JAV ekspertė: Berlynas ir Vašingtonas vis dar pernelyg bijo Rusijos

JAV ekspertė: Berlynas ir Vašingtonas vis dar pernelyg bijo Rusijos


Vokietijos ir JAV vyriausybės stengiasi viena kitą paremti ir surasti viena kitai argumentų, kaip užvilkinti karinę paramą Ukrainai. Tokį jų elgesį lemia pagrindo jau seniai nebeturinti Rusijos baimė, tačiau laiko delsimui jau nebėra.


Taip Eltai sakė vieno iš žymiausių JAV analitinių centrų „Atlantic Council“ vyresnioji ekspertė, buvusi viena iš šio centro Eurazijos instituto vadovių Melinda Haring. Ji lankėsi Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame „Sniego susitikime“.


Tokiomis įžvalgonis M. Haring dalijosi komentuodama penktadienį Vokietijoje, karinėje Ramšteino bazėje įvykusį viršūnių susitikimą, kuriame taip ir nebuvo priimtas sprendimas siųsti vokiškus tankus į Ukrainą.


Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškino, kad Berlynas pasiųs „Leopard“ tankus į Ukrainą tik tuo atveju, jei pirmieji savo „Abrams“ tankus ten pasiųs amerikiečiai. Pastariejji teigia, jog amerikietiški tankai reikalauja sudėtingos priežiūros bei ilgo pasirengimo juos naudoti, todėl jų siuntimas neturėtų didelės karinės reikšmės.

REKLAMA


Taigi, kai kurios Europos šalys, kurios taip pat turi vokiškus tankus, pavyzdžiui, Lenkija, paskelbė, jog vis vien siųs juos į Ukrainą, nelaukdamos Vokietijos palaiminimo tai daryti.


„Tai kažkokia nesibaigianti frustracija, o ją lemiantys dalykai vyksta užkulisiuose. Jake‘as Sullivanas (JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais – ELTA) ir jo partneris Vokietijoje nuolatos bendrauja vienas su kitu ir vienas kitam stengiasi numušti ryžtą bei ūpą, atkalbinėti vienas kitą nuo šio sprendimo, paremti vienas kito nenorą tai daryti.


Man atrodo, kad būtent tai ir yra pagrindinis dalykas – jie vienas kitą savotiškai dengia, remia. Jie dažnai kalba ir vienas kitam suranda argumentus, kodėl reikia delsti. Taigi, mes dėlto dabar ir esame įstrigę aklavietėje“, – sakė M. Haring.


Pasak ekspertės, būtent dabar Ukrainai reikia duoti ne tik tankus, bet ir kitą sunkiąją ginkluotę, reikalingą puolimui.

REKLAMA


„Būtent dabar yra laikas tai daryti, prieš tai, kai Rusija persigrupuos ir sutelks naujas jėgas su tūkstančiais mobilizuotųjų.


Žinome, kad Rusija savo puolimą pradės šį pavasarį. Taigi, ukrainiečiai turi smogti dabar. O tam jiems reikia papildomos sunkiosios ginkluotės. Tačiau dabar mes matome daugybę išsisukinėjimų nuo to, kad jiems padėtume. Vašingtonas dengia Berlyną, Berlynas dengia Vašingtoną. Bent aš taip matau padėtį“, – tvirtino pašnekovė.


Ji ragino JAV administraciją žengti pirmąjį žingsnį, kuris atimtų iš vokiečių paskutinius argumentus, kodėl nereikia „išlaisvinti „Leopardų“.


„Kodėl amerikiečiams neduoti ukrainiečiams poros „Abrams“ tankų, jei tai padėtų išlaisvinti „Leopardus“? Tai – vienas pagrindinių klausimų, kuriuos mes kėlėme „Sniego susitikime“.


Administracija atsako, kad tai būtų beprasmiška kariniu požiūriu – jų neišeitų tinkamai prižiūrėti, jie vartoja per daug degalų. Tačiau juk galima pasiųsti du tankus, kaip simbolį. Jeigu tai išlaisvins „Leopardus“, padarykite tai. Būtent tai ir būtų esminis dalykas“, – sakė ekspertė.


