Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vienu svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų išlieka visokeriopa pagalba Ukrainai. Pasak jo, ši šalis kovoja už bendrą visos Europos nepriklausomybę, todėl jos suverenitetas, teritorinis vientisumas ar piliečių laisvė negali tapti taikos derybų objektu.

„Lietuva pasisako už teisingą ir tvarų taikos susitarimą, kuris užtikrintų ilgalaikį Ukrainos saugumą. (...) Remsime ją, kiek tik reikės – iki pergalės, kuri apimtų visų okupuotų teritorijų sugrąžinimą“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas savo metinį pranešimą kalbėjo G. Nausėda.

„Būtent Ukrainoje šiandien klojami naujosios Europos pamatai. Ukrainos kariai, tarp jų ir lietuviai savanoriai, kovoja už laisvę, kuri mums – bendra. Ukrainiečių valia priešintis gina ir mus čia, Lietuvoje. Šią valią Rusija siekia palaužti bet kokia kaina. Žiaurūs išpuoliai prieš gyventojus, moterų ir vaikų žudynės – joks atsitiktinumas. Rusija tai darė vakar, daro šiandien, darys rytoj. Mirtį sės ir už Ukrainos ribų, jei tik nebus sustabdyta“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo teigimu, siekiama ne tik kuo greitesnių derybų dėl Ukrainos, bet ir Moldovos narystės Europos Sąjungoje (ES), patikimų saugumo garantijų.

„Tikiu, kad žymų postūmį šiame kelyje pasieksime jau 2027 metais, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai“, – vylėsi G. Nausėda.

Viliasi išlaikyti glaudžius santykius su Lenkija ir Vokietija

Anot jo, Lietuva ir toliau siekia stiprinti partnerystę su Lenkija bei jos išrinktuoju prezidentu Karoliu Nawrockiu, viena kryptimi žvelgti su Latvija bei Estija, glaudžiai bendradarbiauti su Šiaurės šalimis.

„Drauge jaučiame atsakomybę už Baltijos jūrą ir esame pasiryžę saugoti joje esančią kritinę infrastruktūrą“, – akcentavo šalies vadovas, pažymėdamas, kad pastaraisiais metais kaip strateginė ilgalaikė Lietuvos partnerė įsitvirtino ir Vokietija. 

„Tai istorinės reikšmės pokytis. (...)  Jau 2027 metais nuolatiniam dislokavimui priimsime vokiečių Bundesvero brigadą. Privalome laiku įrengti ir išplėtoti reikalingą karinę ir poligonų infrastruktūrą – tai mūsų valstybės gyvybinis reikalas“, – teigė jis, primindamas 2026-aisiais Lietuvoje iškilsiančią „Rheinmetall“ gamyklą.

Pirmadienį Stambule vyko antrasis Ukrainos ir Rusijos derybų raundas. Šiame delegacijų susitikime Maskva teigė pasiūliusi Kyjivui dviejų ar trijų dienų paliaubas atskirose fronto atkarpose. Tuo metu Ukraina reikalauja visiškų ir besąlygiškų paliaubų.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė šio  Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimo sakė derybomis nevadinanti. 

„Nevadinčiau to derybomis. Derybos iš esmės apie reikalo esmę – karo pabaigą, Rusijos atsisakymą toliau kariauti su Ukraina – kol kas dar neįvyko“, – antradienį teigė A. Skaisgirytė. 

Pirmasis valstybių derybų raundas Stambule įvyko gegužės 16-ąją. Pagrindinis dalykas, dėl kurio buvo sutarta, apsikeisti tūkstančiu belaisvių ir kalinių.

ELTA inf.