Pokovidinis sindromas: ką žinome ir kokia pagalba prieinama?

Pokovidinis sindromas: ką žinome ir kokia pagalba prieinama?


Mokslininkai ir gydytojai gana greitai išsiaiškino, kaip SARS-CoV-2 virusas pažeidžia organizmą ir kokius negalavimus sukelia. Tačiau pokovidinio sindromo mįsles įminti sekasi sunkiau. Laimei, daugumai pacientų simptomai pranyksta savaime, o kitiems gali būti skiriama medicininė reabilitacija.


Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytoja Jonė Stanislovaitytė aiškina, kad pokovidinis sindromas yra ilgalaikiai koronavirusinės infekcijos padariniai, išliekantys 4 savaites ir ilgiau. Tai gali būti užsitęsę COVID-19 ligos simptomai, pavyzdžiui, nuovargis, suprastėjusi uoslė ar po ligos atsiradę nauji simptomai, tokie kaip plaukų slinkimas. „Ilgojo COVID-19 simptomai įvairūs, tačiau šeimos gydytojo kabinete pacientai dažniausiai skundžiasi užsitęsusiu nuovargiu, dusuliu, kosuliu, raumenų silpnumu, galvos skausmais, nuotaikų svyravimu, miego sutrikimais. Vis dėlto simptomų gali būti labai įvairių, sąrašas tikrai netrumpas“, – sako pašnekovė.

REKLAMA


Pasak gydytojos, vaikai paprastai serga lengvos eigos COVID-19 liga, jiems rečiau pasireiškia ilgojo COVID-19 simptomai. „Dažniausi pokovidinio sindromo simptomai vaikams yra nuovargis ir dėmesio koncentracijos stygius, tačiau simptomų įvairovė didelė. Šį sindromą įtarti ir diagnozuoti gali būti sudėtinga, nes mažieji pacientai dažnai negeba apibūdinti, ką jaučia. Tėvams svarbu atkreipti dėmesį, ar po COVID-19 ligos neatsirado mokymosi sutrikimų, nepasikeitė vaiko elgesys, nuotaika. Jei reikia, galima pasikonsultuoti su specialistais“, – pataria J. Stanislovaitytė.


Specifinių simptomų nėra


Pokovidinio sindromo simptomai būdingi maždaug 10 proc. visų persirgusių pacientų. Pasak gydytojos, dažniausiai jie praeina savaime per kelias savaites. Tik 2,5 proc. pacientų simptomai išlieka ilgiau nei 12 savaičių. „Kiekvienas pacientas yra skirtingas: skiriasi gyvenimo būdas, kasdienė veikla, gretutinės ligos ir bendra sveikata. Skiriasi ir simptomai, jų pasireiškimas. Manau, kad kreiptis į specialistus reikėtų tada, kai simptomai vargina ir trukdo kokybiškai gyventi“, – teigia pašnekovė.

REKLAMA


Gydytoja atkreipia dėmesį, kad simptomai, kurie vargina persirgus COVID-19, yra nespecifiniai: jie gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, todėl ne visuomet iš karto aišku, ar tai pokovidinis sindromas. „Dėl to, užsitęsus simptomams, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Konsultacijos metu gydytojas apžiūri pacientą, atsižvelgia į jo skundus, gretutines ligas, jei reikia, gali paskirti atlikti tyrimus ar nusiųsti pas specialistą, kad pakonsultuotų“, – sako J. Stanislovaitytė.


Ilgas negalavimų sąrašas


Neseniai mokslininkai, siekdami ištirti kuo platesnį ilgojo COVID-19 simptomų spektrą, atliko didelę Jungtinės Karalystės pirminės sveikatos priežiūros duomenų analizę. Jie išskyrė 62 simptomus, reikšmingai susijusius su SARS-CoV-2 infekcija. Tyrimo išvados paskelbtos leidinyje „Nature Medicine“.


