Vokietija žengia į nežinomybę abiem varžovams siekiant vadovauti vyriausybei

Vokietija žengia į nežinomybę abiem varžovams siekiant vadovauti vyriausybei


Pirmadienį Vokietija žengė į nenuspėjamumo laikotarpį po įtemptų rinkimų, kai abi pagrindinės partijos pasisakė už teisę vadovauti šaliai, kurios ekonomika – stipriausia Europoje. Klausimas, kas pakeis Angelą Merkel, lieka atviras.


Pirminiai rezultatai parodė, kad centro kairiųjų Socialdemokratų partija (SPD) laimėjo daugiausia rinkėjų balsų – 25,7 proc., šie duomenys skelbiami rinkimų komisijos tinklalapyje. Kanclerės A. Merkel centro dešinės CDU-CSU blokas surinko 24,1 proc. – tai blogiausias rodiklis per septynis dešimtmečius. Trečioje vietoje – Žaliųjų partija su 14,8 proc. balsų.


SPD kandidatas į kanclerius, dabartinis finansų ministras ir vicekancleris Olafas Scholzas ir Arminas Laschetas iš A. Merkel konservatorių abu pareiškė, kad kiekvienas turi mandatą valdyti ir ieškos galimų koalicijos partnerių.


Šaliai, pratusiai prie politinio stabilumo per 16 metų trukusį A. Merkel vadovavimą, artimiausios savaitės ir mėnesiai žada būti permainingi. Vakarų sąjungininkai atidžiai stebi suprasdami, kad vidaus reikalai gali sumenkinti Vokietijos vaidmenį tarptautinėje arenoje ir sukurti lyderystės vakuumą Europoje.

REKLAMA


60 metų A. Laschetas ir 63 metų O. Scholzas abu teigė, kad jų tikslas – iki Kalėdų sudaryti naują vyriausybę. „O. Scholzas nori būti valdžioje, taip pat ir A. Laschetas. Pokeris prasideda: kas turi geresnes kortas?“, – klausė perkamiausias laikraštis „Bild“.


Labiausiai tikėtinas rezultatas – trijų partijų koalicija, nutrauksianti pokariu susiklosčiusią dviejų partijų koalicinės vyriausybės tradiciją. Tiek O. Scholzas, tiek A. Laschetas žvalgysis į žaliuosius ir liberalus iš verslui palankios Laisvosios demokratų partijos (FDP), laimėjusios 11,5 proc. balsų. Tačiau partijos turi esminių skirtumų tokiais klausimais kaip mokesčių didinimas ir valstybės investicijos į klimato apsaugą.


Žaliųjų kandidatė į kancleres Annalena Baerbock, kurios partija tikėjosi pasirodyti geriau, nes klimato krizė šiemet buvo svarbiausia tema rinkėjams, savo pageidavimų aiškiai neišsakė, tik pareiškė, kad atėjo laikas „naujai pradžiai“ Vokietijoje.

REKLAMA


FDP lyderis Christianas Lindneris pasiūlė prieš pradedant žvalgomuosius pokalbius su dviem didžiausiomis partijomis pirmiausia susėsti su žaliaisiais, kad procesas būtų spartesnis. „Europa laukia, kada Vokietija turės naują vyriausybę“, – sekmadienio vakarą sakė jis.


Ch. Lindneris linkęs teikti pirmenybę „Jamaikos“ koalicijai su CDU-CSU bei žaliaisiais – koalicija taip pavadinta dėl šių partijų juodos, žalios ir geltonos spalvų. Tačiau jis neatmetė ir „šviesoforo“ koalicijos su SPD ir žaliaisiais. 


A. Laschetas sekmadienį taip pat buvo linkęs skubėti, sakydamas, kad Vokietija kitais metais pirmininkaus Didžiojo septyneto (G7) turtingųjų valstybių klubui, o tai reiškia, kad šalis turi turėti vyriausybę.


Nei SPD, nei CDU-CSU nenori kartoti kairiųjų ir dešiniųjų „didžiosios koalicijos“, sudariusios tris iš keturių A. Merkel vyriausybių. Ir nė viena partija nesidės su kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurios rezultatas sumenko nuo beveik 13 proc. per rinkimus 2017 m. iki 10,3 proc. balsų. Šios partijos „arkliukas“ – imigracija – nebuvo svarbiausia rinkimų tema.


Kraštutinių kairiųjų partija „Linke“ taip pat prarado paramą ir vos pasiekė 5 proc. slenkstį, reikalingą patekti į parlamentą.


Kol vyks sudėtingos derybos, A. Merkel toliau eis pareigas. Jei derybos truks ilgiau nei iki gruodžio 17 d., A. Merkel pranoks Helmuto Kohlio, kaip ilgiausiai dirbusio Vokietijos kanclerio, rekordą.