Ką tik Jungtinėse Amerikos Valstijose praūžęs uraganas Miltonas dar kartą priminė, kad klimato kaita vyksta visu pajėgumu – įvairių stichijų pasaulyje, taip pat Lietuvoje, daugės. Joms ruoštis svarbu iš anksto, tik taip apsaugosime sveikatą, aplinką ir turtą.

Ramutė ŠULČIENĖ

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus dr. Arūno Bukančio teigimu, net ir sumažinę atmosferos taršą, vis dažnėjančių stichijų neišvengsime, nesustabdysime. Turime prie jų prisitaikyti jau dabar, o ateityje tai taps dar aktualiau.

„Stichijos, kurios Lietuvą užklumpa pastaraisiais metais, kankins ir ateityje. Ateinančiais dešimtmečiais iššūkių kels kylanti temperatūra ir karščio bangos, sausros, liūtys, potvyniai ar trumpalaikiai poplūdžiai, stipraus vėjo sukeliami įvairūs reiškiniai, tokie kaip škvalas, viesulas, taip pat permainingos žiemos, kai kelis kartus per sezoną susidaro ir dingsta įšalas, sniego danga, vis dažniau formuojasi šlapio sniego apdraba, daugėja lijundros atvejų. Šie hidrometeorologiniai reiškiniai kelia įvairių rizikų gyventojų sveikatai, žemės ūkiui, visai gyvajai gamtai, įvairioms verslo šakoms, neigiamai veikia infrastruktūrą, netgi kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Norėdami sumažinti galimą žalą, turime tam tikrų priemonių imtis iš anksto, o ne laukti stichijų ir tik tuomet dorotis su padariniais“, – tvirtina klimatologas.

Mokslininkas paaiškina, kad prisitaikymas prie klimato kaitos yra priemonių visuma, kuria siekiama sumažinti nuostolius, kylančius dėl neigiamo ekstremalių orų ir orų anomalijų poveikio. O kai kuriais atvejais tai netgi leidžia išnaudoti besikeičiančio klimato galimybes, pavyzdžiui, didinti žemės ūkio produktyvumą ar aktyvinti turizmą.

Be elektros lieka tūkstančiai

Pasak prof. dr. A. Bukančio, prie jautriausių, labiausiai paveikiamų klimato kaitos Lietuvoje priskiriami energetikos, transporto, žemės ūkio, miškininkystės sektoriai ir visa ekosistema, biologinė įvairovė, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos sistema, prie vidutiniškai jautrių – žuvininkystė ir pramonė, o kol kas mažiausiai paveikiami, nedideliu jautrumu pasižymi požeminio vandens ištekliai ir atliekų tvarkymas.

Energetikos sektorių klimato kaita veikia ypač stipriai ir įvairiapusiškai – įtaką gali padaryti beveik bet kuri stichija. Pavyzdžiui, ilgalaikių sausrų metu gali pradėti trūkti vandens hidroelektrinėms, per karščio bangas labai išauga energijos vartojimas, elektros perdavimo tinklai neatlaiko vis dažnesnių škvalų, krušos, lijundros ir pan. „Pastarieji metai parodė, kad energetikos sektorius Lietuvoje – itin pažeidžiamas. Ir šią vasarą praūžusi audra be elektros staiga paliko apie 300 tūkst. šalies vartotojų. Prireikė kelių savaičių, kol visiems buvo atkurtas tiekimas. Tai rodo, kad elektros tinklus būtina kuo skubiau pritaikyti pokyčiams taip, kad jie būtų atsparesni atmosferos reiškinių poveikiui. Pagrindinė priemonė – antžemines elektros linijas keisti požeminėmis. Taip pat svarbu, kad būtų užtikrinama lengva prieiga prie antžeminių elektros linijų, esant reikalui jas suremontuoti“, – teigia profesorius.