Mokslininkai išanalizavo nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. surinktus 486 149 suaugusių asmenų, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 diagnozė, ir 1 944 580 kontrolinių asmenų, kurie nebuvo užsikrėtę SARS-CoV-2, pirminės sveikatos priežiūros duomenis. Atsižvelgę į įvairius rodiklius, mokslininkai nustatė, kad 62 simptomai yra sietini su SARS-CoV-2 infekcija. Tai anosmija (uoslės praradimas), plaukų slinkimas, dusulys esant ramybės būsenai, nuovargis, krūtinės skausmas dėl pleurito, užkimimas, karščiavimas. Simptomus mokslininkai suskirstė į tris pagrindines grupes.



Daugiausia simptomų – 80 proc. – yra plataus spektro simptomai, įskaitant skausmus, nuovargį ir bėrimus. Kvėpavimo sistemos simptomai, įskaitant kosulį, dusulį ir skreplius, sudaro 5,8 proc. Psichikos sveikatos ir kognityviniai simptomai, įskaitant nerimą, depresiją, nemigą ir smegenų rūką – 14,2 proc. Taip pat nustatyta, kad ilgojo COVID-19 simptomai buvo ryškesni po susirgimo per antrąją pandemijos bangą nei per pirmąją.


Priežastys lieka neaiškios


Mokslininkai taip pat atliko ilgojo COVID-19 rizikos veiksnių analizę – joje dalyvavo 384 137 COVID-19 persirgę asmenys. Nustatyta, kad moterims rizika susirgti ilguoju COVID-19 yra didesnė nei vyrams. Lyginant riziką pagal žmogaus amžių, paaiškėjo, kad 30–39 metų ir vyresniems nei 70 metų asmenims tikimybė susirgti ilguoju COVID-19 yra atitinkamai 6 proc. ir 25 proc. mažesnė nei 18–30 metų asmenims. Nustatyta, kad juodaodžiai, mišrios rasės žmonės, Amerikos indėnai, kilusieji iš Vidurinės Azijos ir Polinezijos, dažniau serga ilguoju COVID-19 nei baltieji. Žemesnės pajamos taip pat turi įtakos – nepriteklių patiriantiems asmenims tikimybė susirgti ilguoju COVID-19 yra 11 proc. didesnė, palyginti su pasiturinčiais tyrimo dalyviais.


Gydytojos J. Stanislovaitytės teigimu, ilgąjį COVID-19 sukeliantys mechanizmai nėra iki galo suprantami. „Kol kas nevisiškai aišku, kodėl vieniems pacientams simptomai praeina greitai, o kitiems išlieka ilgesnį laiką. Manoma, kad tai lemia daug veiksnių. Nustatyti tam tikri rizikos veiksniai, kuriems esant poinfekciniai simptomai pasireiškia dažniau. Tai sunki ligos eiga, gydymas ligoninėje, vyresnis amžius, nutukimas, lėtinės plaučių ligos. Simptomai dažnesni nevakcinuotiems pacientams“, – apžvelgia J. Stanislovaitytė.

REKLAMA


Padėtį taiso omikron ir vakcinacija


Londono Karališkojo koledžo mokslininkų atliktas tyrimas parodė pokovidinio sindromo simptomų sąsajas su vakcinacija ir skirtingomis viruso atmainomis. Pavyzdžiui, su krūtine susiję simptomai (respiracinių simptomų grupė) britų populiacijoje buvo ryškesni tarp neskiepytų pacientų, užsikrėtusių pradine viruso forma. O pacientams, sirgusiems alfa arba delta variantais, dažniau pasireiškė neurologiniai simptomai, tokie kaip anosmija ir smegenų rūkas. Sisteminiai arba uždegiminiai ir pilvo simptomai siejami su visais variantais.


Tyrėjų teigimu, ilguoju COVID-19 sergantys asmenys, kuriems pasireiškia stiprus dusulys, užkimęs balsas, uoslės praradimas, nuovargis, delyras, anosmija, galvos skausmas ir karščiavimas, greičiausiai šiuos simptomus jaus ilgiau ir jie bus sunkesni nei kiti simptomai. Gera žinia: pirminiai rezultatai rodo, kad ilgojo COVID-19 paplitimas tarp omikron variantais, t. y. plintančiais šiuo metu, užsikrėtusių pacientų yra daug mažesnis nei kitų variantų atveju.


