Birželio 22 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje įteikti ketvirtieji Meno kritikos apdovanojimai. Jais įvertinti reikšmingiausi 2025 metais publikuoti tekstai apie vizualųjį meną, meno leidiniai, kritinės iniciatyvos ir kultūros lauko reiškiniai.

Apdovanojimų tikslas – stiprinti meno kritikos matomumą, skatinti kritinio rašymo kultūrą ir atkreipti dėmesį į autorius, kurių darbai padeda reflektuoti bei suprasti meno procesus Lietuvoje. Meno kritikos apdovanojimus organizuoja Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija. Nuo šių metų AICA Lietuvos sekcija tapo pagrindine iniciatyvos organizatore, perimdama jos tęstinumą iš steigėjų – Šiuolaikinio meno centro, Nacionalinės dailės galerijos ir šiuolaikinio meno žurnalo „Artnews.lt“.

Sodri praėjusių metų apžvalga

Šiemet Meno kritikos apdovanojimams atviro kvietimo būdu buvo pateikti 164 pasiūlymai keturiose kategorijose: „Trumpi tekstai“, „Ilgi tekstai“, „Margi tekstai“ ir „Metų reiškinys“, iš kurių komisija sudarė trumpuosius nominacijų sąrašus ir išrinko laureatus. 2026 m. Meno kritikos apdovanojimų komisiją sudarė menotyrininkė, kuratorė ir redaktorė Asta Vaičiulytė, rašymą, judančius vaizdus ir kuratorystę savo praktikoje jungianti Martyna Ratnik bei rašytojas, kuratorius ir Helsinkyje veikiančios menininkų inicijuotos kunsthalės „Kohta“ vadovas Andersas Kreugeris. Komisija vertino įvairių formatų kritinius darbus – nuo recenzijų, interviu ir parodų tekstų iki knygų, leidinių, radijo laidų bei kolektyvinių iniciatyvų.

Komisijos pirmininkė Asta Vaičiulytė, apžvelgdama darbo komisijoje patirtį, akcentavo, kad trumpieji nominacijų sąrašai yra ne tik vertinimo rezultatas, bet ir orientyras skaitytojams: „Tai mūsų rekomendacijos, prie kurių verta sugrįžti.“ Suomijoje gyvenantis komisijos narys Andersas Kreugeris atkreipė dėmesį į Lietuvos meno lauko gyvybingumą tarptautiniame kontekste: „Šis laukas, kurį mes gerbiame ir net garbiname, tikrai nėra toks mažas, kaip kartais mums atrodo. Šiandien Lietuva minima kaip viena svarbiausių šiuolaikinio meno šalių regione, sugebanti nuosekliai auginti ir skleisti susidomėjimą už savo ribų.“

„Pradėdami šią iniciatyvą galėjome tik nujausti, kad po kelerių metų ji taps svarbiu susitikimo tašku meno bendruomenei. Meno kritikos apdovanojimai iki šiol organizuojami turint gana kuklius resursus, tačiau juos palaiko vis didesnis žmonių ratas: autoriai, redaktoriai, institucijos, partneriai ir skaitytojai. Kritika nėra šiuolaikinio meno paraštė – ji padeda įvardyti problemas, inicijuoja diskusijas ir leidžia iš naujo pažvelgti į save pačius. Todėl mums svarbu ne tik apdovanoti laureatus, bet ir palaikyti gyvą bendruomenę“, – teigia Meno kritikos apdovanojimų organizatoriai. Apdovanojimų šventėje Nacionalinėje dailės galerijoje, kurią vedė Kotryna Lingienė, buvo įvertinti geriausi 2025 m. pasirodę tekstai ir kitos iniciatyvos apie meną.

Trumpi tekstai – gausiausia kategorija

Trumpų tekstų kategorijoje šiemet įteikta piniginė premija, kūrybinis pabėgimas Palangos „Dailėje“, mėnesio trukmės rezidencija tarptautinėje rašymo rezidencijoje Trakuose „April“ bei du specialieji paminėjimai.

Piniginė premija skirta Monikai Pakerytei už tekstą „We are from the Ferma group“, publikuotą savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“. Komisija autorę įvertino už „neįperkamą meno kritiką“.