Kita svarbi užduotis – didinti elektros tinklų pralaidumą. Ekstremalūs orai dažnai sukelia staigų elektros vartojimo padidėjimą, pavyzdžiui, kilus karščio bangai, daug gyventojų vienu metu pradeda naudoti kondicionavimo sistemas. Pasak pašnekovo, labai reikia šiuo klausimu šviesti visuomenę, didinti sąmoningumą, skatinti mažinti elektros energijos vartojimą ekstremalių orų laikotarpiais, ją taupyti.

Informacija apie kelius – realiuoju laiku

Pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai greitai paveikia transporto sistemą ir kelių infrastruktūrą. Pavyzdžiui, karščio bangų metu vyksta kelių ir geležinkelių deformacija, dėl kylančio jūros lygio ir liūčių užtvindomi kelių ruožai, dėl audrų atidedami skrydžiai. Prof. dr. A. Bukantis atkreipia dėmesį, kad pritaikant transporto sektorių prie klimato kaitos pirmiausia reikia imtis informacinių transporto sistemų plėtros.

„Paprasčiau sakant, reikia operatyvios vairuotojų ir visų transporto naudotojų perspėjimo apie ekstremalias sąlygas, avarijas ir kitus eismo trikdžius sistema. Kai kuriose šalyse jau veikia išmaniosios magistralės – jose įdiegtos technologijos renka informaciją apie pavojingas sąlygas ir siunčia šiuos duomenis tiesiai vairuotojams į automobilius ar telefonus. Taip pat svarbu mūsų tiltus, kelius ir geležinkelius atnaujinti naudojant atsparesnes medžiagas ir naujesnes technologijas, kad inžineriniai įrenginiai taptų atsparesni atmosferos poveikiui, pavyzdžiui, jų nedeformuotų karštis. Žinoma, reikia galvoti ir apie tai, kaip apsaugoti kelius nuo užliejimo, kai staiga iškrinta daug kritulių“, – dėsto mokslininkas.

Lietaus vandens surinkimo fiasko

Pašnekovas pabrėžia, kad labai dideliam kiekiui per trumpą laiką iškrintančių kritulių mūsų miestų lietaus vandens surinkimo sistemos nepritaikytos: per siauros kelių pralaidos ir netinkamai suprojektuota paviršinio nutekėjimo sistema. Problema yra ne tik gausūs krituliai, bet ir tai, kad miestuose labai daug vandeniui nepralaidžių paviršių, tokių kaip betonas, asfaltas, todėl vanduo neturi kur susigerti ir labai staigiai suteka į žemas vietas. „Lietaus vandens surinkimo sistemos nesusitvarko su tokiu gausiu kiekiu vandens. Būtina galvoti apie tinkamų vandens pralaidų ir lietaus vandens surinkimo sistemų įrengimą. Galiausiai reikia ir tinkamos infrastruktūros priežiūros: ne visuomet būtina iš esmės perdaryti objektą – išvengti stichijų padarinių gali padėti tiesiog reguliariai atliekamas pralaidų, lietaus vandens surinkimo sistemų valymas“, – aiškina profesorius.

Klimatologo teigimu, niekur nepabėgsime nuo temos, kad apskritai turėtume stengtis nuosavus automobilius dažniau iškeisti į viešąjį transportą, dviračius ar derinti asmeninį ir viešąjį transportą. Tai mažina ne tik oro taršą, kelių apkrovą, bet ir poveikį klimatui.

Žemės ūkio sunkumai

Prof. dr. A. Bukantis atkreipia dėmesį, kad itin jautrus klimato pokyčiams yra žemės ūkis. „Vykstant atšilimui, keičiasi augalų vegetacijos ir žiemojimo sąlygos. Dėl to kyla tikrai didelių iššūkių žemės ūkio sektoriui. Vis dažniau fiksuojamas netolygus kritulių pasiskirstymas: vieną mėnesį kankina sausra, o kitą pasėliai jau skęsta. Klimato kaita vegetacijos sezoną padarė labai kontrastingą: dalį jo gali reikėti drėkinti, dalį – sausinti. Dėl to svarbu ir išlaikyti sausinimo sistemas, ir įrengti drėkinimo sistemas“, – teigia profesorius.

