Statybų ir kelių tiesimo įmonių atstovai: pabrangusių projektų kainos indeksuojamos, bet nepakankamai sparčiai

Statybų ir kelių tiesimo įmonių atstovai: pabrangusių projektų kainos indeksuojamos, bet nepakankamai sparčiai


Praėjus daugiau nei mėnesiui po statybų sektoriaus atstovų akcijos pusdieniui stabdyti darbus dalyje statybviečių, taip prašant valstybės pagalbos indeksuojant brangstančių statybų kainas, statybininkų ir kelių tiesimo įmonių asociacijos pažymi, kad nemažai projektų lieka sustoję. Nors ir deramasi, sutarimų tarp rangovų ir perkančiųjų organizacijų dar nėra daug.


„Statybas vykdome, bet dar nemažai projektų yra įšalę. Yra nemažai projektų, kurie vis dėlto dar nėra indeksuojami ir dėl to perkančiosios organizacijos ir rangovai turi didelį galvosūkį. Diskusijos vyksta, bet nėra sprendinių“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.


Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenkos tikinimu, nors rangovai ir kelio tiesimo darbus perkančios įstaigos tariasi, „procesas toli gražu nepasibaigęs“.


„Teoriškai turime daugiau aiškumo, kaip tai turėtų vykti, bet praktiškai priedų prie sutarčių, kurie pakeistų esmines sutarties sąlygas, pasirašyta tikrai ne tiek daug, kiek norėtųsi“, – sako Š. Frolenko.


Akciją „#stabdomestatybą“ LSA ir „Lietuvos keliai“ skelbė gegužės 13 dieną, kai maždaug aštuoniasdešimtyje statybos objektų visoje Lietuvoje pusdieniui buvo sustabdyti darbai. Iniciatyva norėta atkreipti valdžios institucijų dėmesį, kad rekordiškai brangstant statybinėms žaliavoms, statybų vykdytojai nebeišgali pabaigti pradėtų objektų, tarp jų ir valstybinės reikšmės.

REKLAMA


Skaičiuota, kad Vyriausybei nesiimant koordinuotų veiksmų problemai spręsti, artimiausiu metu gali nutrūkti daugiau nei 150 valstybės objektų statybos visoje Lietuvoje, kurių projektų vertė – daugiau nei 300 mln. eurų.


Dalis kainas indeksavo


D. Gedvilas kalbėjo, kad nemažai perkančiųjų organizacijų peržiūrėti ir koreguoti sutarčių kainas sutiko. Vis tik statybininkų atstovas labiau pabrėžia tai, kad didelės dalies projektų užsakovai dar nėra linkę peržiūrėti.


„Nemažai sutiko, bet nemaža dalis, ar dėl resursų trūkumo, ar kitų priežasčių, vis dėlto dar nededa didelių pastangų, kad objektas būtų pabaigtas, kad kainos būtų indeksuotos ir darbai tęsiami“, – pasakojo LSA prezidentas.


Anot jo, stringa tokių projektų indeksavimas, kurie finansuojami kelių šaltinių, pavyzdžiui, iš savivaldybės, valstybės biudžetų ir Europos Sąjungos (ES) fondų.


„Ir čia gaunasi, kad pati perkančioji organizacija negali į visus klausimus atsakyti, jų išspręsti. Tokių projektų indeksavimas stringa“, – aiškino jis.

REKLAMA


Tuo metu Š. Frolenko tikino, kad derybose su pagrindiniais kelių tiesimo darbų užsakovais – savivaldybėmis bei Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) – juntama pažanga, sutartys atnaujinamos, tačiau jų dar nėra pakankamai daug.


„Žinau, kad rangovai su dalimi savivaldybių yra pasirašę sutartis, LAKD yra pasirašęs ne vieną, bet toli gražu ir ne pusę, ir ne trečdalį tų sutarčių, kurios, tikimės bus pasirašytos. Dar tikrai yra ką nuveikti“, – informavo Š. Frolenko.


LAKD: kainos perskaičiuotos apie 30 sutarčių


Savo ruožtu LAKD teigia, kad birželio 20 d. duomenimis, įstaiga yra gavusi 85 prašymus iš 23 rangovų. Prašoma peržiūrėti 85 sutartis, o Direkcija sutiko perskaičiuoti jau 28 sutarčių kainas. Iš viso LAKD su įvairiais rangovais turi apie 300 sutarčių.


LAKD atstovė Aušra Ramoškaitė pabrėžia, kad sutarčių duomenys nuolatos kinta, dėl dalies jų dar nenuspręsta, taip pat dalis rangovų dar nepateikė pagrindimo, kodėl sutartį reikia koreguoti.


Ji taip pat pažymėjo, kad kiek papildomo finansavimo dėl brangstančių žaliavų reikės pačiai Direkcijai šiuo metu sudėtinga įvertinti.


