Kalbant apie priklausomybes, pirmiausia į galvą ateina alkoholis, tabakas arba lošimas, tačiau, pasak specialistų, galima tapti priklausomam nuo bet kokios veiklos, besibaigiančios palengvėjimu ar malonumu.

„Priklausomybės mechanizmas veikia taip, kad pirmiausia patiriame kokį nors diskomfortą, o po to – staigų palengvėjimą. Nesvarbu, kas jį sukelia – cheminė medžiaga, mūsų sprendimas ar tiesiog sėkmė, kaip, pavyzdžiui, lošiant. Noras tai pakartoti tampa labai stiprus, todėl formuojasi stiprus neurologinis pagrindas vėl norėti tokio pat elgesio“, – kalba psichologė Monika Kuzminskaitė.

Jos teigimu, priklausomybės pagrindu gali tapti bet kas, kas sukelia palengvėjimą, jeigu tai naudojame per daug, per dažnai, netinkamai, neatsižvelgdami į aplinkybes ir rezultatus.

„Gali atsirasti priklausomybė nuo maisto, priklausomybė nuo bet kokių žaidimų, ne tik kompiuterinių. Egzistuoja priklausomybė nuo darbo, dėl kurios galima stipriai persidirbti, pervargti. Ir, žinoma, priklausomybė nuo socialinių tinklų, arba nuo teigiamo įvertinimo bei problemų perkėlimo kitiems žmonėms“, – pažymi psichologė.

Mokestis už naršymą internete?

Įvertinti naujųjų priklausomybių žalą nėra paprasta. Pavyzdžiui, alkoholio priklausomybės žala apskaičiuojama pagal susirgimų tam tikromis ligomis skaičių, tuo tarpu priklausomybės nuo socialinių tinklų žala kiekvienam žmogui – vis kitokia.

„Negalime pamatuoti, ką kiekvienam žmogui reiškia 5 valandos, kurių jis neskiria knygų skaitymui, sportui, miegui, vaikams“, – sako M. Kuzminskaitė.

Alkoholio ar tabako pramonę valstybės stengiasi reguliuoti akcizo mokesčiais. Už naujųjų priklausomybių, tokių kaip socialiniai tinklai ar maistas, taip pat stovi galingos industrijos, tačiau psichologė yra skeptiška. Jos teigimu, mokesčiais priklausomybių kontroliuoti neįmanoma ne todėl, kad neįmanoma gauti akcizo mokesčio sąskaitos už ilgesnį naršymą internete.

„Kovojant su bet kokia priklausomybe, bausmė produktyvi tik tada, kai ji įvyksta akimirksniu. Jeigu norime keisti elgesį, reakcija į veiksmą turi būti momentinė, be laiko tarpo. Tuomet prisiminimas būna stiprus, o elgesio pokyčio tikimybė – žymiai didesnė.

Jeigu už neteisingą parkavimą mane nubaus po metų, tai manęs nesudrausmins. Sąskaitos, kurios ateis stipriai per vėlai, nebeturi poveikio. Jos kelia bendrą nepasitenkinimą, bet nesuveikia kaip elgesio keitimo priemonė“, – teigia M. Kuzminskaitė.

Priklausomybės naujos – kontrolės principai tie patys

Visos priklausomybės, nepriklausomai nuo formos, kontroliuojamos pagal tuos pačius principus. Pirmas žingsnis yra pripažinimas, kad egzistuoja problema, daranti žalą pačiam žmogui arba visuomenei.

„Savisaugos mechanizmai labai ilgai ir patikimai saugos nuo šio pirmo žingsnio ir sakys, kad viskas gerai, kad reikia atsipalaiduoti, užsimiršti, ir bus tvarka. Tuos savisaugos mechanizmus reikia peržengti ir racionaliai, objektyviai sau pripažinti, kad jau yra nebegerai“, – sako M. Kuzminskaitė.

Antras žingsnis yra riboti galimybę naudotis arba pasiekti priklausomybės šaltinį – cheminę medžiagą, situaciją, draugus arba socialinius tinklus.

„Atsiriboti reikia nuo bet ko, kas kelia priklausomybę. Tokio sprendimo pavyzdys yra galimybė uždrausti sau eiti į lošimo namus. Tai barjeras, stabdantis nuo tolesnės priklausomybę keliančios veiklos“, – kalba psichologė.

Pasak jos, vadinamiesiems darboholikams riboti reikia ir savo darbo valandas. „Ne būtinai nuo aštuonių iki penkių, bet būtinai – tik nuo aštuonių iki penkių. Ir po to – atsijungti, nebeturėti ryšio“, – pažymi ji.

M. Kuzminskaitės teigimu, žengiant šiuos žingsnius, reikia būti pasiruošus pakelti diskomfortą. Tam, kad nustotume būti priklausomi, turi įvykti cheminė, fiziologinė arba psichologinė detoksikacija.

„Atėmus išmanųjį telefoną, žmogus gali jausti tokį patį psichologinį diskomfortą kaip ir negavęs taurės vyno. Tačiau pokyčiai būtini. Jei išliks įprotis grįžti namo ir naršyti visą vakarą, niekas nesikeis“, – pažymi ji.

Pranešimas spaudai.