė.

REKLAMA


Be abejo, jeigu virusinės infekcijos simptomai akivaizdūs, šeimos gydytojai tikina nepasiduodantys pacientų spaudimui – tiesiog paaiškinantys, kad juos užklupusiai ligai gydyti antibiotikai netinka. Kita vertus, visada galima atlikti tyrimus, kurie parodytų, virusas ar bakterija sukėlė, tarkim, kvėpavimo takų infekciją. „Vartojant antibiotikus imunitetas susilpnėja, nes į kovą su bakterijomis stoja antibiotikai, o pats organizmas tarsi atsitraukia. Ir jeigu ligą sukėlė ne bakterija, o virusas arba grybelis, o mes dar pavartojame antibiotikų, imunitetą prislopiname, organizmas nekovoja, o vaistai grumiasi visai ne su tuo, su kuo reikia. Tada liga užsitęsia ir siunčia aiškų ženklą, kad greičiausiai tai ne bakterinė infekcija. Todėl antibiotikai turi būti vartojami tik kilus bakterinei infekcijai ir tik atlikus visus reikiamus tyrimus“, – sako medikė.


Antibiotikai priešų nesirenka

Patekę į organizmą antibiotikai naikina ne tik ligą sukėlusias bakterijas, bet ir tas, kurios nekaltos arba net naudingos žmogui. „Vartojami antibiotikai veikia visas mūsų organizme esančias bakterijas, ne tik ligos sukėlėją. Organizme yra įvairių mikroorganizmų, kurie nepasiduoda antibiotikų poveikiui. Sunaikinus gerąsias bakterijas, kaip sakoma, laisva vieta ilgai tuščia nebūna – ten pradeda daugintis likę neįveikti mikroorganizmai ir prasideda disbakteriozė. Sutrikus gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrai atsiranda įvairių problemų, susijusių su žarnynu, ligonis skundžiasi pilvo skausmais, ima viduriuoti. Kartais disbakteriozė, kai kuri nors bakterija pradeda daugintis, sukelia net pseudomembraninį kolitą. Tai gana sunki liga, jai būdinga karščiavimas, viduriavimas, kraujingos išmatos. O suvešėjus grybeliui moterys suserga pienlige“, – pasakoja gydytoja.

REKLAMA


Kad išvengtume disbakteriozės, vartojant antibiotikus, o kartais ir juos išgėrus savaitę ar net mėnesį medikė pataria pavartoti gerųjų bakterijų. „Taip pat derėtų daugiau valgyti rauginto pieno produktų, kad užpildytume tuščią vietą gerosiomis bakterijomis, o ne tomis, kurios gali sukelti ligas“, – sako ji. Kai kurių specialistų teigimu, dėl ilgalaikio antibakterinių vaistų vartojimo žmogaus organizme atsiranda ir vitamino B trūkumas, dėl to kurį laiką reikėtų jo pavartoti papildomai.


Smogia ir kitu lazdos galu

Tiems, kurie skuba gydytis antibiotikais, derėtų žinoti dar daugiau. Gelbėdami mus nuo užklupusios ligos antibiotikai gali sukelti ne tik viduriavimą, bet ir kitokių nepageidaujamų reiškinių: pažeisti organus, sukelti alergiją.


„Dažniausiai prasideda alerginė reakcija: bėrimas, niežėjimas, tačiau būna, kad sureaguoja ir daugelis organizmo sistemų. Yra antibiotikų, kurie toksiškai veikia inkstus, klausos arba kraujo sistemą. Pavyzdžiui, gydytojai dažnai paklausia, ar pacientas nealergiškas penicilinui. Šis vaistas skiriamas dažniausiai, todėl ir pastebima daugiausia alerginės reakcijos atvejų, susijusių su šiuo antibiotiku. Be to, antibiotikai gali sąveikauti su kitais vaistais, taip pat su maistu. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais pastebima antibiotikų sąveika su greipfrutais ar jų sultimis, vartojant juos kartu gali būti dažnesnė alerginė reakcija.


Kalbant apie vaikus, įtakos šalutiniam antibiotikų poveikiui gali turėti įvairūs spalvoti gėrimai ir saldumynai. Jeigu gydant atsiranda bėrimų, gydytojai traktuoja, kad juos galėjo sukelti šiuose produktuose esančios medžiagos, veikiamos antibiotikų. Mano darbo praktikoje kartą taip pat pasitaikė atvejis, kai paskyrus antibiotikus vaiką išbėrė, tada su mama išsiaiškinome, kad mažylis valgė šokolado, – tikėtina, kad organizmas vartojant antibiotikus buvo sujautrintas, todėl atsirado didesnė alerginės reakcijos tikimybė. Skirdami antibiotikus visada stengiamės įvertinti naudos ir žalos santykį gydant ligą“, – sako šeimos gydytoja G. Ališauskienė.



Antibiotikai ir žolelės veikia skirtingai

Pašnekovės teigimu, yra žmonių, nusiteikusių prieš antibiotikus, tačiau manyti, kad bet kurią ligą galima įveikti žolelėmis ar kitais liaudiškais gydymo būdais, būtų neprotinga. „Jeigu gydytojas nustatė kur nors prasidėjusią bakterinę infekciją, gydyti antibiotikais būtina, nes kuo anksčiau pradedama, tuo greičiau ligonis pasveiksta. Senais laikais, kol antibiotikų nebūdavo, nuo įvairių infekcijų mirdavo daug žmonių. Virusinės ir grybelinės ligos gydomos kitais vaistais.


Papildomas gydymas vaistažolėmis ar kitomis liaudiškomis priemonėmis šalia antibiotikų irgi reikalingas, nes antibiotikai negydo ir nepanaikina simptomų: nenumuša temperatūros, neslopina kosulio, nemalšina gerklės peršulio. Pirmąsias dvi paras simptomai išlieka, nes antibiotikai visų bakterijų iš karto nesunaikina. Be to, jei, tarkim, pažeista gerklės gleivinė, jai reikia laiko atsikurti. Atlikus šlapimo tyrimą ir nustačius šlapimo pūslės uždegimą, kurį sukėlė bakterijos, jį taip pat reikia gydyti antibiotikais, o spanguolių, meškauogių preparatus naudinga vartoti kartu, kad liga nepasikartotų, nes jie neleidžia bakterijoms prikibti prie šlapimo pūslės sienelės ir daugintis. Žoliniai preparatai šiuo atveju negydo – jie naudingesni profilaktikai, sveikai organizmo būklei palaikyti jau įveikus ligą“, – paaiškina gydytoja.


Pašnekovės teigimu, yra žmonių, kurie be antibiotikų neišsiverstų. Pavyzdžiui, asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ŽIV, imunitetas yra labai nusilpęs, jų organizmas pats nepajėgus kovoti su užklupusiomis ligomis, todėl jiems antibiotikų poreikis būna dažnesnis. Tam tikrose situacijose antibiotikai skiriami profilaktiškai, pavyzdžiui, po operacijų siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką, po kontakto su pavojinga infekcine liga (meningokokine infekcija, kokliušu, difterija ir kt.) sergančiu ligoniu.