„Kelių direkcija siekia maksimaliai panaudoti visus galimus finansavimo šaltinius, siekiant nemažinti planuojamų darbų apimčių – Kelių priežiūros plėtros programos, ES struktūrinių fondų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir kitus finansavimo šaltinius. Papildomai lėšų 2022 m., susijusių su kainų peržiūrėjimu Kelių direkcijai nėra skirta. Galutinė suma, susidariusi dėl sutarčių verčių perskaičiavimo, paaiškės, kai bus pasirašyti visi papildomi susitarimai“, – rašoma LAKD atsakyme.



Keičiamose sutartyse suteikiama galimybė sutarties darbų kainas perskaičiuoti po šešių, vėliau antrą kartą – po dvylikos mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Perskaičiavimas leidžiamas, jei lyginant su kainomis prieš metus darbai brango daugiau kaip 4 proc.


Stoja ir nauji projektai


LSA prezidentas D. Gedvilas taip pat akcentavo, kad statybas vykdantys rangovai dirba esant dideliam neapibrėžtumui dėl medžiagų kainų, esą tiekėjų siūlomos kainos nėra stabilios, jų pasiūlymai galioja tam tikrą laiką.


Dėl to, statybininkų atstovo teigimu, įmonėms sudėtinga suplanuoti ir paskaičiuoti bendrą sąmatinę projekto vertę ir pateikti ją perkančiajai organizacijai, kadangi patys neturi garantijų iš tiekėjų. Tai lemia lėtėjantį naujų projektų įgyvendinimą.


„Įmonės jaučia nerimą, nėra stabilumo. Dėl to rangovams nėra lengva. Dalyvavimas viešojo pirkimo konkursuose paprastai būna komplikuotas, rangovas turi užsidėti didesnę maržą. Ir dažnai nepataiko į tą maržą, nes bijo rizikuoti, užsideda didesnį antkainį ir pamato, kad arba perkančioji organizacija neturi tiek resursų ir stabdo pirkimą arba išvis pirkimas nevyksta. Daug dar neapibrėžtumo“, – dėsto D. Gedvilas.


Anot jo, pačios perkančiosios organizacijos savo biudžetus suplanavo beveik prieš metus, kai medžiagų kainos dar nebuvo tokios aukštos, ir šiuo metu tiesiog neturi išteklių skelbti naujus pirkimus naujiems objektams statyti.


„Dalis perkančiųjų organizacijų atsidūrusios tokioje situacijoje, kad buvo suplanuotos lėšos, bet per mažos, ir dabar negali tų darbų daryti“, – teigia D. Gedvilas.


Ragina siekti įgyvendinti jau pradėtus projektus, keisti Valstybės investicijų programą


D. Gedvilas dar pažymi, kad daugumai perkančiųjų organizacijų vis dar delsiant statybų kainas indeksuoti, įmonės pradės aktyviau ieškoti projektų užsienyje, be to, nebus įgyvendinta Valstybės investicijų programa (VIP).

REKLAMA


„Matome statistiką, kad daug statybos rangovų ieško darbo užsienyje ir statybos eksporto paslaugos didėja. Jei dabartinė situacija nesispręs, matysime, kad didelė dalis rangovų vis dėlto bandys ieškoti darbo užsienyje. Manome, kad tai nežada nieko gero“, – svarstė LSA vadovas.


Jis aiškino, kad kiekvieną mėnesį apie 16-19 proc. Lietuvoje didėja statybos paslaugų eksporto apimtys.


„Jei tokiu tempu didės ir toliau, didelė tikimybė, kad nemaža dalis statybininkų dirbs užsienyje“, – tikino D. Gedvilas.


Kalbėdamas apie tai, kokios pagalbos statybų sektoriui reikia, LSA prezidentas visų pirma akcentavo, jog reikia pabaigti jau pradėtus projektus – tokių, įstrigusių ir neindeksuojamų, objektų sąrašas pateiktas Ministrų Kabinetui, sako jis.


„Pirmiausia reikia dirbti Vyriausybės atstovams su tuo sąrašu ir kiekviename projekte reikėtų kažkokio sprendimo labai aiškaus. Aš manau, kad tas sąrašas turėtų būti išnagrinėtas ir turėtų būti greiti sprendimai. Jei Vyriausybė viską palieka perkančiajai organizacijai, tai ji viena visko neišspręs“, – argumentavo D. Gedvilas, pridūręs, kad tam būtinas ir Finansų ministerijos įsitraukimas į diskusijas tarp rangovų ir perkančiųjų organizacijų.


Taip pat, pasak jo, būtina iš naujo peržiūrėti VIP numatytus projektus, kadangi dabartinei programai įgyvendinti reiktų papildomų 250 mln. eurų, kurie paskutinį kartą tikslintame biudžete numatyti nebuvo.


„Visa VIP turėtų būti pervertinta iš naujo. Manau, kad valdžios institucijos turi apsispręsti, kuriuos projektus šiemet daryti, o kurių ne, nes pagal suplanuotą VIP tos kainos, vertės projektų neatitinka realijų. Visas VIP pervertinimas turėtų būti atliktas“, – pažymėjo statybininkų atstovas.











Daugiau >>