J. Stanislovaitytė sako, kad COVID-19 omikron atmainai yra būdingos ne tokios sunkios COVID-19 ligos formos. Galbūt tai ir lemia, kad omikron variantas rečiau sukelia pokovidinį sindromą. Tam įtakos, pasak pašnekovės, turi ir nuo 2021 m. plačiai vykdoma vakcinacija.


Kreiptis pagalbos svarbu per tris mėnesius

Gydytojos teigimu, yra daug būdų, kaip pacientai galėtų sau padėti patys. „Svarbu sudaryti geriausias sąlygas organizmui atgauti jėgas – laikytis darbo ir poilsio režimo, gerai išsimiegoti, sveikai maitintis, stengtis valdyti stresą, rūpintis psichikos sveikata. Svarbus fizinis aktyvumas – jis turėtų būti pritaikytas pagal paciento galimybes ir po truputį didinamas, kol atgaunama fizinė forma. Simptomams išliekant, yra galimybių pasikonsultuoti dėl reabilitacinio gydymo“, – dėsto pašnekovė.

REKLAMA


Teisės aktai reglamentuoja, kad fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos COVID-19 liga persirgusiems pacientams gali būti skiriamos ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po ligos, kai kuriais atvejais – praėjus ir 6 mėnesiams po ligos. Pasak Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovės dr. Svetlanos Lenickienės, konsultuotis pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją pacientą turi siųsti šeimos gydytojas.


„Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento somatinę būklę, kaip liekamieji reiškiniai trikdo jo kasdienę veiklą, socialinę adaptaciją. Jei pacientas dėl sunkios COVID-19 ligos eigos buvo gydomas stacionare, jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, išleistą iš ligoninės pacientą vargina dusulys, nuovargis, įvairios lokalizacijos skausmai, nepraėjus 3 mėnesiams po ligoninės jis gali būti siunčiamas atlikti stacionarinę arba ambulatorinę medicininę reabilitaciją. Stacionarinė medicininė reabilitacija trunka 20 kalendorinių dienų, ambulatorinė – 14 darbo dienų“, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.


Reabilitacija – ir besigydžiusiems namie


Pasak dr. S. Lenickienės, jei pacientui po persirgtos COVID-19 ligos išryškėja nauji neuropsichiatriniai simptomai, pavyzdžiui, dėmesio koncentracijos stoka, labai greitas nuovargis, fizinis išsekimas, atminties sutrikimas, pažintinių funkcijų sutrikimai, netinkama socialinė adaptacija po ligos, jis gali būti siunčiamas atlikti stacionarinę arba ambulatorinę reabilitaciją praėjus ir 6 mėnesiams po gydymo ligoninėje.


„Jeigu pacientai sirgo COVID-19 liga, tačiau nebuvo gydyti stacionare ir jaučia nepageidaujamus COVID-19 ligos reiškinius, tokius kaip išliekantis dusulys ar kosulys, greitesnis nuovargis, fizinių jėgų stoka, jiems taip pat gali būti suteikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos. Šeimos gydytojas tokius asmenis gali siųsti konsultuotis pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Įvertinęs būklės sunkumą, specialistas gali paskirti 20–25 įvairias medicininės reabilitacijos procedūras, teikiamas ambulatorinėmis sąlygomis: aktyvinančią kineziterapiją, ergoterapiją, fizikinių veiksnių procedūrų, masažą“, – apie galimą pagalbą kalba reabilitologė.