Žemės ūkiui prisitaikyti prie kintančių hidrometeorologinių sąlygų padėtų ir tokios priemonės kaip ūkių konsolidacija ir veiklų diversifikacija. Pasak pašnekovo, pažeidžiamiausi yra monokultūriniai ūkiai. Reikėtų rinktis įvairesnes kultūras, sausroms ir kitiems klimato pokyčiams atsparesnes augalų ir gyvulių veisles. Vis didesniu iššūkiu taps dėl klimato kaitos augantis invazinių kenkėjų ir ligų mastas. Dėl to būtina prevencijos, stebėsenos ir kontrolės sistemos plėtra.

Finansinė apsauga nuo stichijų
y
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad žemės ūkiui naudojamus plotus svarbu saugoti nuo sausrų metu susidarančių stiprių vėjų. „Dirbamuose laukuose kartais prasideda netgi toks reiškinys kaip vėjo erozija. Apsisaugoti padėtų įrengtos apsauginės augalijos juostos ir buferinės zonos aplink intensyviai dirbamus žemės sklypus. Tai ir sumažintų vėjo daromą žalą, ir kartu padėtų išsaugoti drėgmės išteklius, kritiškai svarbius sėjos ir vegetacijos laikotarpiais“, – dėsto prof. dr. A. Bukantis.

Pašnekovas pabrėžia, kad kur kas daugiau dėmesio visuomenė turėtų skirti draudimui nuo stichijų sukeliamos žalos. Žemės ūkio subjektams tai ypač aktualu. „Kol kas nuo ekstremalių reiškinių apsidraudusių žemės ūkio subjektų Lietuvoje – gana nedaug. Kur kas aktyviau draudžiasi privatūs asmenys, kitų sektorių atstovai, o štai žemdirbiai – vangiai. Žinant ateities orų tendencijas, reikėtų pagalvoti ir apie naują draudimo sistemą, kad žemės ūkis gautų realias išmokas“, – teigia profesorius.

Rizika gyventojų sveikatai

Keičiantis klimatui, daugėja ekstremalių reiškinių, kurie kelia didelę riziką žmonių sveikatai ir gyvybei. Vienu iš nemenkų iššūkių Lietuvoje tampa karščio bangos. Jų metu išauga žmonių mirtingumas, paūmėja ligos. Be to, per karščius gyventojai dažniau gaivinasi vandens telkiniuose, o tai lemia daugiau nuskendimo atvejų.

Gaivintis nuo karščio geriausiai padeda kondicionieriai. Jų pastaraisiais metais mūsų šalies gyventojų namuose sparčiai daugėja. Tiems, kurie neturi kondicionierių, galėtų padėti vėsinamos erdvės. Prof. dr. A. Bukantis pasakoja, kad tokios visiems atviros kondicionuojamos vietos, pavyzdžiui, savivaldybės, muziejai, bibliotekos ar prekybos centrai, tvyrant nepakeliamai kaitrai yra atveriamos kitose šalyse. Apie konkrečias atsigaivinti skirtas vietas, klimatologo manymu, turėtų oficialiai būti skelbiama ir mūsų šalį užklupus karščio bangai.

Pasak pašnekovo, šiuo metu egzistuojanti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema turėtų veikti kryptingiau: gyventojai gauna žinią apie tam tikrą orų reiškinį, bet nežino, kuo jis rizikingas ir kaip galėtų apsisaugoti. Informacija galėtų būti pateikiama kartu su rekomendacijomis mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, ir pan.