Lietuvos dailininkų sąjungos suteiktas savaitės trukmės kūrybinis pabėgimas Palangos „Dailėje“ skirtas Vaivai Grainytei už tekstą „Kompostas: Cassis saitai“, publikuotą portale „Artnews.lt“. Komisija išskyrė meistrišką kalbos montažą, kuriuo pinami trapūs kultūros ir gamtos tarpusavio saitai.

Mėnesio rezidencija naujai įsteigtoje tarptautinėje rašymo rezidencijoje „April“ Trakuose skirta Monikai Kalinauskaitei už tekstus parodai „Visa tai, ko negalima daryti“, 2025 metais surengtai LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje. Komisijos vertinimu, šie tekstai išsiskiria rašymu kaip nuolatiniu perrašymu, net tada, kai tekstas pats tampa institucija.

Trumpųjų tekstų kategorijoje taip pat įteiktas specialusis paminėjimas ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos kvietimas skaityti pranešimą tarptautiniame fotografų simpoziume „NIDA. Sutikti fotografiją“. Jį pelnė Paulina Blažytė už tekstą „Ne tik pamatyti, bet ir pajausti. Algimanto Kunčiaus paroda „Įsiklausymai“, publikuotą leidinyje „7 meno dienos“. Apdovanojimas skirtas už gyvą žvilgsnį į sustabdytą laiką.

Specialusis paminėjimas skirtas ir Algimantui Rokui Černiauskui už tekstą „Distopija, takoskyra ir viltys šiuolaikinės Lietuvos kultūroje“. Komisija išskyrė jautrų kultūros takoskyrų žemėlapį, kuriame kritika neužgožia vilties. Ant scenos vietoje A. R. Černiausko lipo Asta Pakarklytė, „Artnews.lt“ žurnalo numerio „Kultūros protestai“ sudarytoja, pakvietusi autorių parašyti tekstą būtent šiam numeriui, taip įtvirtinant, kad kultūros bendruomenės pilietiškumas – ne tik „Vilniaus elito“ reikalas.

Ilgi tekstai

Ilgų tekstų kategorijoje piniginė premija atiteko Linai Michelkevičei už knygą „Tarytum ruošėmės tikram veiksmui. Kultūros kūrėjai ir protestas“, išleistą Vilniaus dailės akademijos leidykloje. Apdovanojimas skirtas už akademinę mintį, nebijančią išeiti į gatves.

Savaitės rezidencija Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje skirta Edvardui Šumilai už leidinį „Escape as a Journal“ (Lietuvos kultūros institutas, 2024–2025). Komisija autorių įvertino už nacionalinį simbolį, išgirstą kaip sutartinę. Aštuntasis dukart per metus pasirodančio žurnalo numeris buvo inspiruotas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.

Ilgųjų tekstų kategorijos specialusis paminėjimas atiteko Elonai Lubytei už Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos knygos „Pakeliui į Ameriką“ sudarymą. Komisija šį darbą įvertino už menininkės kūrybos ir savikūros pasakojimo atvėrimą.

Margi tekstai

Margų tekstų kategorijoje, apimančioje televizijos ar radijo laidas bei kitus nerašytinius formatus, piniginė premija skirta Jogintei Bučinskaitei už LRT Klasikos radijo laidų ciklą „Parodų rūmai“. Komisijos teigimu, autorė virtuoziškai paverčia parodas rūpestinga kritinio pokalbio erdve. Laidos kūrėja džiaugėsi per du sezonus kalbėjusi su net 70 svečių ir už įvertinimą padėkojo jiems.

MO jaunos kritikos stipendija

Renginio metu taip pat paskelbta MO muziejaus jaunos kritikos stipendijos laureatė. Ja tapo Vytauto Didžiojo universiteto studentė Akvilė Jasiukaitytė. Nuo 2023 metų MO muziejaus teikiama stipendija skiriama bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija ir Vytauto Didžiojo universitetu, siekiant paskatinti naują meno kritikų kartą ir sudaryti sąlygas jos profesiniam augimui.

