Ekonomisto komentaras: „Demografijos rekordai ir antirekordai, svarbūs ekonomikos raidai"

Ekonomisto komentaras: „Demografijos rekordai ir antirekordai, svarbūs ekonomikos raidai"


2020 metai buvo didelių kontrastų metai Lietuvoje: gimė mažiausiai kūdikių nuo Nepriklausomybės atgavimo, o mirė daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau sugrįžusių iš emigracijos lietuvių ir atvykusių gyventi užsieniečių skaičius buvo didžiausias per trisdešimt metų. Kai kuriuos iš šių pokyčių paaštrino pandemija, kitus lėmė jau ne trumpą laiką besitęsiančios tendencijos. Trumpuoju laikotarpiu ekonomikai didesnę įtaką daro tarptautinės migracijos pokyčiai, nes emigruoja ar atvyksta į Lietuvą darbingo amžiaus žmonės, kurie daugiau ir vartoja, ir investuoja. Kita vertus, natūralios gyventojų kaitos pokyčiai įspėja apie jau seniau prasidėjusius struktūrinius demografinius pokyčius, kurių nevalia pamiršti nei valdžiai, nei verslui, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.


Pradėkime nuo teigiamų tendencijų. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos gyventi svetur išvyko 23 tūkst. gyventojų, arba mažiausiai nuo 2002 metų. Lietuvos pilietybę turinčių gyventojų emigravo tik 15 tūkstančių, ir tai yra daug mažiau negu ankstesniais metais. Likę 8 tūkstančiai iš palikusių mūsų valstybę buvo ne Lietuvos piliečiai. Ne lietuvių emigracija veikiausiai ateityje didės, kai dalis į Lietuvą atvykusių gyventi ir dirbti užsieniečių grįš atgal į savo šalį. Emigracijos tempų sulėtėjimo 2020 metais buvo laukiama dėl „Brexit“ proceso bei stiprėjančios Lietuvos ekonomikos padėties. Visgi galutinis emigracijos rezultatas viršijo lūkesčius ir didžiausia to kaltininkė buvo pandemija.

REKLAMA


Į kurią pusę šiemet pakryps išvykstančiųjų skaičius, nebėra taip lengva pasakyti, kaip buvo prieš metus. Tačiau tikimybė, kad išvykusių skaičius gali būti dar mažesnis, nėra tokia jau ir kukli. Nors ir emigracija į Jungtinę Karalystę smarkiai smuko (ten gyventi 2020 metais išvyko 6 tūkstančiai lietuvių), ši emigracijos kryptis tebebuvo populiariausia. Dėl „Brexit“ Europos Sąjungos piliečiai, norintys gauti leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje po 2021 metų, turėjo atvykti į šią šalį iki pernai metų pabaigos. Todėl mažai tikėtina, kad šiemet emigracija į Jungtinę Karalystę būtų didesnė negu praėjusias metais, ypač žinant, kad dėl „Brexit“ sąlygos studijuoti Jungtinėje Karalystėje tapo daug sudėtingesnės. Jau praėję metai parodė, kad dėl pandemijos mažiau mokyklą baigusių mokinių išvyko studijuoti svetur. Tiesa, šiemet gali vėl kiek labiau padidėti emigravusių lietuvių į Vokietiją ar Norvegiją skaičius, bet tai tikrai nebus dideli pokyčiai.

REKLAMA


Apskritai „Brexit“ procesas padėjo pamatyti tikrą Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių skaičių. Po 2021 metų Jungtinė Karalystėje norintys likti gyventi Europos Sąjungos piliečiai iki šių metų birželio 30 dienos turi gauti nuolatinio gyventojo statusą arba laikiną leidimą gyventi. Naujausiais duomenimis, nuolatinis gyventojo statusas buvo suteiktas 150 tūkstančių, o laikinas leidimas gyventi išduotas 41 tūkstančiui lietuvių. Galima daryti prielaidą, kad šių asmenų, ypač jau turinčių nuolatinio gyventojo statusą, taip lengvai susigrąžinti į Lietuvą nepavyks.


