Siekiant užkirsti kelią greitai ir neteisėtai pasipelnyti norinčioms finansinių technologijų (fintech) įmonėms, stebėsenos institucijoms trūksta žmogiškųjų, technologinių bei finansinių resursų, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas.

Ekspertai teigia, kad didžiausi šių įmonių privalumai – greitis ir inovatyvumas – lemia ir didžiausias su jų veikla susijusias pinigų plovimo rizikas. Daugiausiai rizikų turinčios įmonės – dirbančios su kriptovaliutomis, kur pavedimai kur kas rizikingesni dėl didesnės šių valiutų vertės.

Studijoje teigiama, kad šiuo metu nėra žinoma, kiek iš tiesų finansinių technologijų įmonių veikia Lietuvoje bei pagal kokius kriterijus įmonės priskiriamos šiam sektoriui.

„Oficialaus fintech įmonių sąrašo neturėjo nė viena tyrimo metu kalbinta institucija, nors dalis institucijų atstovų pripažįsta, kad, siekiant tinkamai įvertinti rizikas bei tendencijas, toks sąrašas būtų naudingas”, – teigia studijos rengėjai.

Taip pat teigiama, kad šiuo metu galimas pinigų plovimo rizikas galima vertinti tik remiantis Nacionaliniu rizikos vertinimu, kuris, tyrimo dalyvių teigimu, yra per daug abstraktus ir remiasi prielaidomis, o ne tiksliais duomenimis.

Nurodoma, kad pandemijos laikotarpiu išaugo sukčiavimo, naudojantis fintech įmonėmis, mastas.

„Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių teigė, kad pandemija paveikė sukčiavimo rodiklius. Tai patvirtina ir užregistruotų sukčiavimo, panaudojant informacines technologijas, atvejų skaičius, per pastaruosius dvejus metus išaugęs beveik keturis kartus (127 atvejai 2020 metais, lyginti su 34 atvejais 2018 metais)”, – teigiama studijoje.

Ekspertų teigimu, abejotina, ar fintech įmonės šiuo metu gali vykdyti tinkamą savireguliaciją.

„Bent trečdalis tyrimo dalyvių teigė, kad rinka dar nėra pakankamai brandi, jog savireguliacija veiktų. Nors su pinigų plovimo prevencija dirbančių darbuotojų įmonėse daugėja, jų skaičius neužtikrina veiksmingos prevencijos. Dažnai specialistams trūksta žinių, kompetencijų tinkamai vykdyti būtinas procedūras. Abejonių kelia ir pastebimas skirtingas įmonių apetitas rizikai, kurį lemia ir didelė konkurencija rinkoje. Dalis įmonių yra linkusios prisiimti rizikingesnius klientus, siekdamos didesnės komercinės grąžos”, – sakoma studijoje.

TILS siūlo atlikti išsamų finansinių technologijų sektoriaus rizikų, susijusių su pinigų plovimu, vertinimą, kuris padėtų tinkamai nusistatyti pinigų plovimo prevencijos prioritetus, atverti bei padaryti prieinamus duomenis, svarbius pinigų plovimo prevencijai užtikrinti (pavyzdžiui, galutinių naudos gavėjų registrą bei politiškai pažeidžiamų asmenų sąrašą).

Tarp siūlymų – užtikrinti tikslingą ir nuolatinį dalijimąsi duomenimis tarp už pinigų plovimo prevenciją fintech sektoriuje atsakingų institucijų ir rinkos dalyvių, siekiant geriau suprasti pinigų plovimo mastą, susijusias rizikas ir geriau jas suvaldyti.

Fintech sektoriuje veikiančioms įmonėms bei asociacijoms siūloma prisiimti daugiau atsakomybės pinigų plovimo prevencijos srityje, stiprinant savo darbuotojų ir narių žinias bei gebėjimus atpažinti su pinigų plovimu susijusias rizikas, užtikrinti tinkamus su pinigų plovimu dirbančių institucijų pajėgumus, kurie leistų vykdyti veiksmingą pinigų plovimo prevenciją fintech sektoriuje.