Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ siūlo šaltus rudens vakarus praleisti filmų ir videomeno apsuptyje. Spalio 30 d. kasmetinis Sinematekos renginių ciklas kvies pasinerti į garsą kaip refleksijos ir pasaulio kūrimo įrankį. Iš Jungtinės Karalystės atvykstanti(-s) menininkė(-as) okcandice pristatys performansą-paskaitą „Mūsų buvo 12“, tyrinėsiančią juodaodžių sielvartą ir santykį su laiku Europos nuostatų kontekste.

Jau kelerius metus vykstantis tęstinis Sinematekos renginių ciklas kasmet kviečia Lietuvos ir užsienio menininkus, kuratorius ir tyrėjus susipažinti su Sinematekos restauruotų filmų ir videomeno kūrinių archyvu bei pristatyti savo atradimus svečių sudarytose judančių vaizdų programose, performansuose ir pranešimuose.

Menininkė(-as) okcandice savo praktikoje tyrinėja sielvarto metodologijas, juodaodžių audiovizualinius archyvus ir garso naudojimą viešose erdvėse. Performanso-paskaitos metu okcandice remsis kūriniais, atrinktais iš „Meno avilio“ sinematekos archyvo ir tyrinės juodaodžių kūnų santykį su įvairiomis Vakarų (Europos) nuostatomis ir konstruktais. Tokios kritinės patirtys kaip izoliacija, atskirtis ir rasizmas, keičia kūno santykį su linijiniu laiku. Pasak okcandice, garsas gali padėti juodaodžiams funkcionaliai ir socialiai egzistuoti naujame, jų pačių susikurtame laike ir erdvėje.

„Yra tam tikra fantominė būsena, kurią žmogus įgauna, kai kūnas suvokia esąs tarsi „ne-erdvėje“ – joje apsigyvenama streso, izoliacijos ar krizės akimirkomis. Tai stipriai pajaučiau kai pirmą kartą lankiausi Vilniuje 2025 m. kovą. Ėmiau giliai suvokti savo laikiškumą, (...) kuris paskatino tyrinėti juodaodžių laiko patirtis Europoje, pasitelkiant garsą. Kaip krizės konceptas gali išryškinti juodaodžių gyvenimo nestabilumą ir galimybes?“ – teigia okcandice.

okcandice savo kūryboje dažnai remiasi „black temporalities“ konceptu: tai akademinis terminas, apibūdinantis juodaodžių žmonių laiko patyrimą. Ši sąvoka prieštarauja vakarietiškam linijiniam laiko suvokimui. „Black temporalities“ tyrinėja, kaip trauminės istorinės patirtys, tokios kaip vergovė ir rasizmas, sukuria unikalią laiko patirtį, kuri yra ne linijinė, o cikliška – praeities traumos vis dar veikia dabartį. Ši postkolonijinė minties kryptis pabrėžia, jog vakarietiška laiko sąvoka yra paremta pažanga, tačiau šis progresas buvo pasiektas juodaodžių kančios sąskaita.

Renginys nemokamas.

Pranešimas spaudai.