Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje padaugėjo savigynai įsigyjamų ginklų. Įsitraukti į bendrą šalies gynybą siūloma ir medžiotojams.

Ginklų parduodama daugiau

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrius konstatuoja: šalies gyventojai įsigija vis daugiau ginklų. Nors mūsų tautiečiai namuose jau turi apie 100 tūkst. šautuvų, pistoletų bei revolverių, jiems tiek amunicijos vis dar negana. Ir toliau kasmet Lietuvos piliečiai įsigyja 3–4 tūkst. įvairių ginklų.

Ginklų specialistai pripažįsta, kad tarp tos aibės ginklų yra ir tokių, kurie ne tik puikiai tinka savigynai, sportui ar medžioklei, bet ir gali būti panaudoti partizaniniame kare. Juolab kad ginklų mėgėjams (policija pabrėžia – juos įsigyjantiems legaliai) jau nebetaikomi apribojimai nei dėl šovinių užtaiso galingumo, nei dėl namuose laikomų šaudmenų skaičiaus.

Tiesa, ir toliau civiliams galioja vienintelis, tačiau esminis apribojimas – jie negali įsigyti automatinių ginklų. Tačiau tai nė kiek nesumažina kai kurių „civilinių“ ginklų galios: štai iš šiuolaikinio medžioklinio graižtvinio šautuvo paleista kulka savo žudančią energiją neša iki 5 km. O jei prie tokio ginklo dar pritvirtintas optinis taikiklis, kuo šis šautuvas skiriasi nuo snaiperio ginklo?

Asortimentas – didelis

Lietuvos ginklų fondo direktoriaus pavaduotojas Jonas Šalavėjus kiek pakoreguoja policijos duomenis: palyginus kelerių metų trumpųjų šaunamųjų ginklų (pistoletų, revolverių) pardavimą, skaičiai beveik nepakito. Tiesa, Ginklų fondas neprekiauja šautuvais – tik parduoda konfiskuotus ir jam perduotus šautuvus. Vadinasi, šiųmetį prekybos ginklais pagyvėjimą lėmė išaugęs šautuvų pardavimas, nes Ginklų fondas parduoda tik pusę visų kasmet parduodamų šaunamųjų ginklų (apie 1,5 tūkst.), kuriuos įsigyja civiliai.

Užtat civiliai minėtame fonde gali rinktis iš daugybės trumpavamzdžių ginklų. Pistoletų ir revolverių modelių čia – 115. Tradiciškai ir toliau populiariausi išlieka šaudantys 9 mm šoviniais. Išskirtinumo mėgėjai renkasi revolverius ir pistoletus, šaudančius 11 mm (44 kalibro) ir 11,43 mm (45 kalibro) šoviniais. Populiariausių pistoletų trejetas nesikeičia: „Glock“, „Walther“ ir „Heckler & Koch“. Rusiški „Makarov“ nelabai vertinami (populiarumo nelemia net ir palyginti maža kaina), o kokybiški pistoletai (pvz., itališki „Beretta“) „kandžiojasi“ savo kainomis (2–3 tūkst. Lt ir daugiau).

Reikia turėti omenyje, kad mūsų šalyje veikia ir keliasdešimt ginklų parduotuvių, pardavinėjančių medžioklinius šautuvus. Tarp jų yra ir labai rimtų, nedarančių gėdos geram šauliui ar snaiperiui. Dar dera pridurti, kad mūsų tautiečiai, nors kartais pagaili tūkstančio kito geresniam pistoletui ar revolveriui įsigyti, visai negaili pinigų labai kokybiškiems, tačiau keliolika ar keliasdešimt tūkstančių litų kainuojantiems medžiokliniams šautuvams. Tačiau čia, matyt, labiau „žaidžia“ medžiotojo savimeilė – mėgstamam laisvalaikiui negailima pinigų.

Kaip jau minėta, automatiniai ginklai Lietuvoje civiliams ir toliau nebus parduodami. Tas pats galioja ir naktiniams taikikliams, dėl ko medžiotojai labai piktinasi. Mat naktinio matymo prietaisai šalyje yra legalūs, o štai minėti taikikliai – ne.

Taisyklės griežtinamos

Kol kas, J. Šalavėjaus žiniomis, liberalizuoti ginklų rinkos Lietuvoje neketinama. Priešingai, pastebima tendencija griežtinti taisykles, reglamentuojančias šią sritį. Beje, pabrėžia pašnekovas, kiekviena Europos Sąjungos valstybė turi teisę nustatyti dar griežtesnes taisykles. Štai Didžioji Britanija draudžia dujinių ginklų prekybą ir laikymą. Ten trumpųjų šaunamųjų ginklų turi tik ypatingo statuso subjektai. O mūsų šalies piliečiai, beje, svetur gali įsigyti ir parsivežti tokių ginklų.

Ir, pasirodo, ginklai gyvena kur kas ilgiau nei žmonės. Į Ginklų fondą komiso pagrindais nuolat atnešama parduoti trumpųjų šaunamųjų ginklų. Būna, žmogus nebemato prasmės, nebenori turėti ginklo. Nemažai žmonių įsigyja ginklų ir tiesiog laiko juos seifuose. Kai ateina laikas prasitęsti leidimą laikyti ginklą, toks asmuo ginklo atsisako ir atneša jį parduoti.

Kiti siekia ginklus pasikeisti į naujesnius. Mat dažniausiai gavęs reikiamą leidimą „naujokas“ iš pradžių įsigyja paprastesnį ginklą, o po kelerių metų nutaria investuoti ir įsigyti brangesnį pistoletą ar revolverį. Tuomet senąjį ginklą atneša parduoti į Ginklų fondą. Beje, nemažai ginklų parduoda paveldėtojai, neketinantys įsigyti leidimo laikyti ginklą namuose (norint nešiotis trumpavamzdį šaunamąjį ginklą reikia dar atskiro leidimo).

Medžiotojai taps kariais?

Grupė Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, numatantį, kad, įvedus karo padėtį Lietuvos Respublikoje, registruoti medžiotojų klubai ir būreliai galėtų būti priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Įstatymo iniciatorius Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas šią iniciatyvą argumentuoja taip: „Į krašto apsaugos sistemą integravus medžiotojų klubus ir būrelius Lietuvos gynybiniai pajėgumai būtų sustiprinti šiems klubams ir būreliams priklausančiais žmonėmis, kurie turi gerus orientavimosi miškingose vietovėse ir naudojimosi ginklais įgūdžius bei patys yra įsigiję modernius ginklus ir kitą medžioklei reikalingą įrangą, kuri iš dalies galėtų būti panaudota karo atveju.“

Ką apie tai mano patys medžiotojai? Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas sako, kad jie dar prieš porą metų pateikė tokį siūlymą ir spėjo pasirašyti atitinkamą memorandumą su Krašto apsaugos ministerija – sutarta rengti bendras su kariškiais varžybas, mokymus ir pan.
Beje, mūsų medžiotojai – tai rimtos ginkluotosios pajėgos – apie 32 tūkst. taikliai šaudyti mokančių žmonių, namuose turinčių iki 100 tūkst. ilgavamzdžių šaunamųjų ginklų. „Juolab kad mes, medžiotojai, visų pirma esame savo šalies patriotai“, – pabrėžia E. Tijušas.

Parengta pagal žurnalą “Savaitė“