Ilgas kelias sveikatos link


Apie stacionarines fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas išsamiau pasakoja Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Guogienė. „Į šį skyrių patenka pacientai, persirgę sunkiausia COVID-19 ligos forma, sirgę ilgai – 2–3 mėnesius, daug laiko praleidę reanimacijos ir intensyviosios terapijos, kituose skyriuose. Šiems pacientams dažniausiai skiriamos dviejų profilių reabilitacijos paslaugos – neurologinių ir kvėpavimo sistemos ligų. Pacientai, turintys neurologinio profilio pažeidimų, būna sunkios būklės – sutrinka biosocialinės funkcijos, pavyzdžiui, jie negali patys pasiversti lovoje, atsisėsti, patys pavalgyti, turi gilių pragulų, jas stengiamasi pagydyti, dažnai gydymą reikia tęsti ir vėliau“, – teigia J. Guogienė.


Pasak reabilitologės, pagal kvėpavimo sistemos ligų profilį atvykstantiems pacientams dažnai dar reikalingas papildomas deguonis, jų būna pažeista kardiovaskulinė sistema, vargina dažnas pulsas – jį reikia sureguliuoti, kad būtų galima skirti procedūrų.


„Abiejų profilių pacientai skundžiasi nemiga, dažnai nustatoma encefalopatija (galvos smegenų funkcijos sutrikimas), kiti sutrikimai. Pasitaiko pacientų, kuriems COVID-19 liga pažeidė daugelį sistemų – klausos, regos, virškinimo, nustatoma sutrikusi inkstų funkcija. Kad reabilitacija būtų sklandi ir paveiki, taikome individualią reabilitacijos programą. Kartais per reabilitacijai skirtą laiką – 20 dienų – nespėjama pasiekti numatytų tikslų.


Tenka kreiptis į Teritorinę ligonių kasą dėl papildomų paslaugų. Jas suteikus paciento sveikatos būklė tampa geresnė, grąžinamos biosocialinės funkcijos. Deja, ne kiekvienas pacientas iš karto po reabilitacijos geba grįžti į darbą, tačiau jai pasibaigus pacientai jau būna išmokyti individualios kineziterapijos ir psichologinės savireguliacijos pratimų, ergoterapijos ir mes be baimės juos išleidžiame namo“, – sako J. Guogienė.


Gyventojai ir toliau gali nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19


Neabejojama, kad vakcinacija ir toliau išlieka veiksmingiausia priemone apsisaugoti nuo koronaviruso sukeltos ligos – COVID-19 ir išvengti pokovidinio sindromo. Nuo spalio pradžios visi pilnamečiai asmenys gali gauti ir antrą sustiprinamąją dozę adaptuotomis COVID-19 vakcinomis. Registruotis dėl skiepų galima dviem būdais: internetu – www.koronastop.lt arba skambinant į savo gydymo įstaigą.


Pasirinkti patogiausią vakcinacijos vietą galima registruojantis internetu www.koronastop.lt. Prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus savo miestą, registracijos sistema pateiks įstaigų, kuriose galima skiepytis, sąrašą. Internetu galima užregistruoti ir kitą asmenį.


Gyventojai, kurie neturi galimybės registruotis internetu, turėtų kreiptis tiesiogiai į savo gydymo įstaigą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visos gydymo įstaigos vykdo vakcinaciją nuo COVID-19. Jeigu jūsų sveikatos įstaiga to nedaro arba jums būtų patogiau skiepytis kitoje įstaigoje, tokia galimybė taip pat yra. Neseniai įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, numatantis, kad gyventojai gali nemokamai skiepytis nuo COVID-19 bet kurioje gydymo įstaigoje, kuri vykdo vakcinaciją, neatsižvelgiant į tai, kurioje gydymo įstaigoje jie yra registruoti. Nesant galimybės nuo COVID-19 pasiskiepyti savo gydymo įstaigoje, joje dirbantys specialistai nurodys, kur būtų galima tai padaryti.


Vieno vizito pas gydytoją metu galima pasiskiepyti nuo trijų infekcinių ligų: COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos.


Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.


Pokovidinis sindromas: ką žinome ir kokia pagalba prieinama?







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 48 (2022)

    Savaitė - Nr.: 48 (2022)