Infliacijos augimo tempas Japonijoje sausį sulėtėjo mažiau nei tikėtasi ir sudarė 2 proc., tačiau pasiekė šalies centrinio banko nustatytą tikslą ir sustiprino lūkesčius dėl išskirtinės neigiamų palūkanų normų politikos atsisakymo.

Kiti didieji centriniai bankai, įskaitant JAV Federalinį rezervų banką, dėl po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš dvejus metus išaugusių kainų padidino skolinimosi išlaidas ir greitu metu gali pradėti jų mažinimą. Tačiau Japonijos bankas, kurį persekioja kelis dešimtmečius šalyje trukusi defliacija, neatsitraukė nuo savo netradicinių neigiamų palūkanų normų.

2023 m. pabaigoje šalis paniro į techninę recesiją. Bankas mano, kad dabartinę infliaciją kursto laikini veiksniai, kaip didesnės energijos kainos.

Remiantis antradienį paskelbtais vyriausybės duomenimis, vartotojų kainos sausį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, didėjo 2 proc. Gruodį infliacija siekė 2,3 proc. Tai buvo trečias iš eilės mažėjimo mėnesis.

Bazinio vartotojų kainų indekso (CPI), kuris neapima nepastovių šviežių maisto produktų kainų, augimo sulėtėjimas buvo kiek mažesnis nei tikėtasi, nes „Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozavo, kad šis įvertis sudarys 1,9 proc. Nepaisant to, buvo pratęsta plati infliacijos mažėjimo tendencija.

Paskutinį kartą CPI žemiau Japonijos centrinio banko 2 proc. infliacijos tikslo buvo nukritęs 2022 m. kovą, kai kainos didėjo 0,8 proc. Vėliau infliacija išaugo ir 2023 m. sausį pasiekė 4,2 proc., tačiau po to laipsniškai sumenko. 2023 m. infliacija vidutiniškai siekė 3,1 proc., o tai yra didžiausias įvertis nuo 1982 m.

ING ekonomistai sakė, kad sausio duomenys pakurstys „rinkos spėliones dėl palūkanų normų padidinimo balandį“, tačiau infliacija ateinančiais mėnesiais esą vis dar gali būti „nepastovi“.

Japonijos ekonomika per tris paskutinius 2023 m. mėnesius, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,1 proc., rodo šį mėnesį paskelbti preliminarūs vyriausybės duomenys. Augimo trečią ketvirtį įvertis buvo sumažintas iki -0,8 proc., o tai reiškia, kad Japonija antroje praėjusių metų pusėje buvo panirusi į techninę recesiją.

Duomenys taip pat patvirtino, kad 2023 m. Vokietija aplenkė Japoniją ir tapo trečia pagal dydį pasaulio ekonomika, tačiau prie to daugiausiai prisidėjo smarkiai nukritęs jenos kursas.

AFP inf.