Galimas emigracijos tendencijas rodo ir kartą per metus SEB banko užsakymu atliekama gyventojų apklausa. Praėjusių metų pabaigoje respondentų, planuojančių per artimiausius trejus metus palikti Lietuvą, dalis buvo panaši kaip ir 2019 metų pabaigoje – 5 procentai. Reikėtų priminti, kad būtent 2019 metais įvyko lūžis, kai, palyginti su 2018 ar 2017 metais, gerokai sumažėjo tokių apie emigraciją galvojančių gyventojų dalis. Pavyzdžiui, 2020 metų pabaigoje 16 proc. 18–29 metų gyventojų teigė, kad ketina išvykti iš Lietuvos per artimiausius trejus metus. Dažniausiai tai buvo vyrai iš mažesnių miestų ar kaimo vietovių, kurie savo namų ūkio finansinę padėtį vertina kaip blogą. Tačiau tokia 18–29 metų gyventojų, ketinančių išvykti gyventi svetur, dalis 2018 metais dar buvo 24 procentai.



Praėjusiais metais į Lietuvą atvyko gyventi 43,1 tūkstančio asmenų, iš jų 20,8 tūkstančio buvo lietuviai. Nors sugrįžusių lietuvių skaičius praėjusiais metais ūgtelėjo ne tiek ir daug – maždaug tūkstančiu, bet dėl sumažėjusios emigracijos lietuvių jau daugiau sugrįžo į Lietuvą, negu iš jos išvyko. Ne lietuvių skaičius didėjo labiausiai dėl gausesnės baltarusių imigracijos, nors ir toliau pagal bendrą atvykusių į Lietuvą gyventi skaičių pirmavo ukrainiečiai. Šiais metais Baltarusijos piliečių imigracija beveik neišvengiamai taip pat didės.


Norint atsakyti į klausimą, kurie Lietuvos miestai sulaukė daugiausiai imigrantų, reikia imti ne tik imigrantų skaičių, bet ir palyginti jį su savivaldybės gyventojų skaičiumi. Rezultatai rodo, kad 2020 metais Vilnių pagal santykinį imigracijos tempą aplenkė ir Klaipėda, ir Šiauliai, kuriuose nemažą įtaką imigracijai daro ne sugrįžtantys lietuviai, o užsieniečiai, dirbantys ten įsikūrusiose didelėse transporto bendrovėse, juolab, kad iš pastarųjų dviejų miestų praėjusiais metais buvo nemaži ir emigracijos tempai. Galiausiai Vilnius ir jo rajonas vis tiek yra akivaizdus lyderis. Gyventojų skaičius per metus išaugo beveik 10 tūkstančių, arba 1,4 procento. Tai yra kiek sparčiau, negu didėjo Klaipėdos ar Kauno gyventojų skaičius. Nenuostabu, kad tokie pokyčiai daro didelę įtaką šių miestų ir rajono nekilnojamojo turto rinkai.


Negalima pamiršti ir liūdnosios dalies, t. y. natūralios gyventojų kaitos. Gyventojų mirčių šuoliui praėjusiais metais įtakos turėjo pandemija, todėl, jeigu artimiausiu metu ji bus sėkmingai suvaldyta, mirusių asmenų skaičius kuriam laikui sumažės. Bet mirštančių asmenų skaičius ateinantį dešimtmetį augs tiesiog dėl to, kad sparčiai didėja garbaus amžiaus sulaukusių žmonių Lietuvoje.


Yra lūkesčių, kad artimiausius mėnesius gali ūgtelėti gimusių kūdikių skaičius dėl galimos teigiamos karantino įtakos gimstamumui. Galbūt taip, bet vargu ar tai pakeis ilgalaikę tendenciją, kurios padariniai tik aštrės. Pavyzdžiui, 2020 metų pradžioje 20–24 metų moterų Lietuvoje gyveno net 25 proc. mažiau negu prieš metus. Todėl tikimybė, kad gimstančių vaikų skaičius per artimiausią dešimtmetį didės, yra minimali. Ir tai tik rodo, kad imigracijos įtaka šalies visuomenei ir ekonomikai artimiausiais metais bus vis didesnė.