Pandemijos iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?

Pandemijos iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?


Nuo pat pandemijos pradžios daugelis augintinių šeimininkų didžiąją dalį laiko praleidžia namuose drauge su savo keturkojais draugais. Kai kurie netgi matė juos ištisus metus, o galbūt ir beveik visą savo gyvenimą, jei į šeimą atvyko vos gimę pirmo ar antro karantino metu. Tačiau Vyriausybei palaipsniui laisvinant karantino sąlygas, koreguojasi ir, rodos, jau įprastu tapęs „gyvenimo iš namų“ ritmas. Veterinarijos gydytojai pastebi, kad staigus nuolatinio kontakto su savo šeimininku nutraukimas gali turėti įtakos augintinio emocinei būklei, todėl svarbu augintinius nuolat dresuoti ir pratinti pabūti vienus ilgesnį laiką, kad šeimininkams sugrįžus į darbus, gyvūnai patirtų kuo mažiau streso.


Pagrindiniai rizikos faktoriai


Karantino laikotarpis ne kartą buvo įvardintas kaip augintinių aukso amžius, kai valandų valandas jie galėdavo būti drauge su savo šeimininkais. Tačiau KIKA veterinarijos gydytoja Ieva Plungytė perspėja, kad po daugybės dienų praleistų kartu su savo šeimininkais augintinis praranda įgūdį būti vienas. Todėl keturkojų šeimininkams staiga nustojus dirbti iš namų, gyvūnas nesugeba to suprasti, patiria stresą, nes iki tol jam ilgą laiką neteko susidurti su tokia situacija.

REKLAMA


„Augintinis, kuris nuolat būna kartu su šeimininku, jaučiasi labai laimingas iki tol, kol yra paliekamas vienas. Prieraišūs gyvūnai, ypač šunys, palikti namuose nemoka būti savarankiški ir netgi gali patirti nerimo priepuolius. Dėl šios priežasties augintinis įtampą išreiškia vokaliai, ima dažniau loti ar cypti. Taip pat iš baimės augintinis gali prišlapinti namuose, imti elgtis destruktyviai, gadinti daiktus juos draskydamas ar grauždamas bei tapti neėdrus“, – apie simptomus pasakoja I. Plungytė.


Sudėtingiausia jauniems augintiniams


Kalbėdama apie gyvūnų prieraišumą prie šeimininko, specialistė pastebi, kad labiausiai dėmesį į savo augintinį vertėtų atkreipti tiems, kurie mažąjį keturkojį draugą įsigijo tik pirmojo karantino metu, kadangi šiems gyvūnams didžiąją dalį laiko kol kas teko praleisti drauge su savo šeimininku.


„Didelę įtaką augintinio emocinei sveikatai daro gyvūno amžius. Jeigu jis yra vyresnis, tikėtina, kad dar prieš karantiną jis praleisdavo nemažai laiko vienas. Tokiems gyvūnams išbūti ištisas dienas namuose vieniems nėra sudėtinga, o ir į ankstesnę rutiną jiems grįžti bus lengviau dėl jau anksčiau pradėto formuoti įpročio pabūti vienam. Vis dėlto, jei kalbame apie jaunus šunelius, kurie, galbūt, dar tik buvo paimti karantino metu ir nebuvo palikti vieni ilgesniam laikui nei išvykai iki parduotuvės, tai jiems buvimas ištisą dieną vieniems gali kelti nemažai streso“, – dalinasi KIKA veterinarijos gydytoja.

REKLAMA


Svarbus auklėjimas ir gyvūno užimtumas


Norint turėti emociškai stabilų gyvūną, I. Plungytės teigimu, jį reikėtų treniruoti kasdien. Vienas iš būdų –stengtis tam tikrais intervalais palikti gyvūną aptvare, narve arba kitame kambaryje, kad augintinis po truputį priprastų būti ne su šeimininku. Anot pašnekovės, nemažiau svarbu prieš išvykstant iš namų ilgesniam laikui leisti gyvūnui ir išsikrauti. Tam puikai tiks ilgi pasivaikščiojimai lauke arba jau ilgesnės žaidimų sesijos su šeimininku.


„Turėdamas mažiau energijos gyvūnas greičiau nurimsta ir užmiega, todėl ir išsiskyrimas su šeimininku savaime yra lengvesnis ir kelia mažiau streso. Prieš išeinant į darbą arba grįžus iš jo, augintinį taip pat galima palepini ilgo graužimo natūraliais skanėstais, kaip, pavyzdžiui, triušių ausys, taip pat specialiais žaislais, į kuriuos galima prikišti skanėstų, arba interaktyviais žaislais. Tačiau reikėtų neduoti tų žaislų, kurie būna gaunami įprastu metu, šeimininkui esant namuose. Šuo turėtų atskirti, kuris žaislas duodamas esant tik tam tikrai progai. Tuo tarpu kačių šeimininkams gali padėti draskyklės, leidžiančios katei laipioti keliais aukštais bei tuo pačiu pažaisti su jose integruotais saugiais žaislais“, – pasakoja gydytoja.


Ieškantys papildomų priemonių stresui malšinti gali išbandyti šalavijo ar levandų eterinius aliejus, kurie savo sudėtyje turi raminančių savybių. Kelis lašus eterinio aliejaus pakaks įlašinti į kambaryje esantį difuzorių. Gydytojos teigimu, taip pat puikiai tinka ir antkakliai su eteriniais aliejais, kurių skleidžiamas kvapas gali padėti stabilizuoti gyvūno nervinę sistemą.



Žalingų įpročių keitimas


Pagaliau, I. Plungytė primena, kad nerimas bei įtampa gali paskatinti augintinius elgtis destruktyviai. Pavyzdžiui, katės likusios vienos namuose yra labiau linkusios tenkinti savo natūralų instinktą – draskymą bei karstymąsi, o šunys – graužimą. Dėl šių priežasčių gali nukentėti baldai ar kiti namuose esantys daiktai.


„Vis dėlto, jeigu grįžus namo randate apdraskytą ar apgraužtą turtą, galima naudoti prie tam tikrų daiktų atpratinančias arba pripratinančias priemones. Atpratinančios priemonės skleidžia augintiniams nemalonų kvapą, todėl gali padėti atpratinant keturkojį graužti bei draskyti baldus. Ir atvirkščiai – pripratinimui skirtos priemonės skleidžia augintinį viliojantį aromatą. Tai gali tapti sprendimo būdu, jei, pavyzdžiui, norite, kad katė vietoje laipiojimo ant spintelių ar baldų draskymo, rinktųsi draskyklę“, – apie priemonių naudą keičiant žalingus įpročius kalba KIKA veterinarijos gydytoja.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.