Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė, kad Sąjunga privalo sukurti stipresnes prekybos apsaugos priemones, kad pažabotų eksporto iš Kinijos antplūdį, kurį Briuselis laiko egzistencine grėsme Europos pramonei, ir tuo pačiu metu siekti „konstruktyvaus dialogo“ su Pekinu.

Europos Sąjungoje vis dažniau sutariama, kad ji yra pernelyg priklausoma nuo Kinijos, o Briuselis baiminasi, kad dėl to ji tampa pažeidžiama galimo spaudimo ir tiekimo sutrikimų atžvilgiu.

Praėjusiais metais 27 valstybių narių bloko prekių prekybos deficitas siekė apie 360 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad Kinijos eksportas gerokai viršijo ES eksportą.

Dvi valandas trukusios viršūnių susitikimo vakarienės Briuselyje metu lyderiai svarstė, kaip ES galėtų išspręsti šį disbalansą ir ar blokui reikia naujų priemonių.

Penktadienį ryte pasibaigus deryboms vienas ES pareigūnas teigė, kad lyderiai įpareigojo Komisiją toliau palaikyti „konstruktyvų dialogą su mūsų pagrindiniais ekonominiais partneriais“, tačiau Kinijos konkrečiai nepaminėjo.

Jie taip pat paprašė vykdomosios valdžios „parengti ir galiausiai papildyti prekybos apsaugos priemonių rinkinį“ bei užtikrinti, kad ES turėtų „visas priemones, kurių jai reikia savo interesams ginti ir rizikai mažinti“, teigė oficialusis asmuo.

Nors ES sostinės sutaria dėl bendros diagnozės, pozicijos dėl to, ką su ja daryti, skiriasi, o keletas lyderių ketvirtadienį paragino pirmenybę teikti dialogui.

Prieš prasidedant vakarienei Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas kalbėjo taikesniu tonu nei jo kolegos.

„Mums reikia draugų, mums reikia subalansuotų santykių, mums reikia būti pragmatiškiems ir mums reikia užmegzti ryšius tiek su didžiosiomis ekonomikomis, tiek su potencialiais sąjungininkais, tokiais kaip Kinija“, – žurnalistams sakė P. Sanchezas.

Sekama Trumpo pavyzdžiu?

Vienas iš būdų sustiprinti ES priemonių arsenalą galėtų būti pasekti JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu ir sukurti naują įrankį, kuris suteiktų galimybę taikyti konkretiems sektoriams, pavyzdžiui, chemijos pramonei ar ekologiškų technologijų sektoriui, skirtus tarifus.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad „kyla grėsmė Europos suverenumui“ ir paragino sukurti „europinį 301 straipsnio atitikmenį“, omenyje turėdamas prekybos priemonę, kurią D. Trumpas panaudojo siekdamas nustatyti plačios apimties muitus.

Vokietija iki šiol laikėsi atsargios pozicijos, nes jos ekonomika yra labiau pažeidžiama galimų atsakomųjų veiksmų atveju, o Ispanija, siekdama pritraukti Kinijos investicijas, stengėsi išvengti įtampos.

Tačiau atrodo, kad Berlynas pradeda pritarti Prancūzijos požiūriui.

Vienas Vokietijos pareigūnas teigė, kad Berlynas yra „atviras“ naujoms priemonėms, jei jos yra būtinos, su sąlyga, kad jos „nebūtų taikomos konkretiems subjektams“.

Tačiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Briuselyje į žurnalistų klausimus apie Kiniją atsakyti nenorėjo.

Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas prieš vakarienę pareiškė, kad norėtų susipažinti su „įdiegtų mechanizmų forma ir pobūdžiu“, tačiau įspėjo, kad Europa turi įsitikinti, jog supranta jų pasekmes.

Šis ES pareigūnas nekomentavo, kaip atrodytų galimos naujos priemonės.

Dėl Kinijos dominavimo nerimauja ne tik ES.

Vakaruose vis labiau nuogąstaujama dėl Pekino dominavimo retųjų žemių mineralų, naudojamų kasdieniniuose elektroniniuose prietaisuose, rinkoje, o Kinijos klausimas buvo įtrauktas ir į šią savaitę Prancūzijoje vykusių Didžiojo septyneto derybų darbotvarkę.

Briuselis dažnai pabrėžia sąžiningos konkurencijos būtinybę, atkreipdamas dėmesį į nesąžiningą pranašumą, kurį Kinijos įmonės turi dėl didžiulių valstybės subsidijų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, 2005-2024 m. Kinijos įmonės gavo maždaug tris–aštuonis kartus daugiau valstybės paramos nei OECD šalys. Pačios organizacijos teigimu, tai yra „konservatyvus įvertis“.

Ar ES nori kovoti?

Nors atrodo, kad ES pozicija tampa vis tvirtesnė, jokio noro pradėti platesnio masto prekybos karą su Kinija ji nerodo.

Nuogąstavimai dėl atsakomųjų Kinijos veiksmų nėra be pagrindo.

2024 m. ES įvedus didesnius muitus Kinijos elektromobiliams, Kinija nustatė antidempingo muitus Europos konjakui.

Be to, Pekinas pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, jei ES priimtų taisykles, pagal kurias tam tikri už bloko ribų pagaminti produktai būtų pašalinti iš viešųjų pirkimų proceso.

Europos Sąjungai vis dar tikintis, kad dialogu su Kinija pavyks užkirsti kelią eskalavimui, ES prekybos ir ekonominio saugumo komisaras Marošas Šefčovičius pakvietė Kinijos prekybos ministrą Wang Wentao šį mėnesį atvykti į Briuselį, tačiau vienas ES pareigūnas atsisakė patvirtinti, kad šis vizitas tikrai įvyks.

ELTA, AFP inf.