Pasak jos, pagrindinė tokio elgesio priežastis – Rusijos baimė. M.Haring teigė, jog tiek JAV, tiek tokių valstybių, kaip Vokietijos, valdžioje vis dar bijoma „eskalacijos“, to, jog karas gali išsilieti per sienas, imti grasinti ne tik kitoms Europos valstybėms, bet ir tapti pasauliniu atominiu karu.



„Tačiau mes neturėtume bijoti. Rusija visuomet grasina ir gąsdina. Ji nuolatos grasina branduoliniu smūgiu ir niekados savo grasinimų neišpildo.


Žinoma, mes neturime būti beatodairiški ir nutrūktgalviai. Tačiau tankų siuntimas neperžengia jokios „raudonosios linijos“, kuri net neegzistuoja. Ši JAV administracija nuolatos teisindavosi, kodėl negalime siųsti vis sunkesnės ginkluotės. Tačiau esminis dalykas – jokia „raudona linija“ neegzistuoja“, – sakė M. Haring.


Ji pridėjo, jog, jos nuomone, nuolatinį Vokietijos delsimą priimti ryžtingus sprendimus gali lemti ir išskaičiavimas, jog ji galės pirmoji grįžti prie „įprasto biznio“ su Rusija po to, kai baigsis karas.


Paklausta, kaip vis dėlto baigsis „Leopard“ istorija, ji prognozavo, kad po kelių savaičių Vokietija vis dėlto leis kitoms šalims siųsti šiuos tankus į Ukrainą, nors pati greičiausiai jų ir nepasiųs.


M. Haring, kalbėdama apie strateginį visų Vakarų mąstymą Rusijos atžvilgiu, teigė, jog jis keičiasi, tačiau pernelyg lėtai.


„Manau, kad apie esminius strateginio mąstymo pokyčius vis dėlto galime kalbėti. Aš tikiu prezidentu Joe Bidenu, kai jis nuolatos kartoja, kad mes būsime ten tiek, kiek reikės. Bet ar tie pokyčiai vyksta pakankamai sparčiai? Ne. Aš nuolatos dėl to kritikuoju J. Bideno administraciją. Mano nuomone, ji veikia per lėtai, vilkdama kojas.


Deja, manau, kad jūs teisus – Vakarų mąstymas išlieka iš esmės reaktyvus. Jis keičiasi tik po naujos Bučos, Borodiankos, po naujo Dniepro bombardavimo“, – sakė ekspertė.


Pasak jos, toks Vakarų delsimas kelia ir vis didesnį pyktį Ukrainos visuomenėje, kuri vis labiau kenčia nuo karo.

REKLAMA


„Auga pyktis ir nusivylimas Vakarais. Jie padeda Vakarams kovoje su Rusija, jie silpnina Rusiją. Mes norime apmokėti didelę dalį to karo sąskaitos, tačiau patys aukotis nesame pasiryžę“, – sakė M. Haring.


ELTA klausė JAV ekspertės, ką ji mano apie tai, jog tiek JAV politikoje garsėja raginimai sustabdyti arba apskritai nutraukti paramą Ukrainai, o lėšas verčiau nukreipti Amerikos reikmėms.


„JAV Kongrese visada buvo stipri bendra abiejų partijų koalicija, kuri remia Ukrainą. Ji neišnyks ir tai man teikia daug vilties. Net, nepaisant visos Donaldo Trumpo administracijos beprotybės, bendra politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu buvo iš esmės gera. Tačiau tas augantis skepticizmas išties yra ir šį procesą reikia atidžiai stebėti“, – sakė M.Haring.


Ji paminėjo įtakingo konservatyvaus analitinio centro „The Heritage Foundation“ neseną ataskaitą, kurioje visiems konservatyviems JAV parlamentarams nurodoma neberemti J. Bideno administracijos prašymų skirti papildomą finansavimą Ukrainai, o ankstesni paramos Ukrainai paketai vadinami „nepagrįstais“ ir „neskaidriais“.


