Nešvaistyti maisto – misija neįmanoma?

Nešvaistyti maisto – misija neįmanoma?


Apie maisto švaistymą regis pasaulis kalba nebe pirmus metus. „Maisto švaistymo skandalas“ – tokį verdiktą skelbė prieš porą dešimtmečių visuomenės dėmesį į kalnus išmetamo maisto kreipę aktyvistai.


Vaidotas Ilgius, „Maisto banko“ plėtros vadovas


Trečdalis užauginto maisto pasaulyje prarandama, - šokiruojančius skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Tuo tarpu virš 800 milijonų planetos gyventojų kenčia nuo maisto stygiaus.


Skurdesnėse šalyse maistas prarasdamas dėl menkų technologinių gebėjimų nuimant derlių, jį apdorojant ar saugant. Mūsų kraštuose 6 praeito amžiaus dešimtmetyje prasidėjus žemės ūkio ir pramonės pakilimui atsiradusi gausa lemia maisto perteklių. Plačiausias maisto asortimentas ištisus metus, nuolat pilnos parduotuvių lentynos ir virtuvių spintelės namuose – dalies maisto nespėjame suvartoti ir jį tenka išmesti.


Dėl drakoniškų maisto praradimų regis sutaria visos svarbiausios institucijos valdžios institucijos. Europos Parlamentas skelbia, kad maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 88 mln. tonų arba 173 kg vienam gyventojui – vienam lietuviui tektų 119 kg. Tiesa, pasak Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės, maisto atliekų kiekis kasmet mažėja. Jei šiuo metu per metus Lietuvoje išmetama 1,3 mln. tonų atliekų, tai 8 proc. jų yra maisto atliekos, - t.y. 104 tūkst. tonų. Ekspertės teigimu, statistinis Lietuvos gyventojas šiuo metu išmeta iki 35 kg maisto per metus.

REKLAMA


100 g išmetamo maisto žmogui dienai – tarsi ir nedaug. Visgi specialistai ginčijasi. ES duomenimis, kasmet vienam lietuviui susidaro 119 kg maisto atliekų, arba keturiskart daugiau nei teigia mūsų valdininkai.


Keliais kartais besiskiriantys dydžiai atsiranda dėl skirtingų maisto atliekų skaičiavimo būdų. Dalis maisto atliekų yra neišvengiama, tačiau išmetamas ir dar tinkamas vartoti maistas. Europos Sąjunga patvirtino vieningą maisto atliekų skaičiavimo metodiką, ji įsigalios nuo 2020 metų – tuomet galėsime kalbėti apie tikslesnius ir labiau palyginamus duomenis.


Maisto švaistymas susijęs su neigiamais socialiniais, ekonominiais, ekologiniais bei etiniais padariniais. Su maisto švaistymu susijusios išlaidos Europos Sąjungoje siekia 143 mlrd. eurų. Su prarandamu arba iššvaistomu maistu susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro apie 8 proc. visų pasaulyje išmetamų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be reikalo eikvojami riboti žemės, energijos ir vandens ištekliai.


Vienam kilogramui duonos pagaminti reikia apie 1300 litrų vandens. Vienam pomidorui užauginti - 180 litrų, obuoliui - 70 litrų vandens. Vienam kilogramui vištienos patiekti reikia apie 3900 litrų, kiaulienos - 4800, jautienos - net 15,5 tūkst. litrų vandens.

REKLAMA


Jungtinės Tautos patvirtino 2030 m. darnaus vystymosi tikslus, tarp kurių siekiama perpus sumažinti tiek mažmeniniame ir vartotojų sektoriuje vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį, tiek sumažinti gamybos ir tiekimo grandinėse prarandamo maisto. Kadenciją baigiantis už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis dažnai kartoja ES įpareigojimą šalims narėms iššvaistomo maisto kiekius sumažinti dvigubai. Pasak Europos komisaro, tam būtina sudaryti geresnes sąlygas maisto perteklių surinkti ir perskirstyti tam, kad saugus ir valgomas maistas atitektų jo stokojantiems.


XVII Vyriausybės programoje įtrauktas pažadas įtvirtinti maisto neišmetimo principą - imtis aktyvių ir ambicingų priemonių maisto švaistymui mažinti. Tačiau kol kas rimtesnių priemonių nematyti. Žemės ūkio ministerijos inicijuota Maisto įstatymo pataisa, leidžianti pardavinėti ir labdarai tiekti standartų neatitinkančius vaisius ir daržoves, didesnių pokyčių neatnešė. KTU Maisto instituto tyrimo duomenimis, labdarai neparduotus vaisius ir daržoves atiduoda tik 7 proc. šalies ūkininkų.


Didesnį poveikį maisto švaistymui turėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos liberalizuotos labdarai skirto maisto tvarkymo taisyklės, leidžiančios nepasiturinčių maitinimui atiduoti gerokai daugiau nespėjamos parduoti ar patiekti duonos, bakalėjos gaminių, gyvūninių produktų, žymimų data „geriausias iki...“.


Pasak Aplinkos ministerijos, gerėja ir maisto atliekų tvarkymas. Tarp sąvartynuose atsiduriančių ir klimato kaitą neigiamai veikiančias šiltnamio dujas generuojančių atliekų maistas sudaro vos 0,36%. Savivaldybėse atliekų vežėjai jau kitąmet pradės rinkti gyventojų virtuvės atliekas.



