Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 50 metų


OPERACIJA „DOVANA“


1968 m. gruodžio 28 d. Izraelio kariuomenės pajėgos surengė reidą Libane ir sunaikino 14 Libano aviacijos bendrovių keleivinių lėktuvų. Šis smūgis buvo žydų valstybės keršto akcija Libano vadovybei už jos teikiamą paramą Palestinos išsivadavimo liaudies fronto (PILF) kovotojams. Jie 1968-aisiais buvo surengę du teroro išpuolius prieš Izraelio aviacijos kompanijos „El Al“ orlaivius ir jų keleivius.


Liepos 22 d. PILF smogikai užgrobė „El Al“ keleivinį lėktuvą, skridusį iš Romos į Tel Avivą, ir privertė pilotus nusileisti Alžyre. Ten visi lėktuvo keleiviai, išskyrus 35 Izraelio piliečius, buvo paleisti. Kitą dieną pagrobėjai paleido ir žydų tautybės moteris bei vaikus, tačiau pasiliko 12 keleivių vyrų ir lėktuvo pilotus. Jie nelaisvėje praleido beveik mėnesį.


Mainais už jų išlaisvinimą Izraelio vyriausybė buvo priversta paleisti iš kalėjimo grupę palestiniečių. Izraelio kariuomenei po šio incidento buvo nurodyta parengti atsakomojo smūgio planą. Slapta operacija gavo kodinį pavadinimą „Dovana“ („Gift“). Ji buvo pradėta įgyvendinti po to, kai gruodžio 26 d. palestiniečių kovotojai surengė naują išpuolį – Graikijos sostinės Atėnų oro uoste apšaudė Izraelio lėktuvą (vienas žmogus žuvo).


Jau po dviejų dienų Izraelio kariuomenės elitinio dalinio „Sayeret Matkal“ kovotojai sraigtasparniais buvo nuskraidinti į Libano teritoriją ir užpuolė Beiruto tarptautinį oro uostą. Čia buvo sunaikinti ant žemės stovėję 14 Libano aviacijos bendrovių orlaivių (apie pusę šalies civilinės aviacijos), kulkomis suvarpytas Libano kariškių sunkvežimis. Nė vienas žmogus operacijos metu nežuvo.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


IŠLEISTAS PIRMASIS LIETUVIŠKAS PAŠTO ŽENKLAS


1918 m. gruodžio 27 d. Vilniuje išleistas pirmasis Lietuvos pašto ženklas. Pirmasis pasaulyje pašto ženklas buvo išspausdintas Anglijoje 1840 m. gegužės 1 d. Jame pavaizduota karalienė Viktorija. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo naudojami carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos (Klaipėdos krašte) pašto ženklai.


Pirmojo pasaulinio karo metais okupacinė vokiečių administracija Lietuvos teritorijoje pradėjo spauduoti dalį pašto ženklų spaudu su užrašu „Litauen“. Taip Lietuva įžengė į pasaulio filatelijos istoriją. Pirmuosius savus pašto ženklus Lietuvos valstybė išspausdino 1918 m. pabaigoje Vilniuje, Kuktos spaustuvėje. Ženklai, vadinti baltukais, buvo primityvūs, atspausdinti ant laikraštinio popieriaus.


Tačiau tai buvo nepriklausomos Lietuvos pašto atsiradimo simbolis. Pirmieji pašto ženklai buvo dviejų nominalų – 10 ir 15 skatikų vertės. Tarpukariu Lietuvoje išleista daugiau nei 500 skirtingų pašto ženklų. Tarp pašto ženklų kūrėjų buvo tokie garsūs dailininkai kaip Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Galdikas, Adomas Varnas ir kt. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmasis pašto ženklas („Angelas“) išleistas 1990 m. spalio 7 d. Dabar Lietuvoje kasmet išleidžiama apie 30 rūšių pašto ženklų.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 110 metų


