Nedarbo lygis vėl paaugo

Nedarbo lygis vėl paaugo


Nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 9,3 proc. ir, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, padidėjo 0,8 proc. punkto, praneša Statistikos departamentas.


Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, nedarbo lygis padidėjo 3,2 proc. punkto.


Vyrų nedarbo lygis buvo 9,7 proc., moterų – 8,8 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 23,1 proc. ir per ketvirtį padidėjo 2 proc. punktais, per metus –12,6 proc. punkto.


Ilgalaikio nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį sudarė 2,6 proc. ir, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc. punkto, palyginti su atitinkamu 2019 metų laikotarpiu, – 0,7 proc. punkto.


Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį buvo 137,2 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus – 23,7 tūkst. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 11,3 tūkst.

REKLAMA


15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2020 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 70,7 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 0,7 procentinio punkto, per metus – 2,5 procentinio punkto.


Trečiąjį ketvirtį buvo 1,479 mln. darbo jėgai priskiriamų asmenų, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, tokių asmenų skaičius padidėjo 2,1 tūkst.


V. Vasiliauskas: ši krizė yra istorinis šansas transformuoti Lietuvos ekonomiką


Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad COVID-19 pandemijos sukelta krizė pasaulyje gali tapti istoriniu šansu Lietuvai transformuoti savo ekonomiką. Jis taip pat priduria, kad, nors Lietuvos verslo aplinka pasaulio reitinguose vertinama gerai, vienas iš pagrindinių iššūkių konkuruojant su kitomis valstybėmis išlieka žemas darbo našumas.


„Krizė yra galimybė ir galbūt istorinis šansas transformuoti Lietuvos ekonomiką. Pandemija, jei veiksime kryptingai, gali būti reikšmingų pokyčių katalizatorius investicijų ir inovacijų srityje“, – Lietuvos banko organizuotoje ekonomikos konferencijoje „Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“ sakė jis.

REKLAMA


V. Vasiliauskas pažymėjo, kad, nors verslo aplinka vertinama gerai, didžiausiu iššūkiu išlieka žemas darbo našumas šalyje.


„Lietuvos verslo aplinka pasaulio reitinguose vertinama gerai. Užimame maždaug 11 vietą Pasaulio banko (PB) „Doing business“ reitinge ir pirmaujame tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių. Tačiau to neužtenka.


Vienas iš esminių iššūkių konkuruojant dėl investicijų – palyginti žemas darbo našumas, augantis, deja, dvigubai lėčiau nei atlyginimai. Per pastarąjį dešimtmetį realus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 54 proc., našumo augimas tesiekė 25 proc.“, – teigė jis.


Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, Lietuvai būtina investuoti, siekiant pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų gamybos.


„Be investicijų nebus ir inovacijų, o be inovacijų neįmanoma technologinė pažanga, kuri yra nenutrūkstamo našumo augimo šaltinis. Iš to šaltinio pasisemti būtina, jei norime pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų gamybos. Toks perėjimas atvertų spartesnio, ilgalaikio tvaraus augimo perspektyvas“, – sakė jis.