„Taigi, ta grupuotė Respublikonų partijos viduje toliau puls paramą gynybai ir tai procesas, kurį tikrai turėsime atidžiai stebėti. Aš maniau, kad parama Ukrainos gynybai bus neliečiama bent iki J. Bideno administracijos kadencijos pabaigos. Tačiau jie tai vis vien puls, aiškindami, kad išleidžiame tam per daug pinigų, kuriuos verčiau turėtume išleisti keliams Montanoje.


Dar labiau nerimauju dėl pavojaus Ukrainos biudžeto rėmimui. Juk tai pinigai, kurie leidžia išgyventi pačiai Ukrainos valstybei. Tai – daugiau nei vien tik ekonomikos palaikymas. JAV pernai skyrė 9 milijardus ir tai leido veikti mokykloms, geležinkeliams, išmokėti pensijas.


Ukraina nėra žlugusi valstybė, tai ne Afganistanas ir didele dalimi tai yra būtent dėl šitos paramos biudžetui. O daliai respublikonų labai nepatinka ši parama. Tad šiemet šiai paramos Ukrainai daliai kils tikrai didelė grėsmė“, – sakė M. Haring.

REKLAMA


Klausiama, kiek ši tendencija gali plėstis, ji teigė, jog padėtis dabar daugmaž stabili, be to, su radikaliausiais respublikonais mėginama kalbėtis bei derėtis šiuo klausimu,


„Tačiau aš nežinau, ar jie girdi kokius nors argumentus ir juos priima. Aš manau, kad jie nelaiko Ukrainos tikra šalimi. Jie mano, kad Ukraina yra politinis futbolas, kurio pagalba galima įmušti įvarčius prezidentui J. Bidenui.


Tai – vienas iš baisiausių dalykų, kuriuos aš matau šiose diskusijose. Jie nežino nei kas yra Buča, nei Dniepro bombardavimas, jiems apskritai tai nesvarbu.


Aš visą gyvenimą esu respublikonė, bet aš šiandien nebeatpažįstu savo partijos. Jie atrodo tarsi pamiršę Šaltąjį karą. Jie nepagalvoja, kaip buvęs prezidentas Ronaldas Reaganas elgtųsi tokioje situacijoje. Tai iš tiesų gąsdina.


Senieji argumentai, kurie buvo naudojami kalbant su konservatyvių pažiūrų, į gynybos klausimus orientuotais politikais, dabar neturi jokios prasmės ir efekto“, – sakė M. Haring.


Kaip kitą „problemą“ ji paminėjo dešiniąją JAV žiniasklaidą, pirmiausia – televizijos kanalą „Fox news“, kuris kursto priešiškumą Ukrainai.


O paklausta apie paties karo eigą šiais metais, ji nedrįso prognozuoti, ar Ukraina tikrai gali šiemet jį laimėti.


„Visi nori, kad Ukrainai šiais metais laimėtų. Bet ar tai pavyks, labai priklauso nuo mūsų, Vakarų. Itin daug  – nuo Vašingtono.


Rusija nebegali pasiekti didelių pergalių mūšio lauke, nors dabar žūtbūt stengiasi tai daryti. Jie meta viską į Bachmutą, tačiau jų aprūpinimo grandinės, kariuomenės kovinė dvasia – prastos būklės. Nežinia, kiek V. Putinas dar gali mobilizuoti žmonių. Galbūt tiek, kiek jam reikės, tačiau aš manau, kad gali būti pasiektas taškas, kai visuomenė ims su tuo nebesutikti.


Žiema buvo šilta ir ne tokia sunki, kaip tikėjomės. Europa išlaikė vienybę ir tai labai svarbu. Ukrainiečiai kaunasi kaip padūkę. Bet jie pavargę, jiems dar daug visko reikia, o mane labai neramina tas visuomenėje augantis pyktis“, – sakė JAV ekspertė.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 05 (2023)

    Savaitė - Nr.: 05 (2023)