ŽEMĖS DREBĖJIMAS MESINOJE


1908 m. gruodžio 28 d. stiprus žemės drebėjimas (galingumas siekė 7,5 balo) supurtė Italijos Mesinos miestą, esantį prie Mesinos sąsiaurio, skiriančio Siciliją nuo Apeninų pusiasalio, ir gretimas teritorijas. Stichijos epicentras buvo po jūros dugnu, kilo nedidelis cunamis, bangos siekė iki 3 m aukštį. Žuvo, įvairiais duomenimis, nuo 75 tūkst. iki 100 tūkst. žmonių (vien Mesinoje – apie 60 tūkst.), daugelis miesto pastatų virto griuvėsiais.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų


GIMĖ DŽAKOMAS PUČINIS


1858 m. gruodžio 22 d. Lukoje (Italijoje) muzikantų šeimoje gimė kompozitorius, vienas garsiausių operos kūrėjų Džakomas Pučinis. Anksti mirus tėvui, berniuką augino ir mokė dėdė, kompozitorius Fortunatas Madžis. Jis sūnėną auklėjo griežtai, už prastą grojimą, klaidas taikė fizines bausmes.


Išgirdęs teatre Džuzepės Verdžio operą „Aida“, Dž. Pučinis nusprendė ir pats visas jėgas skirti operoms kurti. 4 metus studijavo Milano konservatorijoje, 1882 m. pirmą kartą dalyvavo operų kūrėjų konkurse. Pirmosios dvi jo operos nesulaukė didelio pripažinimo, skirtingai nei trečioji, „Manon Lesko“. Kitos garsiausios operos – „Bohema“, „Toska“, „Madam Baterfai“, „Turandot“. Dž. Pučinis buvo prisiekęs automobilių mėgėjas (1903 m. pateko į avariją) ir rūkalius. Jo asmeninis gyvenimas buvo audringas.


Kompozitorius suviliojo ištekėjusią moterį, kurią mokė groti pianinu. 1886-aisiais Elvira Džeminjani nuo jo pastojo, paliko savo vyrą su dviem vaikais ir išėjo pas Dž. Pučinį. Moteris buvo labai pavydi ir 1908 m. apkaltino kompozitorių užmezgus meilės romaną su tarnaite. Dž. Pučinis neigė turėjęs santykių su mergina, o ši, neatlaikiusi skandalo, nusinuodijo.

REKLAMA


Teismo ekspertizės metu buvo nustatyta, kad tarnaitė buvo nekalta. Dž. Pučinis ir jo žmona vargšės tarnaitės artimųjų buvo paduoti į teismą. Skandalą šiaip ne taip pavyko užglaistyti. Dž. Pučinis sirgo vėžiu, bet mirė nuo infarkto 1924 m. lapkričio 29 d. Briuselyje. Jam buvo 65-eri.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 40 metų


PRADĖJO SIAUTĖTI MANIAKAS


1978 m. gruodžio 22 d. vienas garsiausių XX a. serijinių žudikų Andrejus Čikatila (1936–1994), kaip manoma, įvykdė pirmąją kraupią žmogžudystę. Devynmetės Jelenos Zakotnovos kūnas buvo rastas upės pakrantėje po tiltu Šachtų mieste (Rusijos Rostovo srityje). Mergaitė buvo išprievartauta dviem būdais, sužalota peiliu ir pasmaugta.


Dėl šio nužudymo buvo įtarta keletas žmonių, tarp jų – ir A. Čikatila, bet galiausiai buvo sulaikytas kitas vyras. Tardymo metu jis palūžo, prisipažino išniekinęs ir nužudęs vaiką, buvo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas (1990 m. reabilituotas po mirties). Tik po daug metų tyrėjai išsiaiškino, kad tikrasis žudikas beveik neabejotinai buvo A. Čikatila, nors teisme to ir nepavyko iki galo įrodyti.


Žudikas buvo suimtas tik 1990-aisiais. Jis pats prisipažino nužudęs 56 žmones (jauniausiam berniukui tebuvo septyneri), tačiau tyrėjai mano, kad aukų buvo daugiau nei 65. A. Čikatila nutiestas mirties bausme ir sušaudytas 1994 m. vasario 14 d.