Tačiau Valstiečių ir žaliųjų partijos rinkiminiai pažadai sekant Prancūzijos pavyzdžiu priversti maisto tvarkytojus – ypač didesnius prekybos tinklus – perteklinį maistą atiduoti labdarai padėti į stalčių.


Vis tik kova su maisto švaistymu Lietuvoje vyksta ir be valdžios nurodymų. Jau dešimt metų labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ drauge su kitomis socialinėmis organizacijomis iš parduotuvių renka besibaigiančio galiojimo maisto produktus ir juos tiekia nepasiturinčių maitinimui.


Europso Sąjunga pripažįsta: maisto bankai yra kovos su maisto švaistymu sprendimo dalis. Įkurti JAV „gėlių vaikų“ eroje, maisto bankai paplito po pasaulį - Europoje veikia jau virš 30 metų. Maisto bankus tarpusavyje sieja tik panašus veikimo būdas – rinkti atliekantį maistą ir perduoti jį stokojantiems.


Panašiai veikia ir „Maisto bankas“ Lietuvoje. Nors Lietuvoje žinomas labiausiai dėl „Maisto banko“ akcijų, lietuviškasis „Maisto bankas“ savo misija laiko kasdienes keliones į daugiau nei 500 parduotuvių ir sandėlių surenkant parduoti nespėjamų maisto produktų. Vien pernai „Maisto bankas“ surinko ir išdalino 8174 tonas maisto už 12,9 mln. eurų. Beveik 5 tūkst. tonų – nuo bereikalingo iššvaistymo išgelbėti maisto produktai, patiekti ant nepasiturinčiųjų stalo. Bendradarbiaujant su 591 socialine organizacija, šalyje maistas vienu ar kitu būdu pasieka 143 tūkst. nepasiturinčių asmenų.


Lietuvoje žmonių, negalinčių sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto – kas septintas. Laimei, tokių mažėja, „Maisto banko“ ir kitų socialinės paramos priemonių dėka (2017 m. maisto nepriteklių kentė veik kas šeštas - 16,5 % šalies gyventojų).


Tačiau nuo 2009 metų kasmet ženkliai augęs atliekančio maisto surinkimas ir dalinimas lėtėja - ir ne dėl to, kad mažėja valgyti prašančių (Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, paramos maistu eilėse šiandien rikiuojasi 182 tūkst. lietuvių). Tam, kad važiuotų į daugiau parduotuvių, sandėlių ir ūkių, „Maisto bankui“ ima stigti lėšų.

REKLAMA


2018 m. „Maisto banko“ pajamos sudarė 876,5 tūkst. eurų, o išlaidos viršijo milijoną. Ketvirtadalis jų tenka su maisto tvarkymu sandėliuose susijusiems kaštams, antra tiek tenka personalo, ryšio, biurų nuomos išlaidoms; 14 proc. skirta transportavimui, 5 proc. apskaitai ir t.t. Didesnę dalį šių lėšų pavyksta pritraukti prašant privačių aukotojų paramos. Be to, „Maisto bankui“ rinkti ir dalinti maistą be atlygio periodiškai padeda pustrečio tūkstančio savanorių.


Kauno technologijos universiteto reikminio tyrimo „Švaistomo maisto sulaikymas, patikrinimas, paskirstymas ir prieinamumas vartotojams – įveiklinimo modelis“ rekomendacijose siūlome sekti pažangių valstybių pavyzdžiu formuojant maisto švaistymo prevencijos politiką – sudaryti nacionalinį susitarimą,


Australija, Kanada, Norvegija ir kitos šalys sprendžia maisto švaistymo prevencijos klausimus ne tik deklaratyviai, bet ir skirdamos reikšmingas lėšas šiai problemai spręsti. D. Britanija trims metams skyrė 15 mln. svarų sterlingų pilotinį fondą maisto švaistymo mažinimui; Norvegija įsipareigojo skirti pusę šiaip problemai spręsti reikalingų lėšų. Dalis šio finansavimo nukreipiama maisto bankų veiklos plėtrai.


Nelaukdama valdžios pažadų įgyvendinimo, žiūrimiausia šalyje TV kanalų grupė „LNK“ jau aštuntą kartą šiemet rengia labdaros telemaratoną „PasiDalink“, skirtą surinkti lėšų „Maisto banko“ veiklai remti. Nuo 2012 m. Lietuvos geradariai nepasiturinčių maitinimui jau paaukojo virš milijono eurų. Generalinis „PasiDalink“ rėmėjas šiemet – prekybos tinkas „IKI“, nepasiturinčių maitinimui per 10 metų skyręs 37 mln. eurų vertės maisto.


Kova su maisto švaistymu nesudėtinga – už kiekvieną paaukotą eurą „Maisto bankas“ šiandien pajėgus išgelbėti 7,5 kg maisto. Aukodami 3 eurus trumpuoju telefono numeriu 1343, gerieji žmonės kaskart nors truputį priartina Lietuvą prie tikslo išmetamo maisto kiekį sumažinti perpus. Išgelbėti, nei gelbstima šiandien, tikrai yra dešimteriopai daugiau.


„Išmesti maistą - tarsi vogti nuo vargšų ir alkanųjų stalo“, - sakė popiežius Pranciškus. „Mūsų seneliai buvo taupūs ir maisto neišmesdavo. Vartotojiškumas mus pavertė abejingais kasdieną regint švaistomą maistą, pamirštant jo tikrąją vertę,“ – jautriems šiai temai likti ragina šv. Tėvas. Tik sutelkę bendras pastangas, pajėgtume sustabdyti ydingą praktiką – maistas per brangus virsti atliekomis.


Partnerių informacija.