Prieš 120 metų
GIMĖ ENCAS ANSELMAS FERARIS

1898 m. vasario 18 d. Modenoje (Italijoje) gimė lenktynininkas, inžinierius, automobilių gamybos kompanijos „Ferrari“ ir lenktynių komandos „Scuderia Ferrari“ įkūrėjas Encas Anselmas Feraris. Tėvas buvo šaltkalvis, mama – namų šeimininkė. Šeima gyveno neturtingai, deramo išsilavinimo vaikinas neįgijo. 1916 m. Encas buvo pašauktas į Italijos kariuomenę, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Gripo epidemija pasiglemžė tėvą ir vyresnįjį brolį. 1918-aisiais Encas išėjo į atsargą, įsidarbino „Fiat“ automobilių gamykloje. 1919 m. pirmą kartą dalyvavo automobilių lenktynėse.

Nuo 1920-ųjų jis jau buvo kompanijos „Alfa Romeo“ darbuotojas, vairuotojas-bandytojas, vėliau ir sportinių automobilių padalinio vadovas. 1929 m. įkūrė savo automobilių lenktynių komandą „Scuderia Ferrari“. Savo automobilių dirbtuvėse įgyvendindavo kai kuriuos specialius „Alfa Romeo“ užsakymus, kūrė pavienius unikalius lenktyninius automobilius, o pirmasis automobilis su firminiu „Ferrari“ ženkleliu išriedėjo tik 1947-aisiais. E. Feraris buvo vedęs, su žmona susilaukė sūnaus Dino, su meiluže – sūnaus Pjero. Dinas mirė nuo sunkios ligos, sulaukęs vos 24-erių. Mirus ir žmonai Laurai, E. Feraris oficialiai pripažino nesantuokinį sūnų ir jam užrašė 10 proc. kompanijos „Ferrari“ akcijų. Kitus 90 proc. perleido koncernui „Fiat“. E. Feraris mirė Maranelo mieste (netoli Modenos) 1988 m. rugpjūčio 14 d., sulaukęs 90 metų.

Prieš 290 metų
GIMĖ PETRAS III

1728 m. vasario 21 d. Kylyje (Vokietijoje) gimė Karlas Pėteris Ulrichas fon Šlėzvigas-Holšteinas-Gotorfas – būsimasis Rusijos imperatorius Petras III. Jis buvo Petro I anūkas, Petro I dukters Anos ir Holšteino hercogo Karlo Frydricho sūnus. Jaunuolis itin domėjosi menais ir karyba. 1742 m. jį į Sankt Peterburgą iškvietė teta – Rusijos imperatorė Jelizaveta. Ji neturėjo savo vaikų, tad nusprendė palikti sostą sūnėnui. 1745-aisiais jis vedė kilmingos vokiečių dinastijos atstovę Sofiją Augustą Fryderiką fon Anhalt-Cerbst-Dornburg – vėliau gana skandalingai pagarsėjusią imperatorę Jekateriną II.

1752 m. sausio 5 d. po tetos Jelizavetos mirties buvo paskelbtas imperatoriumi Petru III. Jis nedelsdamas nutraukė karą su Prūsija, dovanojo daugiau laisvių bajorams, sustiprino baudžiavą, Rusijos kariuomenėje įvedė griežtą vokišką tvarką. Tačiau vos po 186 valdymo dienų imperatorius buvo nuverstas karinio perversmo metu ir po savaitės, 1762 m. liepos 18 d., neaiškiomis aplinkybėmis mirė (veikiausiai buvo nužudytas) Ropšos rūmuose (netoli Sankt Peterburgo). Naująja valdove tapo jo našlė.

Prieš 140 metų
PATENTUOTAS FONOGRAFAS

1878 m. vasario 19 d. amerikiečių išradėjas Tomas Alva Edisonas patentavo fonografą – pirmąjį prietaisą, skirtą garsui įrašyti ir atkurti. Prie popierinės membranos pritvirtinta adata kilnodamasi įrėždavo griovelius folijoje, užmautoje ant besisukančio cilindro. Garsas buvo atkuriamas, kai judant adatai vibracijos buvo perduodamos į elastinę membraną. Pirmoji frazė, kurią T. A. Edisonas įrašė, o vėliau atkūrė fonografu, buvo „Mary had a little lamb“ („Meri turėjo mažą ėriuką“). Išradėjas vėliau prisipažino, jog labai nustebo, kad įrenginys sėkmingai veikė jau nuo pirmojo bandymo. Viešos fonografo demonstracijos pavertė T. A. Edisoną įžymybe. Šis išradimas padėjo sukurti ir kitus prietaisus, pavyzdžiui, patefoną.

Prieš 230 metų
GIMĖ ARTŪRAS ŠOPENHAUERIS

1788 m. vasario 22 d. Gdanske (Lenkijoje) vokiečių prekybininko šeimoje gimė vienas žymiausių XIX a. filosofų Artūras Šopenhaueris. Vaikystėje jis gyveno įvairiuose Vokietijos miestuose, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. Studijavo komerciją, nuo 1805 m. dirbo prekybos kontoroje Hamburge. Tais pačiais metais neaiškiomis aplinkybėmis žuvo jo tėvas. 1809-aisiais A. Šopenhaueris įstojo į Getingeno universiteto Medicinos fakultetą, netrukus perėjo į Filosofijos fakultetą.

1812 m. Jenos universitetas suteikė jam filosofijos mokslų daktaro laipsnį. A. Šopenhaueris dirbo Berlyne, Frankfurte prie Maino. Buvo vienišius, asketas, keistuolis, kankinamas daugybės fobijų (bijojo, kad jį nunuodys ar kad taps epidemijos auka). Paliko itin reikšmingų darbų, dariusių įtaką daugybei kitų filosofų. A. Šopenhaueriui didžiulę įtaką darė Rytų filosofija, budizmas. Jo filosofiniuose veikaluose prioritetas teikiamas žmogaus vidiniams poreikiams ir pabrėžiama, kad išorinis pasaulis yra kančių buveinė, filosofijos išeities taškas – valia ir su ja susijusi kančia. A. Šopenhaueris mirė 1860 m. rugsėjo 21 d. Frankfurte prie Maino, sulaukęs 72-ejų.

Prieš 60 metų
ĮKURTA JUNGTINĖ ARABŲ RESPUBLIKA

1958 m. vasario 22 d. buvo įsteigta Jungtinė Arabų Respublika, gyvavusi iki 1971 m. rugsėjo 2 d. Tai buvo bandymas vienyti arabų šalis į vieną valstybinį darinį. Jo branduoliu mėgino tapti Egiptas, vadovaujamas prezidento Gamalio Abdelio Nasero. Šią idėją palaikė Sirijos prezidentas Šukris al Kuvatlis. 1958 m. vasario 21 d. Egipte ir Sirijoje vyko referendumas dėl jungtinės valstybės sudarymo, o jau kitą dieną buvo paskelbta Jungtinė Arabų Respublika su sostine Kairu.

G. A. Naseras, tuo metu populiariausias politikas arabų pasaulyje, tapo naujosios šalies vadovu. Sirijoje Egipto pavyzdžiu buvo įgyvendinamos socialistinės reformos, vyko nacionalizacija. Viltasi, kad prie naujos valstybės prisijungs kitos arabų šalys, visų pirma – Irakas, tačiau tai neįvyko. Galiausiai 1961 m. Sirijoje buvo surengtas karinis perversmas, ir ši šalis vėl tapo nepriklausoma. Egiptas dar 10 metų, iki 1971-ųjų, oficialiai buvo vadinamas Jungtine Arabų Respublika.

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