Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas paaiškino procedūrą, kaip Ukrainai bus perduotas už Lietuvos žmonių suaukotus pinigus nupirktas kovinis dronas „Bayraktar“. Ministras tvirtino, kad dar prieš droną perduodant Ukrainai, ginklas bus atgabentas į Lietuvą ir veikiausiai parodytas žmonėms.

„Tai yra visuomenės pinigais perkamas daiktas, žinoma, kad paviešinsime“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Ministro teigimu, pirmiausiai bus pasirašytos sutartys dėl drono „Bayraktar“ įsigijimo. Kaip tik į Turkiją tartis dėl kovinio drono pirkimo antradienį išvyko krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

„Dabar yra pasirašomos preliminarios sutartys. Tada žinosime komplektaciją ir kokiu tempu bus pagaminta. Tai vienas dalykas. O paskui vyks pristatymo į Ukrainą procesas, nes „Bayraktaras“, taip jau yra, pagal mūsų įstatymus atkeliaus į Lietuvą, nes visuomenės surinktos lėšos yra panaudojamos tokiu būdu: mes sudarome sutartį su lėšų rinkėju, su gamintoju ir Krašto apsaugos ministerija, kaip pirminis naudos gavėjas.

Tada lėšos pervedamos gamintojui, gamintojas produkciją pristato į Krašto apsaugos ministeriją, tada priimamas Vyriausybės sprendimas perduoti visą šią įrangą Ukrainai kaip paramą. Tada viskas keliauja į Ukrainą“, – būsimą drono įsigijimo ir perdavimo Ukrainai procedūrą paaiškino A. Anušauskas.

Ministro teigimu, kol kas sunku pasakyti, kiek laiko šios procedūros užtruks. Jo teigimu, tai turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

„Viskas priklausys nuo gamintojo atsakymo. Gal per artimiausią dieną ar dvi jį turėsime“, – apibendrino ministras.

Visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo paramos Ukrainai akciją, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti. Šios lėšos buvo surinktas per tris dienas. Kovinį droną „Bayraktar“ ketinama padovanoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.

Lietuva svarsto apie „Bayraktar“ kovinių dronų įsigijimą

A. Anušauskas sako, kad Lietuva, mokydamasi iš karo Ukrainoje pamokų, ketina įsigyti „Bayraktar“ kovinių dronų.

„Kovinių dronų įsigijimas yra planuose. Gali būti, kad bus ir „Bayraktaras“. Aš dabar nenoriu visų tų planų tiesiog detalizuoti, tačiau nuolat pagal Ukrainos karo pamokas mes atnaujiname ir savo planus“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė A. Anušauskas.

„Kas anksčiau atrodė gal ir neįtikinama, o galbūt ne visada ir tinkama naudotis mūsų sąlygomis, tai daug kas keičiasi, požiūriai keičiasi. Pagal tai šiek tiek jau koreguojame ir savo planus, ir įsigijimus“, – pridūrė jis.

A. Anušauskas: vienas iš pagrindinių poreikių kariniams tikslams šiuo metu yra geležinkelio atšaka Pajuostyje

Krašto apsaugos ministras sako, kad šiuo metu vykdoma nemažai projektų susisiekimo srityje tam, kad būtų palengvintas karinės technikos gabenimas Lietuvoje. Pasak jo, nemažai projektų įgyvendinama už europinius pinigus, bet atsiranda ir papildomų poreikių.

„Vieną iš tokių poreikių mes anksčiau esame įvardiję – geležinkelio atšaką Pajuostyje, Panevėžyje, kuri yra reikalinga kariniams tikslams link aviacijos kuro bazės. Kitas prioritetas – jau dvigubos paskirties, nes tuo naudotųsi ir gyventojai, kurie gyvena šalia Rūdninkų poligono“, – antradienį po susitikimo su susisiekimo ministru ir jo komanda žurnalistams teigė A. Anušauskas.

Ministras aiškino, kad šiuo metu yra 26 kilometrai kelių netoli Rūdninkų poligono, kuriuos reikia rekonstruoti ir pritaikyti sunkiasvorės technikos gabenimui. To neatlikus, anot jo, kelio danga gadintųsi ir galiausiai taptų netinkama.

„Norėtume suderinti tuos projektus, derinome ir, manau, kad suradome būdus, kaip visą tai palaipsniui įgyvendinti“, – sakė A. Anušauskas.

Politikas tvirtino, kad projektams įgyvendinti bus skiriami nemenki tiek europiniai pinigai, tiek pajamos iš Lietuvos biudžeto. Anot jo, yra planuojami kelių infrastruktūros atnaujinimai, pavyzdžiui, A1 magistralėje ties Kaunu bei Jonavoje plėtojant aplinkkelį, taip pat reikalingi NATO sąjungininkų greitesniam judėjimui, kurių Lietuva prašo dislokuoti daugiau.

„Patys suprantate, kad jei kalbame apie sąjungininkų pajėgumų Lietuvoje didinimą, turime suprasti, kad negalime jų sukišti į vieną vietą ir laikyti uždarytus, pavyzdžiui, Rukloje. Jiems turime užtikrinti normalias mobilumo sąlygas, kad jie neįstrigtų kaip kokia nors 60 km ilgio rusiška kolona prie Kyjivo“, – argumentavo ministras.

„Ir gyventojai tuo pačiu turės patogesnius kelius“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Antradienį Krašto apsaugos ministerijoje vyko krašto apsaugos ministro A. Anušausko ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikimas. Jame buvo aptartas karinio mobilumo projektų sąrašas, kuris bus teikiamas antrajam finansavimo etapui Europos Komisijai, taip pat vyko infrastruktūros (kelių, skirtų privažiuoti prie karinių objektų), reikalingos Lietuvos kariuomenei, aptarimas bei pasitarimas dėl Rūdninkų poligonui reikalingos infrastruktūros.