Savaitės kalendorius: įsigaliojęs pirmasis Lietuvos statutas, pirmasis atvirlaiškis ir kiti svarbūs įvykiai

Savaitės kalendorius: įsigaliojęs pirmasis Lietuvos statutas, pirmasis atvirlaiškis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 880 metų


ŽEMĖS DREBĖJIMAS GIANDŽOJE


1139 m. rugsėjo 30 d. Giandžoje (Gəncə, Гянджа; dab. Azerbaidžane) ir aplink šį miestą (tuomet šios žemės priklausė Seldžiukų valstybei) įvyko itin stiprus žemės drebėjimas, kurio galia šiuolaikinių tyrinėtojų vertinama 11 balų pagal Richterio skalę. Kaip rašė viduramžių armėnų istorikas Mchitaras Gošas, „Viešpaties rūstybė užgriuvo pasaulį. Žemės drebėjimas sugriovė daugybę miestų ir kaimų. Giandža ir jos gyventojai buvo nublokšti į atsivėrusio pragaro nasrus“. Labai pasikeitė regiono kraštovaizdis, daug kur nuo kalnų nuslinkus gruntui ir akmenims, buvo užtvenktos upės, susidarė ežerai. Žuvo apie 230 tūkst. žmonių. Tai vienas pragaištingiausių žemės drebėjimų žmonijos istorijoje.


Savaitės kalendorius: įsigaliojęs pirmasis Lietuvos statutas, pirmasis atvirlaiškis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 490 metų


ĮSIGALIOJO PIRMASIS LIETUVOS STATUTAS


1529 m. rugsėjo 29 d. įsigaliojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisės kodeksas – Lietuvos Statutas. Jis buvo pirmasis iš trijų Lietuvos Statutų (antrasis galiojo nuo 1566 m., trečiasis – nuo 1589 m. iki pat 1840 m.). Lietuvos teisės kodifikavimo ir pirmojo Lietuvos Statuto rengimo grupei vadovavo LDK didysis kancleris Mikalojus Radvila (1470–1521), o svarstyti Seimui 1522 m. jį pateikė naujas LDK didysis kancleris Albertas Goštautas. Statutas, kurį sudarė 13 skyrių ir 283 straipsniai, apėmė valstybės, civilinę, baudžiamąją bei kitas teisės šakas, reglamentavo valdžios institucijų struktūrą, veiklos pobūdį, tarpusavio santykį, teismų kompetenciją ir veiklą. Rengiant statutą, remtasi paprotine teise, ankstesniais valdovų nurodymais, 1468 m. paskelbtu Kazimiero teisynu bei kitais šaltiniais.


Savaitės kalendorius: įsigaliojęs pirmasis Lietuvos statutas, pirmasis atvirlaiškis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 20 metų


MIRĖ AKIJAS MORITA


1999 m. spalio 3 d. Tokijuje mirė japonų verslininkas, korporacijos „Sony“ įkūrėjas Akijas Morita. Jis gimė 1921 m. sausio 26 d. Nagojos priemiestyje, ryžių degtinės sakė gamintojų šeimoje. Tėvai tikėjosi, kad sūnus perims degtindarių verslą, bet Akiją labiau domino fizika ir matematika. Baigęs mokyklą, jis įstojo į Osakos universitetą. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo kariniame laivyne. Ten susipažino su būsimu verslininku ir pedagogu Masaru Ibuka. 1946 m. jiedu įsteigė Tokijo telekomunikacijų inžinerijos korporaciją, ji užsiėmė įrašančios magnetinės juostos, o netrukus – ir garso įrašymo bei atkūrimo technikos kūrimu ir gamyba.1950 m. įmonė pateikė rinkai magnetofonus, 1957 m. – kišeninius radijo imtuvus, 1960 m. – televizorius. Nuo 1958 m. korporacija vadinama „Sony“. 1994 m. A. Morita patyrė insultą ir nusišalino nuo verslo. Jis buvo pripažintas vienu sėkmingiausiai dirbančių japonų verslininkų, parašė kelias knygas. Mirė sulaukęs 78-erių. Šiuo metu korporacijoje „Sony“ dirba per 110 tūkst. žmonių.