Globalūs saugumo klausimai

„Klimato kaita turi įvairių sąsajų su sveikata. Be karčio ar audrų keliamų pavojų, po truputį didėja naujų, anksčiau mūsų šaliai nebūdingų ligų plitimas. Jų arealas iš pietų yra gerokai pasislinkęs į šiaurę, pamažu skverbiasi ir į Lietuvą. Taip pat didėja alergijų rizika, nes augalų žydėjimas dažnai ne palaipsniui vyksta, kaip anksčiau, o prasideda staiga vienu ypu. Tai alergiškiems žmonėms sukelia kur kas stipresnes alergines reakcijas. Su naujomis tendencijomis turėtų būti supažindinti ir gyventojai, ir gydytojai“, – teigia mokslininkas.

Prof. dr. A. Bukantis atkreipia dėmesį, kad klimato kaita – globalus reiškinys: jos padariniai pasiekia mus iš tolimiausių kraštų ir gali kelti grėsmę netgi nacionaliniam saugumui. Jeigu klimato kaita sukels didelius socialinius neramumus Arabijoje, Šiaurės Afrikoje, Subsacharinėje Afrikoje ir kitur, problemos paveiks mus tiesiogiai. Galime sulaukti milžiniškų pabėgėlių srautų. Maisto tiekimo grandinės taip pat yra pasaulinės – jeigu kur nors vyksta stichija, tiekimo grandinės gali sutrūkinėt ar kilti nederlius. Šią riziką, pasak mokslininko, valdyti galime kuo labiau palaikydami, plėtodami savo žemės ūkį.

Reikia spartesnių veiksmų

Prof. dr. A. Bukančio teigimu, ruoštis galimiems orų scenarijams svarbu ir patiems gyventojams, ir savivaldybių bei valstybės mastu, t. y. sistemiškai. Tiesa, savivaldybėse poreikiai ir prioritetai gali šiek tiek skirtis. Dėl to būtina atlikti konkrečios vietovės galimybių studiją, įvertinti galimas rizikas ir tai, kokių priemonių reikėtų imtis. Pavyzdžiui, pajūrio vietovės patiria didesnę potvynių riziką, su savitais iššūkiais susiduria stipriai urbanizuotos vietovės ir pan. „Beje, strateginius prisitaikymo prie klimato kaitos planus buvo įpareigotos parengti visos savivaldybės. Popieriuje jie yra, tačiau praktiškai prisitaikymas prie klimato kaitos vyksta vangiai. Susigriebiama, kad reikia ką nors daryti tik audrai nusiaubus rajoną ar paplūdus gatvėms“, – spartesnio proceso saugant aplinką ir sveikatą viliasi mokslininkas.

Kaip galėtume savo turtą ir sveikatą apsaugoti mes patys, gyventojai? „Pirmiausia reikia pasirūpinti savo būsto pritaikymu, rinktis patvaresnes statybines medžiagas, tokius stogus, kad jų nenuneštų vėjas, įsirengti kondicionierius kaitros periodams, apdrausti turtą nuo nelaimių. Didžioji dalis mūsų miestų pastatų statyti seniai, jiems būtina renovacija, kuri turėtų dvejopą poveikį – sumažintų šilumos energijos sąnaudas žiemą ir kartu pastatus labiau apsaugotų nuo karščio vasarą. Kartais pastatą atvėsinti yra sudėtingiau nei apšildyti. Itin reikšminga prisitaikymo priemonė – gyvosios gamtos puoselėjimas, t. y. medžių, krūmų sodinimas, kad per karščius jie sukurtų pavėsį, o iškritę krituliai turėtų kur susigerti. Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, gamta apskritai yra vienas iš atsakų į daugybę iššūkių. Kuo daugiau žaliųjų zonų, rekreacinių želdynų bus mūsų miestuose, tuo lengviau ištversime ir karštį, ir liūtis. Čia didžiausia atsakomybė tenka savivaldybių teritorinio planavimo specialistams. Deja, verslo interesai vis dar per dažnai užgožia visuomeninius interesus“, – įspėja klimatologas.

Projektą „Visuomenės saugumas - mūsų visų rūpestis“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 5500 Eur.