Vakaro kalbos – apie pilietiškumo ir laisvės svarbą

Laisvės, kritinio mąstymo ir kultūros bendruomenės atsakomybės temos šiemet ne kartą skambėjo ir apdovanojimų ceremonijos metu. „Daug kas galvoja, ką reikia po savęs palikti. Aš norėčiau ne kažką palikti, o išsaugoti. Tai, ką susitariame saugoti. Pavyzdžiui, šiuos apdovanojimus, bet dar svarbiau – laisvą Lietuvą“, – sakė jau ketvirtą kartą Meno kritikos apdovanojimų laureate tapusi Jogintė Bučinskaitė.

Metų reiškinio apdovanojimas skirtas Kultūros asamblėjai už kultūros bendruomenės pilietinį telkimą ir įgalinimą. Komisija šią iniciatyvą įvertino kaip kritinę vaizduotę, virtusią bendru veiksmu. Apdovanojimą atsiėmė iniciatyvinės grupės nariai Arūnas Gelūnas, Gintautė Žemaitytė, Gražina Michnevičiūtė ir Jogintė Bučinskaitė.

Kalbėdamas apie Kultūros asamblėjos ištakas, A. Gelūnas pabrėžė, kad jos atsiradimą nulėmė ne noras pasirodyti, o tikra bendruomenės drąsa: „Tai buvo degtuko prikišimas prie kuro bako – sprogimas per vieną dieną. Kitaip ir nebuvo įmanoma. Tai buvo fundamentali, o ne proginė drąsa.“ G. Žemaitytė vykusius protestus ir asamblėjos veikimą susiejo su pačia kritikos samprata: „Jeigu valstybės valdymas yra menas – o geras valdymas yra menas – tai protestas yra to meno kritika.“

Ketvirtieji Meno kritikos apdovanojimai pažymi naują iniciatyvos etapą. Kartu su organizacine kaita ir AICA Lietuvos sekcijos įsitraukimu apdovanojimai išlaiko pirminę misiją – telkti meno kritikų bendruomenę, skatinti profesinį solidarumą ir plėsti diskusiją apie meno kritiką viešojoje erdvėje. Per ketverius metus iniciatyva tapo svarbia platforma, leidžiančia ne tik įvertinti reikšmingiausius metų tekstus, bet ir matyti, kaip keičiasi pats kritikos laukas, jo temos, formos ir balsai.

2026 m. Meno kritikos apdovanojimų laureatai

Trumpi tekstai

Apdovanojimas MONIKAI PAKERYTEI už tekstą „We are from the Ferma group“ (Šiaurės Atėnai, Nr. 16 (1464), 2025 08 22).

Apdovanojimas VAIVAI GRAINYTEI už tekstą „Kompostas: Cassis saitai“ (Artnews.lt, 2025 01 22).

Apdovanojimas MONIKAI KALINAUSKAITEI už tekstus parodai „Visa tai, ko negalima daryti“ (LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus, 2025).

Specialusis paminėjimas PAULINAI BLAŽYTEI už tekstą „Ne tik pamatyti, bet ir pajausti. Algimanto Kunčiaus paroda „Įsiklausymai“ (7 meno dienos, Nr. 1 (1536), 2025 01 10).

Specialusis paminėjimas ALGIMANTUI ROKUI ČERNIAUSKUI už tekstą „Distopija, takoskyra ir viltys šiuolaikinės Lietuvos kultūroje“ (Artnews.lt, 2025 11 24).

Ilgi tekstai

Apdovanojimas LINAI MICHELKEVIČEI už knygą „Tarytum ruošėmės tikram veiksmui. Kultūros kūrėjai ir protestas“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2025).

Apdovanojimas EDVARDUI ŠUMILAI už leidinį „Escape as a Journal“ (Lietuvos kultūros institutas, 2024–2025).

Specialusis paminėjimas ELONAI LUBYTEI už Aleksandros Kasubos knygos „Pakeliui į Ameriką“ sudarymą (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2025).

Margi tekstai

Apdovanojimas JOGINTEI BUČINSKAITEI už radijo laidų ciklą „Parodų rūmai“ (LRT Klasika, 2025).
Metų reiškinys

KULTŪROS ASAMBLĖJA

MO jaunos kritikos stipendija skirta AKVILEI JASIUKAITYTEI (Vytauto Didžiojo universitetas).

Pranešimas spaudai.