Savaitės kalendorius: įsigaliojęs pirmasis Lietuvos statutas, pirmasis atvirlaiškis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 150 metų


PIRMASIS ATVIRLAIŠKIS


1869 m. spalio 1 d. Austrijos–Vengrijos imperijos pašto tarnyba išleido pirmąjį pasaulyje atvirlaiškį (vadintą „korespondencijos kortele“), kuriame jau buvo išsiausdintas pašto ženklas (dviejų kreicerių vertės). Tai tapo pigesne alternatyva laiškams, siunčiamiems vokuose. Naujovė akimirksniu išpopuliarėjo – vos per du mėnesius parduota per tris milijonus atvirlaiškių. Idėją iš Austrijos–Vengrijos perėmė kitų kraštų pašto tarnybos. 1870 m. Prancūzijos paštas ėmė platinti atvirlaiškius, kurių vienoje pusėje buvo patriotinio turinio piešinys. Ši idėja kilo kovų metu, vykstant 1870–1871 m. Prancūzijos–Prūsijos karui, kai kariai ėmė namo siunčiamus atvirlaiškius papildyti piešiniais. Verslininkai ėmė gaminti atvirlaiškius su įvairaus turinio iliustracijoms. Ypač populiarūs tapo atvirlaiškiai su įvairių vietovių vaizdais, taip pat proginiai, didžiosioms šventėms skirti spalvingi atvirlaiškiai.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: įsigaliojęs pirmasis Lietuvos statutas, pirmasis atvirlaiškis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 80 metų


MIRĖ JUOZAS TŪBELIS


1939 m. rugsėjo 30 d. Kaune, sulaukęs 57-erių, mirė vienas žymiausių tarpukario Lietuvos politikų, visuomenininkas Juozas Tūbelis. Jis gimė 1882 m. balandžio 9 d. Ilgalaikiuose (Rokiškio r.), pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Mokėsi Panemunėlio mokykloje, o 1893 m. išvyko į Mintaujos (Jelgavos, Latvijoje) gimnaziją, bet iš jos po trejų metų buvo pašalintas, nes atsisakė rusiškai skaityti maldą. Po pertraukos mokslus tęsė Liepojos gimnazijoje.


Vienus metus Varšuvoje pastudijavęs mediciną, grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje, dirbo korepetitoriumi, įsteigė slaptą lietuvišką mokyklą. Išvykęs į Rygą, baigė agronomijos studijas politechnikos institute, po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo redagavo laikraštį „Rygos garsas“, rašė populiarias knygeles (daugiausia – žemės ūkio ir religijos klausimais), mokytojavo. 1909 m. apsigyveno Kaune, pradėjo dirbti žemėtvarkos tarnyboje, ragino ūkininkus dirbti pažangiau, keltis į vienkiemius. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo intendantu.


Daug padėjo Lietuvių draugijai nukentėjusiems nuo karo šelpti aprūpinant tautiečius maistu. 1918 m. grįžęs iš Voronežo, dirbo Lietuvos Tarybos Švietimo komisijoje, redagavo spaudą. 1918 m. lapkritį paskirtas Žemės ūkio ir valstybės turtų ministru. Tarpukariu J. Tūbelis ne kartą buvo žemės ūkio, švietimo, finansų ministru, nuo 1929 iki 1938 m. tris kartus vadovavo Vyriausybei. Labai prisidėjo prie švietimo plėtros, žemės ūkio reformavimo, skatino kooperaciją. Kartu su kitais įkūrė stambias tarpukario Lietuvos įmones – „Lietūkį“, „Maistą“, „Pienocentrą“. Nuo 1938 m. spalio vadovavo Lietuvos bankui. Buvo vienas Lietuvos tautininkų sąjungos lyderių (1931–1938 m. – pirmininkas), labai artimas prezidento Antano Smetonos bendražygis. Juos siejo ir asmeniniai ryšiai – A. Smetonos ir J. Tūbelio žmonos buvo seserys.